- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- 1S-188-813/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00590-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Darius Kantaravičius, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- D. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Juditos Sungailaitės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. RV-22-1467 taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo 10 metų bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. RV-22-1467 buvo nutarta nuteistajam D. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimą konstatavus, kad nors nuteistasis D. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad vis dar egzistuoja tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Taip pat atsižvelgta į tai, kad D. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, kas atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nusikaltimas įvykdytas dėl finansinės naudos. Pažyma apie gautus vykdomuosius raštus nustatyta, kad nuteistojo alimentų įsiskolinimas siekia 7 882 Eur ir periodiniai mokėjimai po 194 Eur, iš kurių išieškota 3 416,51 Eur. Be to, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus išieškotojams privalo išmokėti 842,83 eurus, tačiau savanoriškai jis šį išieškojimą padengė 60 Eur. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka dideli, todėl gali neigiamai įtakoti jo gyvenimą laisvėje. Be to, D. B. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis D. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Nuteistasis nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir jam nesuprantama, kaip ją dar gali sumažinti, kadangi nepriekaištingai elgiantis ir aktyviai dalyvaujant pataisos procese, balai pagal „OASys“ metodiką nemažėja. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai - bausmės atlikimo metu už sąžiningą darbą, gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas daug kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, pažeidimų nenustatyta, bet to vis tiek neužtenka.
5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. pažymą jo įsiskolinimas buvo 18 570,06 eurų, o šiuo metu yra 5 308,40 eurų (su visomis palūkanomis, vykdymo išlaidomis), kas rodo, jog jo skola mažėja. Nuteistojo įsitikinimu, atsižvelgiant į šią nedidelę skolą, negalima daryti išvados, jog jis negalės savęs aprūpinti ir darys naujas nusikalstamas veikas. Šiuo metu jo darbo užmokestis nėra didelis, nes įsidarbinimo galimybės labai ribotos, tačiau lygtinai paleidus turės galimybę įsidarbinti ir gauti didesnį darbo užmokestį, tuo pačiu galės atlyginti didesnę dalį savo įsiskolinimo.
5.3. Nuteistasis taip pat nurodo, kad praeityje nebuvo teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, prisiima atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Šiuo metu jis linkęs apgalvoti savo netinkamo elgesio pasekmes bei geba atpažinti veiksnius, susijusius su jo nusikalstamu elgesiu, nesumenkindamas jų įtakos. Teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog savo elgesį jis pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
5.4. Skunde pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, yra rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Gintautas Tamulionis atsiliepime į nuteistojo D. B. skundą prašo skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje išsamiai ir motyvuotais aptartos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės. Nutartyje išdėstyti argumentai, kodėl nuteistojo pažanga dar nėra akivaizdi bei užtikrinanti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad skundžiama nutartis priimta tinkamai neįvertinus teigiamo nuteistojo asmenybės pokyčio. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka nuteistojo elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai - ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities vertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leido pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją.
6.2. Nuteistojo minimos Rekomendacijos jokio teisinio poveikio adresatams nedaro, nėra privalomos. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. B. skundas tenkinamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą ir išanalizavus skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo D. B. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams, kurių didžioji dalis susijusi išimtinai tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, turimiems nuteistojo įsiskolinimams. Apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam jau 2019 m. rugsėjo 9 d. suteikta teisė bausmę atlikti be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, 2022 m. kovo 16 d. perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją, jokių pažeidimų nefiksuota. Apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D. B. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
9. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo D. B. lygtiniam paleidimui. Pažymėtina, kad nors D. B. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau šis teistumas jam pirmasis, tad nepritartina teismo išvadai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kad ši aplinkybė rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, juolab, kad nusikaltimas padarytas veikiant paprastoje bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, nėra duomenų, kad D. B. būtų susijęs su nusikalstamomis grupuotėmis, būtų jų įtakojamas. Nuteistasis D. B. jau yra atlikęs didesnę nei reikalaujama BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Tokiu būdu, sprendžiant D. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas, elgesys bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas.
10. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, jog D. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką, buvo atliktas ne kartą. Visų vertinimų metu jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skundžiamoje nutartyje akcentuoti nuteistajam nustatyti statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas (statinis veiksnys), turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (dinaminiai veiksniai) ir padaryta išvada, kad nuteistasis įdėjo nepakankamai veiksmų ir pastangų, siekdamas minimizuoti jų įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, ir tokių nuteistojo pastangų nepakanka konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau toks procesinio sprendimo argumentavimas šiuo atveju nelaikytinas tinkamu ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Aukštesnysis teismas šiuo aspektu pažymi, kad esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, priešingai nei teigia apylinkės teismas, BVK 82 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nereikalauja nustatyti dar ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. BVK 82 straipsnio dispozicijos konstrukcija leidžia spręsti, kad pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinimas, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, aktualus tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama aukštesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikos grupei. O nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius, taip pat savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami.
11. Taigi, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti, kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio yra akivaizdu, jog apylinkės teismas vertino išimtinai tik D. B. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma, kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius.
