Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „I.“ virtuvės padėjėja, teista:

2019 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, paskirta viešųjų darbų bausmė 6 mėnesiams įpareigojant per mėnesį išdirbti 20 valandų visuomenės labui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė viešųjų darbų bausmė 4 mėnesiams įpareigojant per mėnesį išdirbti 20 valandų visuomenės labui, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2022 m. gegužės 5 d. apie 22.06 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia metė lėkštę su karšta bulvių koše į sugyventinį Š. V., ko rezultate lėkštė atsitrenkė pastarajam į ranką ir karšta koše aptaškė Š. V. veido, galvos ir rankų sritis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam Š. V. sukėlė fizinį skausmą;

be to ji, 2022 m. gegužės 7 d., apie 8.48 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia vieną kartą delnu smogė sugyventiniui Š. V. į kairį skruostą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam Š. V. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šias dvi nusikalstamas veikas numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

M. K., apklausta įtariamąja dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kalta iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 5 d. apie 22 val. buvo namuose su sugyventiniu Š. V. Su Š. V. yra sugyventiniai apie 4 metus. Ji tą vakarą buvo šiek tiek išgėrusi alkoholio, nes tą vakarą buvo atvykę svečiai. Š. V. buvo blaivus. Ji susipyko su Š. V. dėl tol, kad jis atsisakė sekančios dienos ryte ją nuvežti į darbą. Konflikto metu jie buvo svetainėje, o vaikai tuo metu jau buvo grįžę į butą iš kaimynės, kuriam kambarį buvo, neprisimena. Žodinio konflikto metu ji labai susinervino, ir paėmusi nuo stalo lėkštę su jo užpilta karšta bulvių koše metė ją į sėdintį Š. V.. Kur tiksliai lėkštė atsitrenkė ji neįsidėmėjo, tačiau karšta košė išsitaškė jam ant galvos, veido ir rankų. Ji sutinka, kad tokiu savo veiksmu sukėlė sugyventiniui Š. V. skausmą, nes bulvių košė buvo prieš keliais minutes užpilta karštu vandeniu. Ji labai buvo susinervinusi, ir po to iškart vaikus išvedė pas kaimynę į pirmą aukštą. Ji neprisimena, ar iki košės užpylimo su Š. V. apsistumdė, nes vyko viskas greitai, ji buvo neblaivi. Jai išgertas alkoholis tokiems veiksmams turėjo įtakos, nes buvo po darbo išvargusi, nors išgėrė apie 0,33 litro putojančio alkoholinio vyno. Gailisi, kad iš pykčio, nesusivaldžiusi, užpylė Š. V. karštą košę ir taip sukėlė jam skausmą. 2022 m. gegužės 7 d. ryte apie 8:45 val. ji nuėjo pas sugyventinį Š. V. pasiimti savo automobilio raktelių. Ji pasikvietė policijos pareigūnus, nes prieš tai dieną Š. V. smurtavo prieš ją ir jam buvo paskirtas gyvenimas skyriumi nuo jos. (duomenys neskelbtini) namo kieme Š. atsisakė duoti automobilio raktelius, jis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, nesusilaikiusi trenkė jam vieną kartą delnu per veidą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis Š. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad keturis metus gyvena su M. K., veda bendrą ūkį ir turi bendrą vaiką. 2022 m. gegužės 5 d. apie 22.00 val., jis karštu vandeniu užsipylė užpilamą bulvių košę ir atsinešė į svetainę ją valgyti. Košę pasidėjo svetainėje ant stalo, šalia košės buvo padėti ir jo raktai. Jam besėdint ant kėdės prie stalo, prie jo priėjo jo sugyventinė M. K. ir paklausė ar rytoj iš ryto jis ją nuveš į darbą, o vaikus į darželį. Jis pasakė, kad neveš. Tada M. K. pribėgo prie stalo, čiupo už raktų, bet jis su ranka sulaikė, kad ji jų nepaimtų. Ji jų nepaėmė tik nutrūko prie raktų buvęs automobilio atrakinimo pultelis. Tada iškarto M. K. čiupo už lėkštės ir ją metė į jį, jis spėjo užsidengti su ranka veidą, bet jį vistiek visą aptaškė su karšta koše, t. y. veido, galvos ir rankų sritis, lėkštė jam atsitrenkė į ranką. Tokie M. K. veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Skausmą, skausmo skalėje nuo 1 iki 10, vertina 8 balais. Po to iškarto jis pasakė, kad kviečia policiją. M. K. dukra L. išgirdusi, kad jis iškvietė pareigūnus ji pasakė „mamą baik, aš bijau“. Visą įvykį matė M. K. mažametė dukra L. M. ir jo mažametis sūnus M. V. Pas teismo ekspertus nevyks, nes jokių sužalojimų jo kūne nėra, košę kuria aptaškė jis nusiplovė. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam yra išaiškinta, tačiau jo neteiks. 2022 gegužės 5 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir jam paskirta kardomoji priemonė gyventi skyriumi su sugyventine. 2022 m. gegužės 7 d. 8.15 val. paskambino sugyventinė M. K. ir pareikalavo, kad atiduotų bendro automobilio raktus. M. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jis atsisakė jai duoti automobilio raktus. Ji dažnai važinėja automobiliu neturėdama teisės vairuoti. 2022 m. gegužės 7 d. apie 8.40 val. dar kartą jam paskambino sugyventinė ir pranešė, kad yra atvykę policijos pareigūnai ir ji nori pasiimti iš automobilio savo asmeninius daiktus. Atvykus, atrakino automobilį, sugyventinė pasiėmė ten buvusius asmeninius daiktus. Pokalbio metu M. K. užsipuolė jį ir konflikto metu vieną kartą delnu sudavė jam per kairį skruostą. Jam labai skaudėjo skruostą. Skausmą įvertintų aštuoniais balais iš dešimties. Konfliktas įvyko namo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kieme, prie nuosavo garažo. Įvykį matė atvykę policijos pareigūnai ir kieme buvę kaimynai, O. M. su vyru. Po įvykio policijos pareigūnai sulaikė M. K.. Ji smurtauja prieš jį ne pirmą kartą ir dėl to yra parašęs pareiškimą. Jam yra išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka. Turtinės žalos jam nepadaryta, todėl civilinio ieškinio jis nereikš.

