- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- PK-34-831/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Kaltinamasis
- A., E.
- Advokatai
- Audronė Neniškienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, D. B., Vilmai Matulevičienei, Laimutei Drebulienei, dalyvaujant:
Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, privataus kaltintojo atstovei advokatei Audronei Neniškienei,
kaltinamajai E. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Č., gim. 1973-11-19, gyvenantis Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
E. P., gim. 1985-10-15, gyvenanti., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., netekėjusi, dirbanti pardavėja UAB „G“, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. bei E. P. nežymiai sužalojo R. K., o būtent 2012 m. spalio 11 d., vakare, tiksliai nenustatytu laiku, Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., A. Č. namuose, konflikto metu A. Č. sudavė smūgį R. K. į galvos sritį, po ko R. K. atsitrenkė į sieną, R. K. parėjus į savo namus, esančius k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., pas jį į namus atėjo E. P. kuri, tęsiantis konfliktui sudavė R. K. ranka į veidą. Šių veiksmų pasekoje R. K. buvo padaryta muštinė žaizda pakauškaulio gumburo projekcijoje, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir nories nugarėlės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis A. Č. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad R. K. su draugais susimušė ir galvą pats prasiskėlė. Jo bei E. P. įvykio metu nebuvo. Visi buvo kambaryje, atėjo jo draugai ir pasakė, kad R. K. sumušė. Įvykis galėjo vykti 2012-10-11. A. Č. namuose buvo A. Č., D. V., mano vaikai, mama Z. P., R. K.. Buvo vakaras, buvo tamsu. Jie buvo namuose, tada pas juos atėjo R. K., A. Č., D. V.. Ko jie atėjo nežino. Jie nieko neveikė, sėdėjo. R. K. apsivogė, pavogė butelį alaus. Jiems buvo pasakyta nešdintis pro duris. R. K. išėjo su D. V. ir A. Č.. Po kokių 15 min. sugrįžo A. Č. ir pasakė, kad įplakė R. K.. Pas juos namuose jie buvo gal pusvalandį. Po to D. V. išėjo namo. Atėjo A. Č. ir pasakė, kad R. K. nori mašinos langus išdaužyti. Tada į lauką išėjo ir A. Č., kartu laukė policijos. Atvažiavo policija ir R. K. išsivežė. R. K. galvą prasiskėlė pas A. Č. namie, laiptai labai statūs. Galvą prasiskėlė tą pačią dieną. R. K. niekas nemušė. Nežino, kas vyko lauke. Pas R. K. namuose nebuvo. Kavaliauską išsivežė policija įvykio naktį. Nežino kada policija Kavaliauską paleido.
Kaltinamoji E. P. kalta padarius šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad 2012-10-11 buvo namuose pas brolį A. Č.. Ji atvažiavo apie pietus. Namuose buvo brolis, jo vaikai, patėvis A. U., jos mama Z. P.. Sėdėjo, vaišinosi. Vakare atėjo A. Č. ir R. K.. D. V. jau buvo anksčiau atėjęs. Jie ten sėdėjo ir šnekėjosi. Išgirdo kaip brolis paprašė palikti namus ir išeiti. Brolis liko koridoriuje, jie išėjo į lauką. Girdėjo, kad grasino mašinos langus išdaužyti. Apie tai pasakė savo mamai. Kai mama nulipo žemyn, R. K. laukė policijos. Tada atėjo A. Č. ir pasakė, kad sumušė R. K., kad seniai jam reikėjo taip padaryti.
Ji sėdėjo virtuvėje, kai R. K. ir kiti išeidinėjo. Brolis nuėjo parūkyti. Girdėjo sakant „kažin ar ne galvą prasiskėlė“, bet kurioje vietoje nupuolė - nematė. Laukiant pareigūnų lauke, A. Č. gavo nuo R. K. žinutę į telefoną, kad geruoju nesibaigs. Ji nuėjo su T. Č. ir A. Č. tą patį vakarą pas R. K. į namus. Ji liko laukti lauke, jie nuėjo į vidų. A. Č. gavo iš R. K. žinutę, kad geruoju nesibaigs, kad eis iki teismų. Į kiemą išėjo R. K. motina ir jis iš paskos. R. K. stovėjo motinai už nugaros. E. P. stovėjo laiptų apačioje. Ji tikrai nesudavė smūgių R. K.. Kieme buvo A. Č., T. Č. ir O. K.. Jie stovėjo koridoriuje prie durų.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pas A. Č. nuėjo išgerti. Su juo nuėjo pas A. Č.. Ten buvo D. V. ir su T. Č. gėrė alų. Dar paprašė paimti alų. Pamatė A. Č. ir sudavė, kad alų paėmė.
Pas A. Č. buvo gal pusvalandį. A. Č. pasakė padėti alų, po to sudavė į veidą, kas buvo po to neatsimena. Buvo pas A. Č., kažkur tarpduryje. Išsikvietė policiją. Nežino, kodėl taip sugalvojo. Pareigūnai jį nuvežė namo, paleido ir liepė į teismą kreiptis. A. Č. jam sudavė vieną smūgį po kurio jis atsitrenkė į sieną. R. K. nesivartė ir pats galvos neprasiskėlė. Iš pradžių konfliktas prasidėjo dėl valties, kad ją pradegino, paskui dėl alaus. Pokalbis vyko pas A. Č. koridoriuje. Kambaryje pas A. Č. užėjęs nebuvo. Gal pusę valandos sėdėjo koridoriuje. Koridorius ne mažas, jis antrame aukšte. Smūgį jam sudavė namo viduje. Tuo metu apie valtį kalbėjo, tiksliai nepasakys. Nedaug buvo išgėręs. Apie valtį kalbėjo su A. Č.. Buvo A. Č., jie ten konfliktavo. Konfliktavo koridoriuje, į lauką nebuvo išėję, lauke nieko nebuvo. Po to į namus pas jį atėjo E. P., T. Č. ir A. Č.. E. P. sudavė jam į veidą. Ėjo vėl policijos kviesti. Pareigūnai pasakė daugiau neskambinėti ir kreiptis į teismą.
Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nusipirko alaus ir ėjo pas A. Č.. Gėrė, atėjo R. K. su A. Č.. Jie lauke su A. Č. konfliktavo, gavosi muštynės, įsikišo R. K.. A. Č. užkirto R. K., po to sudavė E. P.. Paskui jis nuėjau namo.
Viskas vyko 2012-10-11. Kai atėjo pas A. Č., dar buvo šviesu, nežino kuri valanda buvo. Gėrė alų, dar degtinės buvo. A. Č. su R. K. atėjo po valandos. Jie lauke, tik atėję, dėl kažko konfliktavo. Konfliktavo lauke ant laiptų. Nežino dėl ko A. Č. su A. Č. pradėjo lauke muštis. Lauke buvo D. V., A. Č., R. K., A. Č. ir E. P.. Nežino dėl ko konfliktas kilo. R. K. įsikišo į konfliktą, norėjo skirti ir A. Č. pataikė R. K. į galvą ranka. Paskui paėjo į šoną, stovėjo ir vėl A. Č. susikabino su A. Č.. Tada įsikišo R. K., E. P.. Jie rėkavo ant kiemo girti. D. V. išėjo namo ir kas vyko toliau nežino. Buvo daug išgėręs. Atsinešė visą pakuotę, t.y. šešis butelius, alaus ir išgėrė. Atsinešė šešis butelius alaus po 2 litrus talpos kiekvienas. Liko neišgerto alaus. Prieš konfliktą paprašė R. K. alų paimti.
Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-10-11 gėrė, nieko nešventė. Gėrėm su R. K. A. Č. namuose. Ėjo ieškoti mamos pas A. Č.. Ėjom su R. K.. Buvo jau tamsu, gal 19-20 val.. Buvo ne daug išgėrę. Mamo nerado, tai pas A. Č. sėdėjo ir gėrė. A. Č. buvo valtį paskolinęs. Su A. Č. ginčijosi dėl valties. Ginčas vyko nusileidus laiptais, koridoriuje, kai išėjo parūkyti. Paskui R. K. pradėjo ginčytis su A. Č., pradėjo muštis. Mušėsi A. Č. su R. K.. A. Č. taip pat truputį patasė, striukė buvo plyšusi. Iš pradžių A. Č. mušė A. Č., tik truputį. Paskui R. K. A. Č. tampė už tą valtį. R. K. išėjo namo, A. Č. liko. Matė kaip A. Č. mušė R. K.. Kad R. K. muštų E. P., jis nematė. Paskui E. P., T. Č. ir A. Č. ėjo pas R. K.. Pas R. K. kieme E. P. trenkė į veidą R. K.. Paskui matė per langą, kad stovėjo policijos mašina, bet ką jie veikė - nematė. Konflikto metu žinutės nuo R. K. negavo, nuėjo pas jį. Po muštynių su R. K. žinutėmis nesirašinėjo.
Liudytoja L. Č., teismo posėdžio metu parodė, kad atėjo pas juos R. K. su A. Č., šnekėjo. Ji su uošviene ir uošviu sėdėjo virtuvėje. A. Č. su jais sėdėjo koridoriuje ir rūkė. Atbėgo A. Č. ir pasakė, kad sumušė R. K.. Nematė, kaip viskas įvyko.
R. K. su A. Č. atėjo jau sutemus. Nežino kiek jie jų namuose prabuvo. Į virtuvę jie nebuvo užėję, į kambarį taip pat. Girdėjo tik tuos A. Č. žodžius. Ji ten nėjo ir nežiūrėjo kas įvyko, nesiaiškino. Paskui jie išėjo, namuose visi savi liko. Nieks niekur išėję nebuvo. Viskas vyko lauke, triukšmo negirdėjo. Atvažiavusi policija R. K. pasiėmė. Pareigūnai į kambarį nebuvo užėję. Vaikai per langą matė, kad atvažiavo policija, R. K. įsėdo į policijos automobilį ir nuvažiavo.
Liudytoja Z. P. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo namo antrame aukšte. Atėjo A. Č. su R. K.. Nežino ko jie atėjo ir ką atsinešė. Dar D. V. buvo. Kai jie nulipo žemyn, atėjusi dukra pasakė, kad R. K. nori mašinos langus išdaužyti. Mašiną buvo palikusi ant keliuko, tai nuėjo mašiną ant kiemo atsivaryti. R. K. jau buvo sumuštas. Sūnus pasakė, kad A. Č. ir D. V. spardo R. K..
Tuo metu A. Č. rūkė koriduriuje. Atėjęs A. Č. pasakė, kad jau atpliekė. Paskui kažkas paskambino policijai. Atvažiavo policija, į kiemą nesuko, sustojo ties kryžium ant kelio, susėdo ir su R. K. išvažiavo. Viską matė sūnus R. U.. Sūnui 10 metų. Jis sakė, kad viską matė. Po to ji buvo viršuje, o jie visi išsiskirstė. E. P. buvo išėjusi į lauką. Kas buvo po konflikto, nežino.
Liudytoja O. K. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2012-10-11. Sūnus parėjo iš mokyklos ir nuėjo pas A. Č.. Buvo vakaras. Sūnus paskambino, kad atvažiuotų jo parsivežti. Paskui sūnus vėl paskambino, kad nereikia važiuoti, kad jį parveža policija. Išėjo ant keliuko laukti. Matė, kaip prie kaimynų namo sustojo policijos automobilis ir išleido sūnų. Sūnus pasakė, kad A. Č. ir E. P. jį sumušė. Sūnaus veidas buvo sudaužytas, murzinas, galva kruvina, striukė suplėšyta. Sūnų skubiai nuvežė į greitąją. Ten jam susiuvo, sutvarkė žaizdą. Išleidžiant sesutė pasakė, kad jei skaudės galvą, gali būti smegenų sutrenkimas. Grįžtant į namus sūnus mašinoje skundėsi, kad jam skauda galvą. Ant kelio dar laukė A. Č.. Sustojo, jie šnekėjosi. Girdėjo kaip A. Č. gyrėsi, kad E. P. „fanarą“ uždėjo. Grįžus namo, sūnus nuėjo atsigulti, ji dar televizorių žiūrėjo. Išgirdo, kad kažkas atėjo. Išėjus sutikau E. P. ir A. Č.. Iš paskos išėjo sūnus. E. P. išlindo iš tamsos ir kirto sūnui į veidą, prakirto lūpą. Sūnus skambino policijai, bet policija nevažiavo, sakė kreiptis į teismą.
