Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutarimo G. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. P. neneigia, jog 2020 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, tačiau mano, kad jo padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal kitą ANK Specialiosios dalies straipsnį, taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą bei neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Taigi, šiose apeliacinio skundo apibrėžtose ribose ir patikrinamas skundžiamas apylinkės teismo nutarimas.

5. G. P. inkriminuota ANK 427 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi, norint asmenį nubausti pagal šį straipsnį, reikia nustatyti pakartotinumą, t. y. kad jis anksčiau jau buvo baustas (teistas) už nusižengimą (nusikaltimą), kurį padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, ir nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo nepraėjo vieni metai arba šis asmuo turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. P. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t. y. 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) bauda. Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas automobilis ,,Vauxhall Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. sausio 15 d., apeliacinės instancijos teismui atmetus nuteistojo G. P. ir jo gynėjos advokatės V. G. apeliacinį skundą. Apelianto teigimu, šiuo metu galiojanti BK 281¹ straipsnio redakcija (buvusi BK 281 straipsnio 7 dalis) yra jam palankesnė, t. y. švelnina jo teisinę padėtį, kadangi BK 281¹ straipsnio 2 dalis numato, jog asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Vadinasi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą transporto priemonės vairavimas, kai tai daro neblaivus asmuo, gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje neaptarta, kokia kaltės forma pasireiškė jo neteisėti veiksmai. G. P. nuomone, jo veiksmus galima vertinti kaip neatsargius, kadangi jis, padarydamas nusikalstamą veiką, nelabai suprato, ką padarė, nemanė, kad sukels kokias nors pasekmes. Be to, jam nustatytas neblaivumas baudžiamajame įstatyme numatytą ribą viršijo nežymiai.

7. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta veika galėjo būti padaryta tik tyčia, o BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika gali būti padaroma ir tyčia, ir dėl neatsargumo, todėl ši norma neabejotinai švelnina G. P. teisinę padėtį, kadangi pripažinus, jog veika buvo padaryta neatsargia kaltės forma, ženkliai sumažėja teistumo terminas. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus – bausmės atlikimo laikotarpiu, tuo tarpu asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis).

8. Vis dėlto, susipažinus su 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio turiniu, daryti išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., 18.12 val., G. P. nustatytas 2,22 promilių girtumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9341/2017(01) patvirtina, kad G. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,00 promilės etilo alkoholio. Teigti, kad šis neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršija įstatyme numatytą ribą (1,5 promilės), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nėra objektyvu. Pažymėtina, jog šis girtumo laipsnis net penkis kartus viršija vairuotojams leistiną neblaivumo ribą (0,4 promilės). Be to, ir G. P. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, kad jis tyčia vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nuteistasis paaiškino, kad įvykio dieną su kaimynu išgėrė butelį degtinės, po to važiavo į kolonėlę, o iš jos į parduotuvę apsipirkti, grįžtant atgal, nesėkmingai išsuko posūkį ir užkliudė bordiūrą. Jam policiją iškvietė jau kolonėlėje, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Taigi, stiprus alkoholinis gėrimas – degtinė – buvo vartotas tą pačią važiavimo dieną, o ne, pavyzdžiui, iš vakaro, todėl nėra pagrindo teigti, jog G. P. gerai jautėsi ir turėjo pagrindą manyti, kad nėra apsvaigęs. Nuo nuteistojo sklindantį alkoholio kvapą juto ir degalinės darbuotojai, kurie iškvietė policiją, tačiau, nepaisant to, G. P. vis tiek tęsė savo kelionę, t. y. važiavo apsipirkti į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę. Sunkesnių padarinių sau bei kitiems asmenims ar jų turtui buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, nes nuteistasis kliudė bordiūrą, o ne kitą transporto priemonę ar pėsčiąjį. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta tyčine kaltės forma, t. y. G. P. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Tokiu atveju teistumas dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. padaryto nusikaltimo, dėl kurio jis yra nuteistas 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, nėra išnykęs, jis taip pat nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. BK 97 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą, tačiau toks prašymas nebuvo gautas. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog 2020 m. gruodžio 13 d. administracinis nusižengimas buvo padarytas G. P. turint neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą pagal 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį, t. y. apeliantas transporto priemonę, būdamas neblaivus, vairavo pakartotinai, dėl ko jo nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

