Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai O. I. Ž., trečiojo suinteresuotojo asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovei Irenai Martinkienei, 2008 m. gegužės 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. I. Ž. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Tauragės apskrities viršininko administracijai ir Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jurbarko rajono žemėtvarkos skyriui dėl praleisto termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pilietybę patvirtinančių dokumentų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovė siūlo prašymą, kaip nepagrįstą, atmesti. Paaiškino, kad pareiškėja prašymo atkurti nuosavybės teises į senelio M. A. žemę nebuvo padavusi, toks prašymas nebuvo užregistruotas pareiškimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo registracijos žurnale.

Tretysis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jurbarko rajono žemėtvarkos skyrius apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 151). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jurbarko rajono žemėtvarkos skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėja O. I. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio M. A. nuosavybės teise valdytą 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kame, Jurbarko rajone, bei atnaujinti terminą nuosavybės teises, giminystės ryšį bei pilietybę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 11 punkte analogiškai nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys įrodymai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

Įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.) nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais.

Pareiškėja prašymą dėl termino atnaujinimo argumentuoja tuo, jog prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio M. A. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą buvo padavusi kartu (kelių dienų skirtumu) su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo K. A. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, tačiau dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kaltės šis prašymas dingo.

Pateiktoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 3-17 yra pareiškėjos 1991 m. spalio 21 d. prašymas atkurti nuosavybės teises į K. A. nuosavybės teisėmis valdytą 8 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (b.l. 140). Toks prašymas yra įregistruotas ir trečiojo suinteresuoto asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos teismui pateiktoje prašymų registracijos knygoje (b.l. 143-144, 145-146). Nors minėtuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja po kelių dienų būtų pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir į senelio M. A. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, tačiau byloje surinkta medžiaga leidžia daryti išvadą, jog toks prašymas buvo pateiktas. Teisėjų kolegija šią išvadą grindžia pateiktų rašytinių įrodymų turinio vertinimu. 2007 m. kovo 12 d. protokolas patvirtina, kad komisija, susidedanti iš Jurbarko rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos ir Skirsnemunės seniūnijos vyr. žemėtvarkininko, lankėsi (duomenys neskelbtini) kaime dėl pareiškėjos prašymo atstatyti nuosavybės teises į senelio M. A. 5,5 ha valdytą žemės plotą (b.l. 97). Komisija, susidedanti iš Tauragės apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorės, Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos, žemėtvarkininkų ir kitų asmenų, 2007 m. gegužės 10 d. nustatinėjo M. A. buvusios žemės valdos ribas (duomenys neskelbtini) kaime, tai įformindama sklypo lauke ribų apžiūrėjimo aktu bei planu (b.l. 83, 84). Tauragės apskrities viršininko administracija 2007 m. gegužės 18 d. raštu Nr. V20-170 informavo pareiškėją, kad 2007 m. balandžio 23 d., dalyvaujant komisijos nariams ir liudytojams, pagal liudytojų parodymus buvo nustatomos pareiškėjos senelio M. A. buvusios žemės vieta ir ribos (duomenys neskelbtini) kaime. Nurodoma, kad nuosavybės teisės į M. A. žemę nebus atkurtos, nes minėtuose sklypuose nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims. Siūloma dėl buvusios žemės vietos ir ribų nustatymo kreiptis į teismą (b.l. 96). Tauragės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Jurbarko rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 9 d. rašte Nr. IS-14, adresuotame Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nurodoma, jog O. I. Ž. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. žemę 2000 m. vasario 22 d. parašė notarinį sutikimą, o išnagrinėjus dokumentus nustatyta, kad į M. A. žemę nuosavybės teisės atstatytos E. P. Šiame rašte nurodoma, kad atstatyti nuosavybės teisę O. I. Ž. į 5,5 ha žemės plotą, valdytą M. A., nėra galimybės, nes žemių plotai dubliuojasi (b.l.88-89). Skirsnemunės seniūnijos seniūno 2000 m. vasario 22 d. patvirtintame pareiškėjos sutikime minima M. A. žemė (b.l. 135). Tretysis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jurbarko rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime dėl termino atnaujinimo nurodo, kad priedų 10-uoju punktu teikia 11 lapų atsakymų dėl O. I. Ž. prašymo atstatyti nuosavybės teises į M. A. 5,5 ha valdytos žemės (b.l.35-36). Paminėtų rašytinių įrodymų turinys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad sprendimą dėl nuosavybės teisų atkūrimo priimanti institucija atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio M. A. valdytą žemę nagrinėjimu, o tai suponuoja išvadą, jog tokį prašymą pareiškėja buvo pateikusi.

Teismui pateiktame nuosavybės teisių atkūrimo bylos originale bylos lapai sunumeruoti. Raštų rodyklėje nurodytas lapų skaičius 19, raštų rodyklės turinyje aprašyta 18 lapų. Byloje nėra sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat nėra teismui su atsiliepimu pateiktų priedų. Bylos numeravimo pobūdis – naudota viena rašymo priemonė – leidžia daryti išvadą, jog numeracija buvo atlikta vienu metu. Analogiškai surašyta ir bylos raštų rodyklė.