Konfliktas vyko ant laiptų, lauke. Ji kelis sykius jiems sakė eiti nuo kiemo. Sekančią dieną sūnų vėl vežė pas daktarus, nustatė kūno sužalojimo laipsnį.
Liudytojas T. Č., teismo posėdžio metu parodė, kad atėjo A. Č. ir pasakė, kad sumušė R. K.. Tai buvo kada, neatsimena, buvo viskas pas juos kieme. 11 val. gal buvo, buvo rudenį. Gyvena jis Lakštučių kaime su A. Č. ir L. Č.. A. Č. buvo atėjęs su R. K., matė, kai buvo atėję. Atėjo pas juos į virtuvę, paskui į lauką išėjo, buvo dviese. Dar D. V. atėjęs buvo. D. V., A. Č. ir R. K. pas juos gėrė. Tėtis irgi gėrė. Dar buvo tėčio mama Z. P.. Po to išėjo į lauką D. V. ir R. K., trise išėjo. Jis pats kambaryje buvo. Daugiau į lauką išėjęs niekas nebuvo. Po to atėjo A. Č. ir pasakė, kad sumušė R. K.. A. Č. buvo tuo metu virtuvėj, nebuvo iš virtuvės išėjęs. Prieš tai virtuvėj nekonfliktavo niekas. Po to jis ten daug nematė, girdėjo kad pasakė ir viskas. E. P. jam teta, ji nebuvo vakare išėjusi. Jis pats iš namų niekur nebuvo išėjęs.
Specialisto išvada Nr. G 920/12(09) nustatyta, kad R. K. konstatuota muštinė žaizda pakauškaulio gumburo projekcijoje, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir nosies nugarėlės srityje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 9).
2012-11-06 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarime dėl R. K. skundo netenkinimo nustatyta, kad A. Č. ir E. P. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 1 d. (b.l. 7-8)
Policijos ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuota, kad 2012-10-11 d. 21.20 val. Lakšučių k., Bartninkų sen., Vilkaviškio raj. sav. namuose kilo konfliktas tarp sugėrovų, konfliktavę asmenys įspėti (b.l. 14).
Kaltinamasis A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad nukentėjusiojo nemušė, šis galvą prasiskėlė pats. Kad sumušė R. K. jam sakė A. Č..
Kaltinamoji E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad apie tai, kad sumušė R. K. jai sakė A. Č.. Ji buvo nuėjusi pas R. K. į namus, tačiau smūgių jam nesudavė.
Tačiau šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia tiek R. K., tiek ir liudytojų D. V., A. Č., O. K. parodymais, kurie teismo posėdžio metu patvirtino, kad smūgius R. K. sudavė tiek A. Č. tiek ir E. P.. Todėl teismas kaltinamųjų poziciją traktuoją kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jų duotais parodymais nesivadovauja.
Liudytojai L. Č., Z. P., T. Č. teigia, kad tiesiogiai įvykio nematė. Tvirtina, kad A. Č. atėjęs į namus pasakė, kad buvo sumuštas R. K.. Be to T. Č. teigia, kad pas R. K. namuose nebuvo, nors šį faktą pripažįsta tiek kaltinamoji E. P., tiek parodo ir R. K. bei liudytojai A. Č. bei O. K.. Todėl teismas sprendžia, kad liudytojų L. Č., Z. P., T. Č. parodymuose nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti, kad smurtą R. K. atžvilgiu vartojo ir jį nežymiai sužalojo ne kaltinamieji A. Č. ir E. P., o kitas asmuo.
Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji tyčia vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, siekdami šį sužaloti. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo A. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. Č. į psichiatro, narkologo įskaitą neįrašytas (b.l. 85), charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 87), administracine tvarka nebaustas (b.l. 96), teismo neteistas (b.l. 97)
E. P. į psichiatro, narkologo įskaitą neįrašyta (b.l. 101), administracine tvarka per metus nebausta (b.l. 107-108), teismo neteista (b.l. 109).
BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamųjų atsakomybe lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 1 d. priskirta nesunkiems tyčiniams nusikaltimams ( BK 11 str. 3 d.). Tai baigtas nusikaltimas.
Kaltinamasis A. Č. anksčiau neteistas, dirba atsitiktinius darbus, administracine tvarka nebaustas. Visa tai kaltinamąjį charakterizuoja daugiau teigiamai. Teismas mano, kad, jis nusikalto tyčia ir sąmoningai. Mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra įstatyminio pagrindo.
Kaltinamasis A. Č. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nepripažino savo kaltės su nukentėjusiuoju nesusitaikė, padarytos žalos neatlygino, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos BK 38 str. nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę A. Č. atsižvelgia į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta A. Č. skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Skirtinas bausmės dydis artimas įstatymo nustatytam bausmės vidurkiui.
Teismas sprendžia, kad už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. A. Č. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė bei skirtini įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.
Bausmės pradžia – nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje diena.
Kaltinamoji E. P. anksčiau neteista, administracine tvarka per metus nebausta. Visa tai kaltinamąją charakterizuoja daugiau teigiamai. Teismas mano, kad, ji nusikalto tyčia ir sąmoningai. Mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra įstatyminio pagrindo.
Kaltinamoji E. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nepripažino savo kaltės su nukentėjusiuoju nesusitaikė, padarytos žalos neatlygino, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomos BK 38 str. nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę E. P. atsižvelgia į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta E. P. skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Skirtinas bausmės dydis mažesnis nei įstatymo nustatytas bausmės vidurkis.
Teismas sprendžia, kad už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. E. P. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei skirtini įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu.
Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta.
Bausmės pradžia – nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje diena.
Dėl civilio ieškinio.
R. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 6000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš A. Č. ir E. P.. (b.l. 32).
A. Č. ir E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškinio nepripažįsta.
Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies. Nukentėjusysis R. K. įvykio metu patyrė sužalojimus, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to jis patyrė skausmą ir nepatogumus susijusius su patirtų sužalojimų gydymu bei kitus neigiamus išgyvenimus. Tačiau sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra pilnametis, gyvena su motina, į jo turtinę padėtį (nedirba, gyvena išlaikomas motinos), į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumo laipsnį. Teismas mano, kad prašoma priteisti 6.000,00 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra neadekvati padarytos žalos mastui. Nukentėjusiojo R. K. naudai iš kaltinamųjų solidariai, priteistina 1500,00 Lt netritinei žalai atlyginti.
Be to valstybė patyrė 263,50 Lt išlaidų susijusių su privataus kaltintojo R. K. atstovavimu teisme – jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina valstybės naudai iš kaltinamųjų,.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir negrinėti nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str. str., 312 str., 313str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę bei skirti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu.
Bausmės pradžia – nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje diena.
E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei skirti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu.
Bausmės pradžia – nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje diena.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai. Priteisti iš solidariai iš atsakovų A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) - ieškovui R. K. a.k. (duomenys neskelbtini)
Pripažinti proceso išlaidomis 263 Lt 50 cnt. (du šimtus šešiasdešimt tris litus ir 50 cnt.) išlaidų susijusių su antrinės teisnės pagalbos teikimu ir šią sumą - 263 Lt 50 cnt. (du šimtus šešiasdešimt tris litus ir 50 cnt.) – priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valtybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.