9. Nenustačius pagrindo veikos perkvalifikavimui pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, nėra pagrindo nekonfiskuoti transporto priemonės „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairuojant buvo padarytas administracinis nusižengimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas. Taip pat privaloma pažeidėjui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 127 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad G. P. iš ankstesnių savo klaidų nesimoko ir reikiamų išvadų nedaro, vis dėlto, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvina jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, nustatė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą trumpesnį nei įstatymų leidėjo numatytas vidurkis (ketveri metai), t. y. specialioji teisė atimta trejiems metams šešiems mėnesiams. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytam administraciniam nusižengimui.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktos bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių G. P. administracinio nusižengimo byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įvykio metu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilės (b. l. 4). Policijos pareigūnams jis paaiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, o šįryt važiavo iki parduotuvės (b. l. 6). Be to, G. P. neturėjo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Ši teisė iš jo dvejiems metams buvo atimta 2017 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir iki administracinio nusižengimo padarymo jis jos nebuvo susigrąžinęs, nors tokią galimybę turėjo. Akivaizdu, jog ilgesnį laiką nevairavus transporto priemonės, turimi įgūdžiai nyksta. G. P., pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, privalėjo perlaikyti vairavimo egzaminą, t. y. tiek teorinę, tiek praktinę egzamino dalį, tačiau to nepadarė ir lengvabūdiškai važinėjosi automobiliu ne tik neturėdamas tam reikiamų įgūdžių, tačiau dar ir būdamas neblaivus. Nors savo kaltę administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta ir teigia besigailintis dėl susidariusios situacijos, tačiau šio nusižengimo laikyti mažareikšmiu ar nelabai pavojingu nėra jokio pagrindo. Tai, kad transporto priemonė buvo vairuota kaimo vietovėje, kur eismas yra mažiau intensyvus, nesuteikia pagrindo G. P. atsakomybės švelninimui. Atkreiptinas dėmesys, kad jis, įtartinai važiuojantis, buvo sustabdytas patikrai policijos pareigūnų, jeigu ši kelionė nebūtų laiku nutraukta, ji galėjo baigtis eismo įvykio sukėlimu ir kur kas skaudesnėmis pasekmėmis.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo funkcijų atlikimo, taip pat dėl šeimos gerovės, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats G. P., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.

13. Įstatymų leidėjas, sankcijoje už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Nagrinėjamu atveju pažeidėjui nustatytas šiek tiek mažesnis nei straipsnio sankcijos vidurkis specialiosios teisės atėmimo terminas, dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį nėra pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir byloje esantys duomenys, kad anksčiau G. P. Kelių eismo taisykles yra pažeidęs tik vieną kartą, t. y. 2017 m. gegužės 3 d. viršijo nustatytą leistiną greitį (b. l. 15-16). Per švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir teisėtai bei pagrįstai individualizavo G. P. skirtiną administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemones.

15. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą jam paskirtą 1 500 Eur baudą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui, pažymėtina, kad ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmė Kauno apylinkės teismas, kuriam šis prašymas ir turėjo būti pateiktas, tačiau G. P. to nepadarė, todėl šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Šiuo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis gali pateikti vietos mokesčių administratoriui (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

16. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad nutarimo aprašomojoje dalyje yra netiksliai (klaidingai) nurodyta, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas 2020 m. gruodžio 21 d. Iš tiesų nusižengimas padarytas 2020 m. gruodžio 13 d., kas atsispindi administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytiniame paaiškinime bei vyriausiojo patrulio D. Č. tarnybiniame pranešime (b. l. 1-2, 5, 6). Šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, kuris nekeičia nutarimo esmės, todėl jis yra ištaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti 2021 m. sausio 11 d. nutarimo aprašomąją dalį, nurodant, kad G. P. administracinis nusižengimas yra padarytas 2020 m. gruodžio 13 d.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.