Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. J40-808/2022/J04, kuriuo pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskirta ekonominė sankcija – 5000 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 16 d. apžiūros akte Nr. 114(14.3)-TVR-6622 (toliau – ir Apžiūros aktas) užfiksuota, kad 2021 m. lapkričio 16 d. atliekant apžiūrą nesuformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) dėl statybinių atliekų laikymo ir atliekų apdorojimo vykdymo neturint tam leidimo (teisės) nustatyta, kad naudojant geltonos spalvos smulkinimo įrangą, įrangą pakraunant ekskavatoriumi, vykdomi statybinių atliekų smulkinimo darbai, kurių metu prie šių įrengimų darbus vykdė trys asmenys, kurie teigė dirbantys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš šių asmenų paimti paaiškinimai. Vienas iš šių asmenų vairavo (valdė) geltonos spalvos ekskavatorių ant kurio strėlės buvo užklijuotas lipdukas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodytas telefono numeris. Kitas iš minėtų asmenų reguliavo smulkinimo įrangos darbą, trečiasis – dirbo su šalia geltonos spalvos smulkinimo įrangos stovėjusiu mėlynos spalvos traktoriumi.

2021 m. gruodžio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą surašytas patikrinimo aktas Nr. 194(14.3)-PA-7666, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė), nesuformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 24 d., patikrinimo aktu Nr. 9/(14.3)-PA-495 buvo užfiksuota, kad Įmonė, neturėdama Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo, laikė atliekas ir su Įmonei priklausančia smulkinimo įranga vykdė įvairaus dydžio ir struktūros (naudotus statybinius blokus, perdangas, betoną, akmenis, skaldą ir kt.) statybinių atliekų smulkinimo darbus. Įmonei 2021 m. kovo 1 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. 2/(14.3)-PN-56, kuriuo buvo nurodyta įvairaus, dydžio ir struktūros (naudotus statybinius blokus, perdangas, betoną, akmenis, skaldą ir kt.) statybines atliekas, kurias Įmonė neturint teisės laiko nesuformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) priduoti atliekų tvarkytojams užsiregistravusiems atliekų tvarkytojų valstybiniame registre ir turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas. Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Visa bylos medžiaga perduota Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, kuris 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. eI3-6330-257/2021 įpareigojo Įmonę ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. kovo 1 d., privalomajame nurodyme Nr. 2/(14.3)-PN-56 neįvykdytus reikalavimus. Teismo sprendimas taip pat nebuvo įvykdytas. 2021 m. lapkričio 16 d. apžiūros aktu Nr. 144/(14.3 )-TVR-6622 užfiksuota, kad nesuformuotame žemės sklype vietos adresu (duomenys neskelbtini) dirba ekskavatorius ir akmenskaldė. Apžiūros metu užfiksuota, kaip ekskavatorius į akmenskaldę krauną nepavojingas statybines atliekas, o akmenskaldė valdant piliečiui apdoroja atliekas, t. y. statybines atliekas susmulkina. Prie šių įrenginių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ trys darbuotojai. 2021 m. lapkričio 17 d. susiskambinus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. G., jis paaiškino, kad darbuotojai nuo š. m. lapkričio 9 d., „išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal rašytinę sutartį, kurios Įmonė dar nepasirašė, todėl galioja žodinis susitarimas“. 2021 m. lapkričio 17 d. į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos patalpas atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos ir plėtros vadovas A. V., kuris pateikė paaiškinimą. Įmonė pateikė akmenskaldės „Parker“ įsigijimo dokumentus 2017 m. gruodžio 6 d., PVM sąskaitą faktūrą MK 114, ir Be varžytinių parduoto turto perėmimo-perdavimo aktą, pagal kuriuos nustatyta, kad akmenskalde UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pateikė 2020 m. vasario 3 d. Technikos priėmimo perdavimo akto Nr. 05 prie nuomos sutarties Nr. 2019/03/14 sutartį dėl ekskavatoriaus nuomos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės direktoriaus D. T. užklausus dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotų darbuotojų, jis pateikė 2021 m. lapkričio 12 d. Aptarnavimo sutartį Nr. LAN 2021/11/12. Patikrinimo metu nustatyta, kad vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims ir Įmonės žinant direktoriui, 2021 m. lapkričio 16 d., pasitelkiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus ir akmenskalde „Parker“ vykdė nepavojingų statybinių atliekų apdorojimo veiklą neturėdami Aplinkos apsaugos agentūros išduoto taršos leidimo, leidžiančio statybines atliekas apdoroti toje teritorijoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. Dl-259„Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 6 punktą.

Pareiškėjai 2022 m. balandžio 6 d. buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J40-808/2022 už pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius priėmė 2022 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. J40-808/2022/J04, kuriuo pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė ekonominę sankciją – 5000 Eur dydžio baudą.

Bylai aktualios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-11-13 iki 2022-01-01) 2 straipsnio 7 dalimi atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Tuo tarpu atliekų laikymas – naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-11-13 iki 2022-01-01, toliau – ir AAĮ) 19² straipsnio 2 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti. Taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą. Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija. Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti. Taršos leidimų taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir terminais NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, derina paraiškas, pagal kompetenciją nustato ir peržiūri taršos leidime nurodytas kvapų valdymo sąlygas (AAĮ 19² straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01 iki 2022-05-01) 6 punktu, veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Leidimų taisyklių 1 priedo „Kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo“ 3 punkto „Kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti)“ 1 papunktyje teigiama, jog atliekų apdorojimo veiklai (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti) yra reikalingas leidimas, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas.

Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 1999 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021-10-09 iki 2022-05-01), 50 punkte reglamentuojama, kad atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad teisės aktuose yra numatyta imperatyvi prievolė asmenims, prieš pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, o jį gavus, eksploatuoti įrenginį nepažeidžiant leidime nustatytų sąlygų.

Pagal AAĮ 55 straipsnio 3 dalį, ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Pareiškėjos teigimu, ji neužsiėmė statybinių medžiagų smulkinimo veikla ir susmulkintų statybinių medžiagų pardavimu, tačiau kartu nurodė, jog vykdė 2021 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. 2/(14.3)-PN-56, kuriuo buvo įpareigota sutvarkyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) esančias statybines medžiagas, o turima akmenskalde šios statybinės medžiagos būtent tik buvo ruošiamos išvežimui – smulkinamos, kad sumažinti jų tūrį. Pareiškėjos nuomone, atsakovas netinkamai taikė ir aiškino teisinį reguliavimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vienas iš Apžiūros akte nurodytų asmenų A. V. 2021-11-16 paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus nurodymu dirbo (duomenys neskelbtini) kaime prie statybinio laužo smulkinimo. S. G. 2021-11-16 paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus nurodymu dirbo su ekskavatoriumi (duomenys neskelbtini) kaime, krovė statybinį laužą į smulkintuvą. R. P. 2021-11-16 paaiškinime paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius liepė dirbti su statybinio laužo smulkintuvu.

G. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2021-11-17 paaiškinime teigė, jog 2021 m. lapkričio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotų 3 darbuotojus. Teigia, kad buvo išnuomoti 3 darbuotojai, R. P., A. V., S. G. Teigia, kad dėl darbuotojų nuomos buvo sudaryta sutartis. Nurodė, kad dabartiniu metu galioja žodinis susitarimas.

A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovas, 2021-11-17 paaiškinime nurodė, jog pareiškėja yra įpareigota sutvarkyti (duomenys neskelbtini) kaime susikaupusias betono statybines medžiagas ir jie turi rūšiavimo akmenskaldę. Teigia, kad buvo nuspręsta susmulkinti betoną, kad sumažinti išvežamų medžiagų tūrį, buvo rūšiuojama, smulkinama ir ruošiama išvežimui.

Iš BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros matyti, kad turtas pagal 2017-12-06 pagal Be varžytinių turto priėmimo-perdavimo aktą buvo perduotas pareiškėjai. 2017-12-06 Be varžytinių parduoto priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 nurodyta, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko, akmenskaldę „Parker“.

2021-11-17 M. K. tarnybiniame pranešime teigiama, kad 2021-11-16 (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad šioje teritorijoje laikomos ir apdorojamos įvairaus dydžio ir struktūros statybinės atliekos. Taip pat minimu laiku pastebėtas geltonos spalvos geltonos spalvos ekskavatorius kraunantis statybines atliekas į geltonos spalvos atliekų smulkintuvą.

Taigi, iš Apžiūros akto priedų, filmuotos medžiagos, nustatyta, kad 2021-11-16 buvo atliekami statybinių atliekų apdorojimo (smulkinimo) darbai žemės sklype, (duomenys neskelbtini) Užfiksuota akmenskaldė (geltonos spalvos), kuri smulkino (apdorojo) statybines atliekas. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą teisinį reguliavimą ir aptartas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pastarajai veiklai (statybinių atliekų smulkinimui) buvo reikalingas taršos leidimas, kurio pareiškėja neturėjo, todėl konstatuotina, jog atsakovas ginčijamame nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja vykdė atliekų apdorojimo funkcijas, nors tokios teisės neturėjo. Atsakovas nagrinėdamas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą tinkamai nustatė reikšmingas aplinkybes ir taikė aktualias teisės aktų normas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2021-03-01 privalomuoju nurodymu Nr. 2/(14.3)-PN-56 pareiškėjai buvo nurodyta priduoti įvairaus dydžio ir struktūros (naudotus statybinius blokus, perdangas, betoną, akmenis, skaldą ir kt.) statybines atliekas, kurias Bendrovė laikė neturėdama teisės, atliekų tvarkytojams, užsiregistravusiems atliekų tvarkytojų valstybiniame registre ir turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas, o ne apdoroti statybines atliekas statybines atliekas jas smulkinant, todėl pareiškėjos argumentas, kad atliekų apdorojimo veikla buvo vykdoma vykdant privalomąjį nurodymą yra teisiškai nereikšmingas nagrinėjamu atveju.

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis teigia, kad Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 9 dalis).

Tuo tarpu Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktas reglamentuoja, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei prekiautojui atliekomis, tarpininkui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą; atliekų perdavimo–priėmimo aktą; atliekų vežimo lydraštį (toliau – Lydraštis), kuriame turi būti nurodyti perduotų atliekų pavadinimas, atliekų kodas pagal atliekų sąrašą (Taisyklių 1 priedas) ir svoris, atliekų perdavimo data. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu atliekų turėtojas, vadovaudamasis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Apskaitos taisyklės), vykdo atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitą naudodamasis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – GPAIS) (Taisyklių 9 punktas).

Įvertinus aplinkybę, jog pareiškėja neturėjo teisės pati tvarkyti ar apdoroti statybines atliekas, akivaizdu, kad pareiškėja turėjo prievolę perduoti statybines atliekas tvarkytojui ir gauti tai patvirtinantį dokumentą. Pažymėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 13 dalis reglamentuoja, kad neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės.

Pareiškėja dėl paskirtos ekonominės sankcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui nurodė, kad jeigu dėl aukščiau išvardintų argumentų teismas nuspręstų netenkinti skundo, prašo paskirtą baudą sumažinti. Pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija – 5000 Eur bauda, yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padary­tam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Skundžiamame nutarime nurodytas pareiškėjos pa­darytas nusižengimas yra daugiau formalaus pobūdžio, be to, jis padarytas dėl pakankamai painaus galiojančio teisinio reglamentavimo, tuo tarpu jokia šiuo nusižengimu gamtai pada­ryta žala nėra net nustatyta. Kita vertus, dėl pareiškėjos turtinės padėties ši jam net ir minima­lios sankcijose ribose numatyta nuobauda taip pat yra per griežta, jos palikimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui.

Pareiškėja teismui pateikė 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. J40-503/2021/J04, kuriuo dėl minėto 2021 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo neįvykdymo pareiškėjai buvo paskirta 1400,00 Eur bauda, šios baudos sumokėjimą patvirtinantį 2022-05-10 mokėjimo nurodymą; atsakovo 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjo vadovui dėl 2021 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo ir statybinių medžiagų smulkinimo neturint taršos leidimo surašytus protokolus bei administracinius nurodymus, 150,00 Eur dydžio baudos sumokėjimą patvirtinantį banko 2022-02-17 mokėjimo nurodymą; 2021 m. gruodžio 31 d. balansą; 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2022 m. balandžio mėn. bendrovės balansą.

Vadovaujantis AAĮ 52 straipsniu skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina tiek pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kt. (žr., pvz., 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad pareiškėjos pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių, žalos aplinkai, valstybės ekonominiams interesams, ir atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus dokumentus, kurie patvirtina kitų baudų mokėjimą, pateiktus 2021 m. gruodžio 31 d. balansą, 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2022 m. balandžio mėn. bendrovės balansą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu nustatyta sankcija yra aiškiai per didelė padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principą, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Teismas, nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant atsakovo ginčijamą nutarimą ir skiriant pareiškėjai 1 000,00 Eur ekonominę sankciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. J40-808/2022/J04 paskirtą 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) ekonominę sankciją pakeisti į 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) ekonominę sankciją.

Kitoje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.