Teisėjų kolegija, apžiūrėjusi pateiktą prašymų registracijos žurnalą (b.l. 157), nustatė, jog jame esantys lapai nesunumeruoti, prašymų padavimo datos nenurodytos, daromi pataisymai neaptarti, kai kurie įrašai padaryti pieštuku ir pan. Šios aplinkybės matosi iš pridėto prašymų registracijos žurnalo fragmento (b.l. 143-144). Paduotų prašymų registracijos žurnalo tvarkymo netikslumai ir neaiškumai kelia abejones jame esančių įrašų patikimumu.

Liudytojo A. P. (b.l. 156-157) parodymai apie tai, kad pareiškėja buvo padavusi prašymą tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo valdytą žemę vertinami kritiškai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei tai, jog liudytojo teigimu, O. I. Ž. 1991 m. spalio 21 d. pareiškimą priėmė ne jis, o kitas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A1-835/2007 m. atkreipė dėmesį į tai, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo specifiką tokio pobūdžio bylose lemia tai, kad už prašymų atkurti nuosavybės teises tvarkymą bei jų nagrinėjimą yra atsakingas išimtinai viešojo administravimo subjektas. Šiuo atveju privatus asmuo, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neturi galimybių kontroliuoti tokio prašymo registravimo ir nagrinėjimo eigos. Reikalavimas, kad privatus asmuo įrodytų prašymo viešojo administravimo subjektui padavimo faktą, jeigu jam neišduodamas rašytinis patvirtinimas apie prašymo gavimą, reikštų probatio diabolica, t.y. neįmanomas įrodyti aplinkybes, nes, neturėdamas įgaliojimų kontroliuoti viešojo administravimo subjekto veiklą, asmuo turėtų itin ribotas galimybes įrodyti, kad tam tikras prašymas viešojo administravimo subjektui buvo pateiktas.

Iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiantys teisėtumo, objektyvumo, efektyvumo ir kiti viešojo administravimo principai reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto atliekami veiksmai, net ir nesant detalizuojančių nuostatų įstatymo ar poįstatyminio lygio teisės aktuose, būtų tinkamai fiksuojami. Nesant konkrečios tvarkos teisės aktuose, nustatančiuose prašymų registravimo tvarką, tai paliekama viešojo administravimo subjekto diskrecijai. Tačiau bet kokiu atveju viešojo administravimo subjektas negali sukurti tokios situacijos, kai, kilus ginčui, jis negalėtų pateikti teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad tam tikros viešojo administravimo procedūros buvo ar nebuvo atliekamos, tarp jų – buvo ar nebuvo gautas asmens prašymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame sprendime konstatavo, kad įrodinėjimo našta apie tai, jog prašymas atkurti nuosavybės teises nebuvo gautas, tokio pobūdžio bylose tenka už šių prašymų registravimą ir tvarkymą atsakingam viešojo administravimo subjektui. Įrodymai, neginčijamai patvirtinantys prašymo padavimą (nepadavimą), galėtų būti gautų prašymų registravimo žurnalai, kuriuose tinkamai eilės tvarka registruojami visi gautieji prašymai ir kurie nesudarytų pagrindo abejoti dėl registracijos teisingumo ir išsamumo. Tačiau bet kokiu atveju pateikti įrodymus, kad tam tikras prašymas buvo pateiktas, turi ir šias aplinkybes teigianti pareiškėja. Nepakankant įrodymų nei patvirtinti, nei paneigti tokio pobūdžio aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymo kriterijus – įrodinėja tas, kuriam lengviau tai padaryti – suformuluotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-301/2007 m.

Remiantis aptartomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio M. A. žemę tenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra aplinkybės, susijusios su prašymo atkurti nuosavybės teises į senelio žemę pagrįstumu.

Pareiškėja patikslintu prašymu taip pat prašo atnaujinti terminą nuosavybės teises, giminystės ryšį bei pilietybę patvirtinantiems dokumentams pateikti, tačiau tiek prašyme (b.l. 5), tiek jo patikslinime (b.l. 25) O. I. Ž. teigia, jog „visus reikalingus dokumentus institucijoms pateikiau įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikiau archyvinius dokumentus, kurie patvirtina tokį faktą“. Taigi pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku įrodančių dokumentų pateikimui prieštarauja jos teismui pateikto procesinio dokumento turiniui. Ji nei prašyme, nei teismo posėdyje nenurodė jokių svarbių įstatyme nustatyto termino praleidimo priežasčių. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytiems terminams atnaujinti, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Pareiškėjai ne tik neįrodžius, tačiau ir nenurodžius jokių faktinių aplinkybių, sutrukdžiusių nuosavybės teises, giminystės ryšį su savininku bei pilietybę patvirtinantiems dokumentams pateikti, prašymas dėl termino jų pateikimui atnaujinimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktai,

nusprendė:

pareiškėjos O. I. Ž. prašymą patenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai O. I. Ž. terminą pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio M. A. žemę.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba apeliacinės instancijos teismui.