12. Teismui pateiki duomenys patvirtina, kad D. B. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą bei įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas. Iš 2023 m. sausio 20 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis D. B. bausmės atlikimo metu drausmės pažeidimų nepadarė, už gerą elgesį, stropų darbą skatintas 13 kartų. Jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, stebimas nepriekaištingai disciplinuotas elgesys. Bausmės atlikimo metu nuteistasis visą laiką užsiimdavo darbine veikla, stebimas teigiamas požiūris į darbinę veiklą, jos tęstinumą. Atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuo 2016 m. liepos 18 d. įsidarbino statybos darbininku Pataisos įstaigos Turto valdymo skyriuje. 2019 m. rugsėjo 9 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. tęsia darbinę veiklą Pataisos įstaigoje Turto valdymo skyriuje darbininko pareigose. Taigi, bausmės atlikimo metu jis stengėsi neprarasti darbinių įgūdžių ir juos ugdyti. Po bausmės atlikimo turi konkrečių įsidarbinimo planų. Nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlimo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai yra stabilūs ir ilgalaikiai.
13. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis D. B. nagrinėjant bylą teisme kaltės nepripažino, anksčiau analizuodamas savo nusikaltimą taip pat neigė savo atsakomybę, buvo linkęs atsakomybę nukreipti netinkamoms aplinkybėms, draugams, tačiau dabartinio vertinimo metu prisiima atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo ir neieško pateisinančių aplinkybių, neminimalizuoja padaryto nusikaltimo, jį analizuoja. Akcentuoja, kad nusikaltimo padarymo metu buvo jaunas ir mąstė, jog apsimoka užsiimti kriminaline veikla, tačiau šiuo metu teigia, kad jo požiūris pasikeitė, kadangi įgijo daugiau gyvenimiškos patirties ir jo prioritetai pasikeitė. Šiuo metu asmuo teigia, kad atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, draugus renkasi atsargiai. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis D. B. įsitraukia į resocializacijos procesą ir nėra jam abejingas, šiuo metu yra akivaizdūs nuteistojo elgesio pokyčiai į gerąją pusę, nepastebėtas bendraujantis su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, yra nuo jų atsiribojęs. Neformalios nuteistųjų tradicijos nėra svarbios, jų bausmės atlikimo metu nesilaikė. Turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, supranta, kad ji gali būti jam naudinga. Jis remia visuomenės vertybes, supranta, kad visuomenės narys turi teises ir pareigas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad teigiamas vertybinių nuostatų susiformavimas gali palengvinti integraciją į visuomenę. Nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jas geba identifikuoti, jaučia poreikį jas spręsti. Turi suformavęs ilgalaikius tikslus, yra numatęs žingsnius, kaip tų tikslų sieks. Planuoja susikoncentruoti į darbą ir bendravimą su šeima. Įvertinus šiuos duomenis, galima daryti išvadą, kad nuteistojo D. B. mąstymas bausmės atlikimo metu kito teigiama linkme.
14. Vertinant nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu bei dedamas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, bausmės atlikimo sąlygos jam buvo švelninamos. Nuo 2017 m. spalio 20 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. 2019 m. rugsėjo 9 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2022 m. kovo 16 d. perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją. Šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas D. B., jokių pažeidimų nenustatyta. Visa tai rodo nuteistojo realų norą taisytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir elgtis pavyzdingai. Nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Aptartos aplinkybės yra neabejotinai palankios nuteistajam, jų visuma atskleidžia lygtinio paleidimo taikymui aktualius nuteistojo socialinės reabilitacijos proceso aspektus ir kartu su nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei duomenimis apie nuteistojo pastangas aktyviai dalyvauti pataisos procese patvirtina Komisijos nutarime padarytą išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas jo atžvilgiu taikant probaciją.
15. Skundžiamoje nutartyje, priimant sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos akcentuoti jo turimi įsiskolinimai, t. y., tai, kad pažyma apie gautus vykdomuosius raštus nustatyta, kad nuteistojo alimentų įsiskolinimas siekia 7 882 Eur ir periodiniai mokėjimai po 194 Eur, iš kurių išieškota 3 416,51 Eur. Be to, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus išieškotojams privalo išmokėti 842,83 eurus, tačiau savanoriškai jis šį išieškojimą padengė 60 Eur. Įvertinus šiuos duomenis padaryta išvada, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka dideli ir finansiniai sunkumai gali neigiamai įtakoti nuteistojo gyvenimą laisvėje. Tačiau darant šią išvadą neatsižvelgta į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo turimi finansiniai įsiskolinimai buvo dar didesni ir jie yra gana reikšmingai sumažinti. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartyje, kuria atmestas nuteistojo D. B. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2021 m. spalio 18 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo nurodyta, kad pagal Turto valdymo skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. pažymą apie vykdomuosius dokumentus nuteistasis D. B. pagal vykdomuosius dokumentus privalo sumokėti 18 570,06 Eur, išmokėta – 0 Eur. Moka alimentus, išmokėta – 1 446,24 Eur. Nuteistojo D. B. pateikti bankinio mokėjimo nurodymai, antstolės V. L. 2021 m. spalio 21 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto grąžinimo patvirtina, kad išieškojimo byla dėl 16 605,32 Eur skolos ir skaičiuojamų palūkanų buvo užbaigta ją visiškai įvykdžius 2021 m. spalio 21 d. Atsižvelgus į visus šiuos duomenimis, nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo turimi įsiskolinimai gali turėti didelės įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui, kadangi net ir bausmės atlikimo metu yra stebimas reikšmingas turimų finansinių įsipareigojimų mažinimas, teigiama nuostata į darbą, o pozityvus požiūris į darbą neabejotinai didina nuteistojo sėkmingos integracijos į visuomenę tikimybę, o taip pat ir turimų finansinių įsipareigojimų atlyginimą.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
17. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai D. B. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir ne struktūruotoje aplinkoje. Jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Kolegijos manymu, priešingai, jo lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins BVK įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę.
18. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir realią pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, o skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir dėl nuteistojo D. B. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. B..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. RV-22-1467 taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.