Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1217-343/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
e2S-1217-343/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
K. Š.
Trečiasis asmuo
G. D.
Ieškovas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1217-343/2021Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00176-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. ir trečiojo asmens G. D. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui K. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, atsakovo pusėje G. D., išvadą dėl ginčo teikiančiai valstybės institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo nuomos sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės R. P. (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovui (žemės sklypo savininkui/nuomotojui) K. Š. (toliau – atsakovas), trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, atsakovo pusėje (nuomininkui pagal antrąją/naujai sudarytą to paties žemės sklypo nuomos sutartį) G. D. (toliau – tretysis asmuo), išvadą dėl ginčo teikiančiai valstybės institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl 1,1327 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ilgalaikės nuomos sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2. Teisme 2021 m. balandžio 9 d. gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo byloje priėmimo uždrausti atsakovui (pačiam ir per kitus asmenis) ir trečiajam asmeniui vykdyti bet kokią žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklype. Prašyme nurodė, kad tretysis asmuo ginčo sklype pradėjo vykdyti ūkinę veiklą. Buvusi pieva, kurią ieškovė naudodavo kaip ganyklą, yra išarta ir sunaikinta, todėl tenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas, nes atstatyti žemės sklypo padėtį į buvusią užtruktų laiko, taip pat toliau vykdant ūkinę veiklą padidėtų jau šiuo metu ieškovei padaryta žala. Be to, tikėtina, kad ieškinio patenkinimo atveju tretysis asmuo taip pat patirtų nuostolių, jei žemės sklypą būtų užsėjęs ar pan. ir negalėtų juo naudotis (nusiimti derlių ar kt.).

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Teismas įpareigojo atsakovą K. Š. susilaikyti nuo veiksmų – uždrausti jam pačiam, ar per trečiuosius asmenis, vykdyti bet kokią žemės ūkio veiklą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta ši civilinė byla; įpareigojo trečiąjį asmenį G. D. susilaikyti nuo veiksmų – uždrausti jam pačiam, ar per trečiuosius asmenis, vykdyti bet kokią žemės ūkio veiklą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.

4. Vertino, kad ieškovė teismui pateiktais procesiniais dokumentais – Valstybinės žemės nuomos sutartimi, susitarimu dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, pranešimais, fotonuotrauka ir kt., tikėtinai pagrindė turinti galiojančią reikalavimo teisę į naudojimąsi ginčo žemės sklypu pagal nuomos sutartį. Konstatavo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui ir trečiajam asmeniui yra įtikinantis, pakankamai pagrįstas ir argumentuotas, todėl jį tenkino.

5. Nurodė, kad šia laikinąja apsaugos priemone nebus nepagrįstai daugiau nei būtina suvaržytos dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir nei vienai iš šalių nesuteiktas nepagrįstas prioritetas, išlaikant visų suinteresuotų šio ginčo sprendimu (dalyvaujančių byloje) asmenų interesų pusiausvyrą.

6. Sprendė, kad, netaikant laikinosios apsaugos priemonės, galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo dėl ginčo sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu įvykdymas gali labai pasunkėti, taip pat padidėti (ieškinio patenkinimo atveju) ieškovei, kaip ginčo žemės sklypo nuomininkei, galimai padaryta (daroma) turtinė žala.

III. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovas prašo spręsti dėl absoliučių Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties negaliojimo pagrindų, priimti vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnyje nustatytų procesinių sprendimų, išskyrus numatytą 1 dalies 1 punkte. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nemotyvavo būtinybės ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti nepranešus atsakovui, dėl to pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kas sudaro prielaidas 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymui dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

1.2. Teismas priėmė nutartį, kuri yra neįvykdoma, kadangi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo teismui dieną ginčo sklypas buvo išlėkščiuotas ir suartas.

1.3. Teismas nesivadovavo suformuota Lietuvos Respublikos teismų praktikos doktrina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje.

1.4. Teismas pažeidė proceso rungimosi principą.

1.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl grėsmės ieškovei, kadangi ji nepateikė įrodymų, reikalingų grėsmei ir jos dydžiui nustatyti.

1.6. Teismas pažeidė proporcingumo principą, kadangi nenagrinėta atsakovo ir trečiojo asmens patiriamų nuostolių tikimybė ir jų dydis, galimybė ir poreikis užtikrinti tokių nuostolių atlyginimą.

1.7. Teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

8. Atskirajame skunde tretysis asmuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti arba teismui esant kitos nuomonės – pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – palikus ieškovės prašymą patenkintą, užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą ieškovės užstatu 1 500 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis trečiajam asmeniui, kaip nuomininkui, daroma žala. Teigia, kad jis, vadovaudamasis 2020 m. gruodžio 4 d. nuomos sutartimi, yra įsipareigojęs mokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius, o žemę dar iki nutarties priėmimo yra suaręs ir išlėkščiavęs. Tikina, kad, tęsiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, laukas laiku liks neapsėtas, bus prarastas derlius – apie 5 - 7 tonos kviečių, dėl ko bendra žala susidarys nemažesnė nei 1 500 Eur.

