Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-20 nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų ir abejonių pašalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2020-05-11 gautas nuteistojo S. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-20 nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų ir abejonių pašalinimo. Prašoma įskaityti į Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-23 nuosprendžiu S. V. paskirtos kalėjime atlikti 4 (ketverių) metų bausmės dalį visą jo laikinojo sulaikymo bei suėmimo laiką, skaičiuojant nuo 2013-01-22 iki 2017-12-20, ir pripažinti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-23 nuosprendžiu nuteistajam paskirta atlikti kalėjime 4 metų laisvės atėmimo bausmės dalis jau yra atlikta. Įskaityti į nuteistajam S. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką laikotarpį nuo 2016-07-22 iki 2016-08-05.

Prašyme taip pat nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-20 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-23 nuosprendžiu, į laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistajam neįskaitė laikotarpio nuo 2016-07-22 iki 2016-08-05, kai nuteistajam buvo taikomas intensyvus stebėjimas (su draudimu išeiti iš gyvenamosios vietos), užstatas ir dokumentų paėmimas. Mano, jog tokių sąlygų griežtumas (nuteistasis buvo įpareigotas visą laiką būti savo gyvenamojoje vietoje) objektyviai sudaro pagrindą šį laiką prilyginti nuteistojo suėmimo laikui, kuris privalomai turi būti įskaitytas į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Be to, šis laikotarpis jau yra pripažintas kardomuoju kalinimu ir Europos žmogaus teisių teismo. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos žmogaus teisių teismas 2019-03-26 sprendime byloje V. ir kiti prieš Lietuvą laikotarpį nuo 2016-07-22 iki 2016-08-05, kuriuo ypatingai griežtomis sąlygomis buvo taikoma intensyvi priežiūra bei kitos kardomosios priemonės, prilygino jo suėmimo laikotarpiui ir konstatavo, jog nuteistasis buvo laikomas suimtas nepertraukiamai nuo 2013-01-22 iki 2017-12-20, t. y. 4 metus 10 mėnesių ir 28 dienas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad EŽTT 2019-03-26 sprendime, priimtame byloje V. ir kiti prieš Lietuvą, jau yra konstatavęs, jog ir laikotarpis nuo 2016-07-22 iki 2016-08-05 prilygintinas nuteistojo laikymo suimto laikotarpiui, ir įvertinus tai, kad šiuo laikotarpiu buvo taikomas itin griežtas ir intensyvus nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės intensyvios priežiūros režimas, visiškai neleidžiant jam išvykti iš savo gyvenamosios vietos, šis laikotarpis įskaitytinas į jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnis nurodo, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-20 nuosprendžiu nuteistasis S. V. buvo nuteistas galutine subendrinta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuspręsta paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-20 nuosprendžiu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2016 m. liepos 22 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020-04-23 nuosprendžiu iš dalies pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-20 nuosprendį ir nuteistajam S. V. paskyrė galutinę subendrintą 17 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš šio laiko 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo paskyrė atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Nuteistasis S. V. suimtas (kardomasis kalinimas) išbuvo 4 metus 10 mėnesių 11 dienų. Nuteistasis laikotarpiu nuo 2013-01-22 iki 2016-07-22, t. y. 3 metus ir 6 mėnesius, buvo laikomas suimtas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kur suimtųjų laikymo sąlygos aktualiu anksčiau nurodytu laikotarpiu iš esmės prilygo sąlygoms, kurios buvo taikomos nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjime: ir vienu, ir kitu atveju asmenys buvo laikomi rakinamose kamerose; turėjo teisę tik į trumpalaikius pasivaikščiojimus (Lukiškių TI-K – 1 valandą (aktualiu laikotarpiu galiojusios Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijos 29 str.), kalėjime – 1,5 val. (aktualiu laikotarpiu galiojusios Bausmių vykdymo kodekso redakcijos 85 str.), turėjo teisę tik į trumpalaikius pasimatymus be jokio fizinio kontakto. Lyginant tarpusavyje bausmės atlikimo kalėjime ir suimtųjų laikymo Lukiškių TI-K režimus aktualiu laikotarpiu, svarbu įvertinti ir tai, kad tam tikrais aspektais nuteistųjų bausmės atlikimo kalėjime režimas netgi buvo švelnesnis nei suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K režimas: nuteistieji turėjo teisę į ilgesnius kasdienius pasivaikščiojimus gryname ore; nuteistieji turėjo nekvestionuojamą teisę į trumpalaikius pasimatymus (aktualiu laikotarpiu galiojusios Bausmių vykdymo kodekso redakcijos 85 str.), o suimtųjų teisė į neribotą trumpalaikių pasimatymų skaičių atsirado tik nuo 2015-09-01 (aktualiu laikotarpiu galiojusios Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijos 22 str.), iki to laiko galimybė pasimatyti su artimaisiais priklausė išimtinai nuo prokuroro diskrecijos teisės, dėl to nuteistasis daugiau nei metus laiko neturėjo nė vieno pasimatymo su savo šeimos nariais bei artimaisiais giminaičiais. Tas pats pasisakytina ir apie ilgalaikius pasimatymus, kurie suimtiesiems pagal Suėmimo vykdymo įstatymą tapo galimi tik nuo 2017-01-01 dienos (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str.). Anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas akivaizdžiai rodo, jog nuteistojo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2013-01-22 iki 2016-07-22, kuriuo jis buvo laikomas suimtas Lukiškių TI-K, savo esme prilygsta bausmės atlikimui kalėjimo režimo sąlygomis. Tokio paties režimo sąlygomis nuteistasis buvo laikomas suimtas ir laikotarpiu nuo 2016-08-09 iki laisvės atėmimo bausmės pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-20 nuosprendį atlikimo pradžios, kai jis buvo laikomas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pripažintina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-23 nuosprendžiu nuteistajam S. V. 4 (ketverių) metų bausmė, paskirta atlikti kalėjime, yra atlikta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis – kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę – numato, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nenumatyta, kad kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra – terminas turi būti įskaitomas į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, todėl prašymo dalis laikotarpį nuo 2016-07-22 iki 2016-08-05 įskaityti į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką atmestina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo S. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-23 nuosprendžiu nuteistajam S. V. paskirta kalėjime atlikti 4 (ketverių) metų bausmė yra atlikta.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.