Liudytojas J. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 7 d. apie 8.45 val. jis buvo savo daugiabučio namo kieme. Kaip tik tuo metu kieme buvo kaimynai Š. V. su savo sugyventine M. K. ir policijos pareigūnai, kurie buvo pas juos atvykę. Jie iš pradžių vaikštinėjo aplink savo automobilį. Po to Š. nuėjo prie garažo. Iš paskos atėjo ir M. K.. M. K. norėjo įeiti į garažą, tačiau Š. uždarė garažo duris ir jos neįleido. Tuo metu M. užsimojo ir dešinės rankos delnu trenkė Š. per veidą. Po įvykio M. K. buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

M. K. kaltė padarius dvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas be jos prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2022 m. gegužės 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas Š. V. pareiškimas dėl jam sukelto fizinio skausmo, užfiksuota įvykio vietos apžiūra bei Š. V. apklausa;

2022 m. gegužės 6 d. asmens apžiūros protokolu kartu su fotolentele, kuriame užfiksuota Š. V. matomų kūno vietų apžiūra, nurodyta, kad ant veido, galvos srityje sužalojimų nenustatyta;

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2022 m. gegužės 5 d., 22.32 val., Š. V. nustatytas 0,00 promilės, 22.33 val. M. K. nustatytas 0,65 promilės girtumas;

2022 m. gegužės 7 d. asmens apžiūros protokolu kartu su fotolentele, kuriame užfiksuota Š. V. matomų kūno vietų apžiūra, nurodyta, kad apžiūrėjus Š. V. veidą sužalojimų nenustatyta;

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2022 m. gegužės 7 d. 8.53 val. Š. V. nustatytas 0,00 promilės, 8.55 val. M. K. nustatytas 0,00 promilės;

2022 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kuriame aprašyti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kad M. K. dešine ranka trenkė per veidą Š. V..

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. K., smurtavo prieš sugyventinį Š. V., t. y. 2022 m. gegužės 5 d. asmeninio konflikto metu metė į sugyventinį lėkštę su karšta bulvių koše, ir 2022 m. gegužės 7 d. tyčia, vieną kartą delnu smogė sugyventiniui Š. V. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukeldama fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios veikos kvalifikuotos teisingai, kaltinamosios M. K. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausų metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2022 m. gegužės 19 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamosios M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad 2022 m. gegužės 5 d. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir abu naujus nusikaltimus padarė jau būdama teista už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

M. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbanti.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji, būdama teista ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už dviejų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmes, nustatant jų terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai), bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, 5 dalis 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią įstatyme numatytą dalį švelnesnės bausmės ir M. K. skirtina subendrinta bausmė.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji M. K. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 7 d. 8.50 val. iki 2022 m. gegužės 8 d. 9.35 val. t. y. dvi paros, ir laikytina, kad M. K. yra atlikusi keturias laisvės apribojimo bausmės dienas.

2022 m. gegužės 8 d. ir 2022 m. gegužės 10 d. nutarimais M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. K. paliktina galioti 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos.

2022 m. gegužės 8 d. nutarimu M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina kaip nereikalinga.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajai M. K. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

M. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą (2022 m. gegužės 5 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams.

įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.

M. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą (2022 m. gegužės 7 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti, prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės bausmės ir paskirti M. K. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 7 d. 8.50 val. iki 2022 m. gegužės 8 d. 9.35 val. t. y. dvi paras, ir laikyti, kad M. K. yra atlikusi 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią kaltinamajai skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. K. palikti galioti 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos.

2022 m. gegužės 8 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti M. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti M. K., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

M. K. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.