2.2. Nesutinka su teismu, kad ieškovė tikėtina pagrindė turinti galiojančią reikalavimo teisę į naudojimąsi ginčo žemės sklypu pagal nuomos sutartį. Nurodo, kad 2017 m. kovo 21 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje, punkte Nr. 2, nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas 25 metams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos. 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu K. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 3,5977 ha žemės ūkio paskirties žemę. Taipogi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku nurodytas K. Š. (įrašas galioja nuo 2020 m. gegužės 20 d.), o 2021m. sausio 25 d. į žemės sklypą įregistruotas juridinis faktas apie apelianto sudarytą nuomos sutartį. Tikina, kad pranešimas ieškovei apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas 2020 m. birželio 4 d., todėl nuomos sutartis nutrūko 2020 m. rugsėjo 15 d. Apelianto teigimu, ieškovė piktnaudžiauja procesu, ignoruoja asmens konstitucines teises. Teismui tenkinus ieškovės prašymą, būtų šiurkščiai paminta Lietuvos Respublikos Konstitucija, nes žemės savininkas netektų teisės disponuoti savo turtu savo nuožiūra, būtų įteisintas piktnaudžiavimas.

2.3. Teismo nurodyti duomenys – dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties, susitarimo dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, šioje byloje negali būti naudojami, kadangi sutartis yra sąlyginė ir pasibaigė priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą tretysis asmuo prašo atsakovo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas priėmė neįvykdytiną nutartį, todėl ji turi būti panaikinta.

3.2. Reikalavimas šioje byloje yra neteisėtas, juo kėsinamasi į Konstitucines asmens teises, konstatuotinas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas.

3.3. T. L., atsakovo įgaliotas asmuo, įgyvendino visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio reikalavimus. Tinkamą CK nuostatų įgyvendinimą patvirtino ir VĮ „Registrų centras“ išregistruodamas žemės sklypo su ieškove nuomos sutartį.

10. Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą atsakovas prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama teismo nutartis nėra teisėta, jos įvykdymas neįmanomas, kadangi iki nutarties priėmimo žemė jau yra išdirbta.

4.2. Iš trečiojo asmens prie atskirojo skundo pateikto VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, 2021 m. sausio 25 d. įregistruotas tik vienas juridinis faktas, t. y. faktas apie trečiojo asmens sudarytą nuomos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

11. Tretysis asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymą – 2021 m. balandžio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopiją. Šio įrodymo tretysis asmuo neprašė prijungti prie bylos, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis įrodymas gali būti reikšmingas vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl priimtinas į bylą (CPK 314 straipsnis). Laikytina, kad šalys su šiuo įrodymu yra susipažinusios, kai gavo atskirąjį skundą dėl atsiliepimo į jį pateikimo.

Dėl ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinus ieškovės prašymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad pirmoji laikinosioms apsaugos priemonės taikyti privaloma sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas, įrodyta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti privalomos sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovė teismo prašo atsakovo vienašalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. 19 (duomenys neskelbtini)) nutraukimą pripažinti neteisėtu. 2021 m. balandžio 9 d. ieškovė teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti atsakovui pačiam ar per trečiuosius asmenis ir trečiajam asmeniui vykdyti bet kokią žemės ūkio veiklą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Prašymą argumentavo tuo, kad tretysis asmuo ginčo sklype pradėjo vykdyti ūkinę veiklą, suarė ir sunaikino pievą, kurią ieškovė naudodavo kaip ganyklą. Ieškovės teigimu, tenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas, nes atstatyti žemės sklypo padėtį į buvusią užtruktų laiko, taip pat toliau vykdant ūkinę veiklą padidėtų jau šiuo metu ieškovei padaryta žala. Be to, tikėtina, kad ieškinio patenkinimo atveju tretysis asmuo taip pat patirtų nuostolių, jei žemės sklypą būtų užsėjęs ar pan. ir negalėtų juo naudotis (nusiimti derlių ar kt.).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą tenkino – uždraudė atsakovui (pačiam ar per kitus asmenis) ir trečiajam asmeniui (pačiam ar per kitus asmenis) vykdyti bet kokią žemės ūkio veiklą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Apylinkės teismas vertino, kad ieškovė teismui pateiktais procesiniais dokumentais – Valstybinės žemės nuomos sutartimi, susitarimu dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, pranešimais, fotonuotrauka ir kt., tikėtinai pagrindė turinti galiojančią reikalavimo teisę į naudojimąsi ginčo sklypu pagal nuomos sutartį. Konstatavo, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pakankamai pagrįstas ir argumentuotas. Be to, šia laikinąja apsaugos priemone nebus nepagrįstai daugiau nei būtina suvaržytos dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir nei vienai iš šalių nesuteiktas nepagrįstas prioritetas.

18. Atsakovas ir tretysis asmuo su pirmosios instancijos teismu kategoriškai nesutinka. Atskiruosiuose skunduose teigia, kad skundžiama nutartis yra neįvykdoma, kadangi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo teismui dieną ginčo sklypas buvo išlėkščiuotas ir suartas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, o konkrečiai ieškovės kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikta fotonuotrauka, matyti, kad iš tiesų pasitvirtina apeliantų nurodyta aplinkybė – žemės sklypas dar prieš teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo suartas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau vien ši nustatyta aplinkybė įrodo, kad teismo nutartis neįgyvendinama, kadangi dar iki prašymo pateikimo ir skundžiamos nutarties priėmimo ginčo sklype buvo pradėta vykdyti ūkinė veikla. Kita vertus, net ir tenkinus ieškovės ieškinį nėra pagrindo konstatuoti, kad sprendimo įvykdymas nebus įmanomas, kadangi žemės sklypu ieškovė galės naudotis iš karto po derliaus nuėmimo (jeigu toks bus). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė konkrečiai nenurodė, kokią žalą patyrė (neskaitant to, kad suarta pieva) ar patirs, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra argumentuotas ir pakankamai pagrįstas. Darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė antrosios privalomos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymas negalėjo būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad jeigu ji mano, kad dėl atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų patyrė ar patirs žalą, iš ieškovės neatimta teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė