- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- 1-52-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-2452-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kaltinamasis
- D. N.
- Civilinis ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Marius Ramanauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, anksčiau teistas 6 kartus:
1) 2006-12-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2010-05-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 45 paroms arešto;
3) 2011-10-07 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
4) 2012-04-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. (2 veikas), 178 str. 2 d., 245 str., subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendį subendrinus su 2011-10-07 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) 2018-05-23 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 300 str. 2 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) 2020-09-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
1. D. N. sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent, kad jis 2020 m. birželio 20 d. apie 2.00 val. prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje - nusileidimo iš III-iojo automobilių stovėjimo aikštelės aukšto į II-ąjį aukštą metalinių laiptų aikštelėje, dėl menkavertės priežasties, tai yra dėl neva nukentėjusiojo A. B. nepagarbaus elgesio su žmona E. B., elgdamasis chuliganiškai, akivaizdžiai įžūliai ir moralės požiūriu nepriimtinai, pasivijęs A. B. tyčia kumščiu trenkė jam ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, nuo ko, A. B. visu ūgiu krito aukštielninkas ir galva trenkėsi į metalinių laiptų aikštelės grindų paviršių, taip padarydamas nukentėjusiajam A. B. poodines kraujosruvas dešinės akies vokų - nosies - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - nosies - kairio skruosto srityje, juosmens dešinėje, dešiniame žaste, muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies dešinėje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos odos – raudonio kairėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, dešinės ausies būgnelio plyšimą, pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžį, tuo tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą, nes sužalojimai visumoje pagal SSMNT 6.6.1 punktą (kaukolės pamato kaulų lūžis) kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Įrodymai
2. Kaltinamasis D. N. apklaustas teisme kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2020 m. birželio mėnesį su D. J. dirbo prie statomo namo sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 19 d. po darbo su draugu grįžo pas save į namus persirengti. D. J. vartojo alkoholinius gėrimus, o jis namuose alkoholio negėrė. Apie 24 val. su D. J. nuėjo, į „(duomenys neskelbtini)“, esantį kazino. Žaidė žaidimo aparatais, tą vakarą buvo išgėręs puse bokalo alaus. Tuo metu kazino buvo nukentėjusysis A. B. ir jo žmona. Su A. B. kazino jokio konflikto nebuvo. Apie 2 val. su draugu D. J. buvo išėję iš kazino ir stovėjo aikštelėje prie trečiojo aukšto durų. Išgirdo moters šauksmą ar klyksmą. Priėjęs arčiau pamatė, kad A. B. tampė žmoną už rankos ar peties, todėl priėjęs ir paklausė kodėl taip elgiasi. A. B. atsakė nesikišti ir ji pastūmė. Jis impulsyviai reagavęs trenkė A. B. vieną kartą kumščiu į veido sritį. Po smūgio A. B. krito visu ūgiu ant nugaros. Prie nukentėjusiojo priėjo žmona, jis atsisėdo, matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas. Kad konfliktas nekiltų labiau, pasitraukė iš įvykio vietos. Negali pasakyti savo smūgio motyvo. Nukentėjusiojo žmona įvykio metu pagalbos neprašė. Po 10 min., dar iki atvykstant pareigūnams, išėjo namo, nors draugai pasiliko kazino. Nesijautė įvykio metu apsvaigęs, išgertas alus jo elgesiui įtakos neturėjo. Suvokia ir pripažįsta, kad nuo jo smūgio ant nugaros krisdamas nukentėjusysis susitrenkė kalvą ir patyrė kaukolės lūžį - sunkų kūno sužalojimą. Pripažįsta byloje pareikštą Šiaulių teritorinės ligonių kasos 172 eurų civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl 37 000 eurų neturtinės žalos pripažįsta iš dalies. Savo poelgį vertina netinkamai, gailisi dėl savo veiksmų.
3. Nukentėjusysis A. B. apklaustas teisme parodė, kad 2020-06-20 apie 00.00 val. su savo žmona E. B. ir draugu M. J. atėjo į PPC „(duomenys neskelbtini)“ lošimų saloną „(duomenys neskelbtini)“. Žaidė lošimo automatais ir vartojo alkoholinius gėrimus. Ten pamatė savo pažįstamą D., su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje. Jis buvo su keliais draugais, tarp kurių buvo kaltinamasis D. N.. Apie 02.00 val. prieš išeinant iš lošimo salono „(duomenys neskelbtini)” pasakė žmonai, kad jau laikas važiuoti namo, tačiau ji dar norėjo pabūti. Abu su žmona kalbėjo pakeltu tonu. Pažįstamo D. draugas D. N. įsiterpė į jo ir žmonos pokalbį, pareplikavo jo elgesį, kaip jis kalba su žmona. Jam atsakė, kad tai normalus bendravimas su žmona. Jokio įžeidžiamo teksto nesakė, veiksmais ir žodžiais niekaip negalėjo išprovokuoti jo agresyvių veiksmų. Po pokalbio su D. N., netrukus dviese su žmona iš lošimo salono išėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią ant stogo ir ėjo link laiptų, vedančių žemyn. Einant metaliniais laiptais žemyn su žmona nekonfliktavo. Išgirdo žingsnius ir atsisukęs pamatė, kaip D. N. kumščiu smūgiuoja jam į veidą, iškart pajuto stiprų smūgį į veido kairę pusę. Nuo smūgio ant nugaros nukrito ant metalinių laiptų aikštelės, pakaušiu trenkėsi į metalinės aikštelės grotas. Trumpam prarado sąmonę. Smūgis buvo suduotas staiga, be jokios priežasties. Prieš suduodamas smūgį D. N. nieko nesakė, su juo nesistumdė. Atgavęs sąmonę jo šalia nebematė. Žmona iškvietė policiją ir medikus. Gydymas yra pasibaigęs, tačiau jaučia pasekmes, negali dirbti bet kokiame aukštyje, pasilenkus dėl galvos svaigimo, skausmo ausyje, blogai girdi su kaire ausimi, greičiau pavargsta. Jam padaryta neturtinė žala.
4. Liudytoja E. B. apklausta teisme parodė, kad 2020-06-20 apie 00.00 val. su vyru A. B., draugu M. J., atvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kur nuėjo į kazino „(duomenys neskelbtini)“. Visi trys žaidė žaidimo - lošimo automatais ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kazino buvo jos vyro pažįstamas iš jo mokyklos ir jo draugas D. N.. Su jais bendravo lošimų salono viduje. Buvo išėjusi parūkyti prie įėjimo į lošimų saloną, bendravo su lauke buvusiais asmenimis, tarp jų buvo ir D. N.. Matė kaip D. N. kazino vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Kazino prabuvo apie dvi valandas, kai vyras A. B. išreiškė norą grįžti į namus. Jam pasakė, kad neskubėtų ir dar pabūtų. Vyras pakeltu tonu reikalavo važiuoti namo, tarp jų buvo kilęs ginčas, tačiau konfliktu to nepavadintų. Netrukus su A. B. išėjo iš lošimų salono, priėjo metalinius laiptus, vedančius žemyn, palipo laiptais žemyn. Išgirdusi žingsnius pamatė, jog iš paskos priėjo D. N. ir smūgiavo A. B. vieną kartą kumščiu į veidą. Po smūgio A. B. ant nugaros nukrito atgal ir pakaušiu trenkėsi į metalinių laiptų aikštelę. Prieš suduodamas smūgį D. N. nieko nesakė, A. B. su juo nesistumdė. A. B. trumpam prarado sąmonę, jo veidas buvo kruvinas. Iškvietė policiją ir medikus. Nusileido žemyn, ieškodama įtariamojo D. N., tačiau jis jau buvo pasišalinęs. A. B. buvo išvežtas medikų į ligoninę. Kitą dieną pamatė, kad A. B. sužalotas pakaušis. Po įvykio vyrui sukdavosi ir svaigdavo galva, tapo nervingesnis.
5. Liudytojas M. J. apklaustas teisme parodė, kad 2020-06-20 apie 00.00 val.su draugu A. B. ir jo žmona E. B. atvažiavo į lošimų saloną „(duomenys neskelbtini)” esantį prekybos centre „(duomenys neskelbtini)”. Lošimų salone buvo užsisakę alaus, žaidė prie lošimo aparatų, su niekuo nekonfliktavo. Neprisimena momento, kaip ir kuriuo metu iš lošimų salono išėjo draugas su savo žmona. Jam būnant lošimų salono viduje ar išėjus į lauką, prie jo priėjo E. B., kuri pasakė, kad yra sumuštas A. B.. Smulkių aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Sekančią dieną nuėjęs pas A. B. matė, kad jo veidas stipriai sužalotas, jis pats skundėsi galvos skausmais, gulėjo lovoje. A. B. pasakojo, kad jį sumušė kazino buvęs nepažįstamas jaunuolis.
6. Liudytojas D. J. apklaustas teisme parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį su D. N. dirbo prie statomo namo sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 19 d. po darbo su D. N. parvažiavo pas draugą į namus. Ten jis gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau D. N. alkoholio nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai užfiksuota, jog alkoholį namuose gėrė ir D. N.. Galėjo suklysti duodamas tokius parodomus dėl buvusio girtumo įvykio metu. Sutemus su D. N. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ esantį kazino. Žaidė žaidimo aparatais, abu bare gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo metu kazino buvo nukentėjusysis A. B., su kuriuo mokėsi vienoje mokykloje. Jie pradėjo kalbėtis, dalintis prisiminimais. A. B. kazino buvo kartus su savo žmona, kuri žaidė prie žaidimo automatų kur ir vėliau bendravo su D. N.. Suprato, kad A. B. nepatiko, kad jo žmona bendrauja su D. N., todėl jis pradėjo reikalauti jos eiti namo. Ji eiti namo nenorėjo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po kelių konflikto minučių A. B. su žmona išėjimo, o jis ir D. N. išėjo paskui juos. Einat matė, kaip A. B. tempė savo žmoną už rankos. D. N. nieko nesakė ir priėjęs sudavė smūgį kumščiu A. B. į veidą. Po smūgio A. B. nukrito. Tada abu apsisuko ir grįžo į kazino. Ji sulaikė atvykusi policija. Kada ir kur po įvykio dingo D. N. nežino.
7. 2020-06-23 pagal A. B. protokolą - pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėjas nurodė, kad 2020-06-20 apie 2.00 val. PPC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), po žodinio konflikto jį sumušė jo pažįstamo draugas, kuris trenkė vieną kartą kumščiu į veidą ir prakirto viršutinę lūpą (1 t. b. l. 6-11).
8. 2020-10-08 nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.. (1 t. b. l. 11; 158-159).
9. 2020-07-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis A. B. atpažįsta pagal veido bruožus, jo akis, Nr. 2 pažymėtą asmenį (įtariamąjį D. N.), kuris priėjęs iš nugaros jam kumščiu trenkė į veidą, nuo ko jis griuvo ir susitrenkė galvą. Nustatyta asmens tapatybė D. N., gim. (duomenys neskelbtini) m.. (1 t. b. l. 48-52).
10. 2020-11-06 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis A. B. nurodo įvykio vietą - prekybos centro “(duomenys neskelbtini)“ metalinius laipus, kuriais nusileidžiama iš trečiojo aukšto automobilių stovėjimo aikštelės, kur jo teigimu antrajame aukšte buvo sumuštas įtariamojo D. N. ir parodė, kaip jam D. N. trenkė kumščiu į veidą, nuo ko jis griuvo ant metalinių laiptų aikštelės (1 t. b. l. 61-67).
11. 2020-07-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip liudytoja E. B. pagal veido bruožus, jo akis, atpažįsta Nr. 2 pažymėtą asmenį (įtariamąjį D. N.), kuris pribėgo prie A. B. ir kumščiu trenkė jam į veidą, nuo ko A. B. nuvirto aukštielninkas ant laiptų aikštelės. Nustatyta asmens tapatybė D. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t. b. l. 74-78).
12. 2020-06-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad iš trečiojo aukšto automobilių stovėjimo aikštelės yra metaliniai laiptai, kuriais galima nusileisti žemyn, link įvažiavimo esančio parduotuvės “ (duomenys neskelbtini)“ pusėje. Nusileidus šiais laiptais į antrą aukštą šalia laiptų ant metalinės dangos stebimos raudonos spalvos žymės - galimai kraujas. Apžiūros metu daiktų ar objektų nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t. b. l. 18-24).
13. 2020-11-11 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota iš BPC išreikalautų garso įrašų apie 2020-06-20 2.00 val. įvykį (duomenys neskelbtini), esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu garso įrašai apžiūrėti juos stenografuojant. Nustatyta, kad 2020-06-20 02.02.05 val. BPC gautas 1 min. 39 s. trukmės skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). BPC skambinanti moteris praneša, kad Šiauliuose, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ jos vyrą sumušė (nurodo „atjungė“) jai nepažįstamas vyriškis, kuris pasišalino (1 t. b. l. 169-172).
14. 2020-11-25 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota „Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdas prasideda 02.11.45 val. ir baigiasi 02.39.54 val. Vaizdo įrašo medžiagoje yra užfiksuota pareigūnų ir nukentėjusiojo A. B., kartu buvusios E. B. bei kitų galimai incidentą mačiusių asmenų (M. J., E. F.) pokalbiai, asmens, kuris galimai smurtavo prieš A. B., tapatybės nustatymo aplinkybės (1 t. b. l. 188-197).
15. 2020-07-03 ir 2020-11-25 apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota iš „(duomenys neskelbtini)“ išreikalauto vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašo trukmė 2 valandos, data ir laikas nenurodomi. Vaizdo įrašo medžiagoje yra užfiksuota nukentėjusiojo A. B., kartu buvusios E. B., įtariamojo D. N. bei kitų galimai incidentą mačiusių asmenų (M. J., E. F.) judėjimas iš/į žaidimų saloną „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše įvykio aplinkybės nėra užfiksuotos (1 t. b. l. 175-181; 182-186).
16. VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. B. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - nosies - dešinio skruosto srityje; kairės akies vokų - nosies - kairio skruosto srityje; juosmens dešinėje; dešiniame žaste; muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje; muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos odos - raudonio kairėje; kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje; dešinės ausies būgnelio plyšimas; pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis. A. B. nustatyti sužalojimai padaryti prieš Kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninę 2020-06-20, galimai užduotyje nurodytu laiku. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - nosies - dešinio skruosto srityje; kairės akies vokų - nosies - kairio skruosto srityje; juosmens dešinėje; dešiniame žaste; muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos odos - raudonio kairėje; kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje; dešinės ausies būgnelio plyšimas padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje; pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. A. B. nustatyti sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.1 punktu (kaukolės pamato kaulų lūžis) visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Duomenų apie tai, kad buvo paimtas A. B. kraujo mėginys etilo alkoholio kiekio nustatymui, nėra. Alkotesterio „Drager“ duomenys (2020-06-20, 04 val. 42 min.) - 1,95 prom., kas atitiktų vidutinį girtumo laipsnį (1 t. b. l. 158-159).
17. Specialistė K. Š. paaiškino, kad pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sužalojimo, padaryto nukentėjusiajam A. B.. Specialisto išvadoje A. B. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų – nosies – dešinio skruosto srityje; kairės akies vokų – nosies – kairio skruosto srityje; juosmens dešinėje; dešiniame žaste; muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje; muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos odos – raudonio kairėje; kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje; dešinės ausies būgnelio plyšimas; pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis. Išvardyti sužalojimai kvalifikuoti sunkiu sveiktos sutrikdymu dėl kaukolės pamato kaulo lūžio. Poodinės kraujosruvos, dešinės ausies būgnelio plyšimas, žaizda viršutinėje lūpoje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Galvos plaukuotosios dalies dešinėje ir pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai paviršiais, tai reiškia, kad galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio metu kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant, pavyzdžiui, nugriuvus ant plokštumos arba ant kieto buko daikto. Būgnelio plyšimas galėjo būti padarytas kaip pakauškaulio kaulo lūžio tąsa. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Kraujosruvų atsiradimui galimi keli paaiškinimai: galėjo būti ir nuo vieno trauminio poveikio į nosies sritį, arba tai galėjo būti pamato lūžio pasekmė, nes kartais kraujas pateka ir gaunasi „pandos akinių“ simptomas. Neaišku, kaip smūgiavimo metu buvo išsidėstę žalojančio daikto ir veido padėtis, jei viršutinės lūpos sužalojimą padaręs smūgis ėjo ir į nosies sritį, galėjo kraujas patekėti, nes nuo nosies teka į skruostų ir vokų sritį, tai galėjo būti traumavimo atveju, o jei griuviminiu atveju – galėjo būti, kad kai lūžo pamatas, pateka kraujas ir po kiek laiko apie akis pradeda ryškėti kraujosruvos. Lūpos sužalojimas yra smūginis kietu buku daiktu. Veidas sužalotas mažiausiai vienu smūgiu, bet galėjo būti ir daugiau smūgių. Pakaušio sužalojimas galėjo būti padarytas krentant atgal ir trenkiantis galva, tai atitiktų bylos aplinkybes. Ausies būgnelio plyšimas galėjo būti nuo to paties kritimo, dažnai prie vidurinės daubos lūžio, nes mastoidinės celės yra labai arti, būna pažeidžiama vidurinė ausis, tai galėjo būti lūžio tąsa.
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
18. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. N. kaltė tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojus A. B. įrodyta.
19. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą
20. Kaltinamasis D. N. ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 73-75, 86-89) ir teisme pagal pareikštą kaltinimą, sunkiai sužalojus A. B. dėl chuliganiškų paskatų, kaltę prisipažino visiškai ir paaiškino, jog sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. B. į veidą, šis po smūgio griūdamas atgal pakaušiu trenkėsi į metalinių laiptų aikštelės grindų paviršių bei patyrė sunkų kūno sužalojimą. Taip pasielgė, nes nukentėjusysis nepagarbiai elgėsi su žmona, tempė ją už rankos, ji šaukė. Priėjęs norėjo padėti, A. B. nurodė nesikišti ir ji pastūmė, todėl impulsyviai reagavęs trenkė A. B. vieną kartą kumščiu į veido sritį.
21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo D. N. parodymai dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam sutampa su nukentėjusiojo A. B. parodymais. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad būnant kazino pakeltu tonu kalbėjo su žmona dėl vykimo namo. D. N. įsiterpė į jo ir žmonos pokalbį, pareplikavo jo elgesį, kaip jis kalba su žmona. Jam atsakė, kad tai normalus bendravimas su žmona. Netrukus su žmona iš lošimo salono išėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, einant nekonfliktavo. Leidžiantis metaliniais laiptais žemyn D. N. kumščiu smūgiuoja jam į veidą. Nuo smūgio krito ant nugaros ir pakaušiu trenkėsi į metalinės laiptų aikštelės grotas. Pagal A. B. protokolą - pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kad 2020-06-20 apie 2.00 val. PPC „(duomenys neskelbtini)“, po žodinio konflikto jį sumušė jo pažįstamo draugas, kuris trenkė vieną kartą kumščiu į veidą ir prakirto viršutinę lūpą (1 t. b. l. 6-11). Nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. (1 t. b. l. 11; 158-159). Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad iš trečiojo aukšto automobilių stovėjimo aikštelės yra metaliniai laiptai, kuriais galima nusileisti žemyn, link įvažiavimo esančio parduotuvės „(duomenys neskelbtini)” pusėje. Nusileidus šiais laiptais į antrą aukštą šalia laiptų ant metalinės dangos rastos kraujo dėmes (1 t. b. l. 18-24). Nukentėjusysis A. B. parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu atpažino D. N., kuris priėjęs iš nugaros jam kumščiu trenkė į veidą, nuo ko jis griuvo ir susitrenkė galvą (1 t. b. l. 48-52). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. B. nurodo įvykio vietą - prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ metalinius laipus, kuriais nusileidžiama iš trečiojo aukšto automobilių stovėjimo aikštelės, kur antrajame aukšte buvo sumuštas D. N. ir parodė, kaip jam D. N. trenkė kumščiu į veidą, nuo ko jis griuvo ant metalinių laiptų aikštelės (1 t. b. l. 61-67).
22. Įvykių eigą patvirtina ir liudytojų E. B., M. J. ir D. J. parodymai. E. B. parodė, kad būnant kazino A. B. pakeltu tonu reikalavo važiuoti namo, tarp jų buvo kilęs ginčas. Netrukus su A. B. išėjo iš lošimų salono ir leidosi metaliniais laiptus, kai iš paskos atėjęs D. N. smūgiavo A. B. vieną kartą kumščiu į veidą. Po smūgio A. B. krito ant nugaros ir pakaušiu trenkėsi į metalinių laiptų aikštelę. 2020-06-20 02.02.05 val. BPC gautas 1 min. 39 s. trukmės skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skambinanti moteris (E. B.) praneša, kad Šiauliuose, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ jos vyrą sumušė (nurodo „atjungė“) jai nepažįstamas vyriškis, kuris pasišalino (1 t. b. l. 169-172). Parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu E. B. atpažino D. N., kuris pribėgo prie A. B. ir kumščiu trenkė jam į veidą, nuo ko A. B. nuvirto aukštielninkas ant laiptų aikštelės (1 t. b. l. 74-78). Liudytojas M. J. parodė, kad kartu su A. B. ir E. B. buvo kazino, tačiau konflikto ir smūgio sudavimo nematė. Sekančią dieną A. B. pasakojo, kad jį sumušė kazino buvęs jaunuolis. Liudytojas D. J. parodė, kad kazino D. N. bendravo su A. B. žmona. A. B. tai nepatiko, todėl jis pradėjo reikalauti žmonos eiti namo. Ji eiti namo nenorėjo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po kelių konflikto minučių A. B. su žmona išėjimo, jis ir D. N. išėjo paskui juos. A. B. tempė savo žmoną už rankos, ji šaukė, o D. N. juos pasivijo ir nieko nesakęs sudavė smūgį kumščiu A. B. į veidą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą ir kitus įrodymus, bei atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų vieningą visumą, nustatė tokias faktines bylos aplinkybes, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis atskiruose kompanijose leido laiką kazino, kur įvyko žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir jo žmonos. Į šį konfliktą kazino įsitraukė kaltinamasis D. N. žodžiai ramindamas nukentėjusįjį. Išėję iš kazino nukentėjusysis ir jo žmona toliau konfliktavo, o kaltinamajam nepatiko, jog nukentėjusysis nepagarbiai elgėsi su žmona. Jis pasivijęs nukentėjusįjį A. B. tyčia kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą, nuo ko, nukentėjusysis visu ūgiu krito aukštielninkas ir galva trenkėsi į metalinių laiptų aikštelės grindų paviršių. Nors kaltinamasis D. N. nurodo, jog prieš smūgį nukentėjusysis jį pastūmė, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti duomenys. Priešingai, nukentėjusysis A. B., liudytojai E. B. ir D. J. (kaltinamojo draugas) patvirtino, jog smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas priėjus iš nugaros, staigus ir netikėtas. Teismo vertinimu, kaltinamojo paaiškinimas, jog prieš smūgį nukentėjusysis jį pastūmė, vertinami kaip siekis sušvelninti savo padėtį ir pateisinti smūgio sudavimą, todėl atmestini.
24. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - nosies - dešinio skruosto srityje; kairės akies vokų - nosies - kairio skruosto srityje; juosmens dešinėje; dešiniame žaste; muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje; muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos odos - raudonio kairėje; kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje; dešinės ausies būgnelio plyšimas; pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis. Muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje; pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. A. B. nustatyti sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.1 punktu (kaukolės pamato kaulų lūžis) visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialistė K. Š. paaiškino, kad A. B. padaryti sužalojimai kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės pamato kaulo lūžio. Poodinės kraujosruvos, dešinės ausies būgnelio plyšimas, žaizda viršutinėje lūpoje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, tiesioginiu trauminiu poveikiu. Galvos plaukuotosios dalies dešinėje ir pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, nugriuvus ant plokštumos arba ant kieto buko daikto. Būgnelio plyšimas galėjo būti padarytas kaip pakauškaulio kaulo lūžio tąsa. Pakaušio sužalojimas galėjo būti padarytas krentant atgal ir trenkiantis galvą į plokštumą. Šios specialisto išvadoje nustatytos ir specialistės paaiškintos A. B. sužalojimo aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis D. N. sudavė smūgius ranka į veido sritį stovinčiam A. B., po kurio nukentėjusysis krisdamas ant nugaros trenkėsi pakaušiu į metalinių laiptų aikštelės grindų paviršių ir patyrė pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžį, t. y,. kaukolės pamato kaulų lūžį, kvalifikuojamą kaip sunkų sveikatos sutrikdymą.
25. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo A. B. sunkų sveikatos sutrikdymą lėmė ne sužalojimai kaltinamojo D. N. padaryti suduodant smūgius nukentėjusiajam į veidą, o galvos sužalojimai, kurie atsirado nukentėjusiajam griuvus nuo suduoto smūgio ir galva atsitrenkus į metalinių laiptų aikštelės grindų paviršių. Nors įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus ir tai galėjo turėti įtakos jo koordinacijai, pusiausvyrai po smūgio, tačiau ne šie ar kiti šalutiniai veiksniai ir priežastys, o būtent minėti kaltinamojo smurtiniai veiksmai lėmė padarinių kilimą, taigi jie buvo būtina sunkaus kūno sužalojimo kilimo sąlyga. Teismas konstatuoja, kad nuo kaltinamojo tiesioginio smūgio į veido sritį nukentėjusysis krisdamas patyrė sunkų kūno sužalojimą sukėlusį kaukolės pamato kaulų lūžį, todėl egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp D. N. veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo A. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo.
26. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas sužalojimas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas konstatuoja, jog įvykio metu žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo A. B. ir jo žmonos E. B., tebuvo menkavertė dingstis prieš A. B. panaudoti fizinį smurtą, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrukdymą. Byloje apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. N., sumuštas A. B. ir jo žmona E. B. atskiruose kompanijose leido laiką kazino ir vieni kitų nepažinojo, per vakarą bendravo trumpai eidami parūkyti ar būdami prie baro, minėtas žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo A. B. ir jo žmonos E. B. buvo trumpalaikis, jo metu E. B. jokios pagalbos neprašė, smūgis suduotas priėjus iš nugaros, staigus ir netikėtas, todėl akivaizdu, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jokių asmeninių tarpusavio santykių nebuvo. Kaltinamasis kaip akivaizdžiai neadekvatų elgesį pasirinko pats - sumušti nukentėjusįjį, tuo parodydamas aiškų žmogaus negerbimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai.
28. Byloje nustačius, kad kaltinamojo D. N. veiksmais A. B. dėl chuliganiškų paskatų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jo veika pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota teisingai.
29. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo D. N. kaltinimo viena iš faktinių aplinkybių ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodyta, kad D. N. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis D. N. neneigia, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholinio, tačiau teigia, kad prieš įvykį buvo išgėręs tik pusę bokalo alaus. Pirmiausia, po įvykio kaltinamasis nebuvo sulaikytas, jo girtumas nenustatytas. Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš einant į kazino pas kaltinamąjį namuose abu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kokio alkoholio, kiek ir per kokį laiką išgėrė, neužfiksuota. Apklaustas teisme liudytojas D. J. tvirtino, jog namuose tik jis vienas vartojo alkoholį, D. N. nevartojo. Nukentėjusysis A. B. ir liudytoja E. B. taip pat nenurodė, jog įvykio metu D. N. buvo akivaizdžiai neblaivus. Pagal in dubio pro reo principą visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nenustačius, jog D. N. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, tuo pačiu laikoma neįrodyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
IV. Bausmės skyrimas
30. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
31. Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
32. Kaltinamojo D. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
33. Kaltinamasis D. N. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, gyvena su sugyventine ir turi (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 2), teistas šešis kartus, penki teistumai už smurtines nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 3-43), per paskutinius du metus tris kartus baustas administracine tvarka, administracinius nusižengimus daro neblaivus, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 46-48), užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 52), vykdo individualią veiką, į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą neįtrauktas. (2 t., b. l. 55).
34. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos pasekmes – sunkus kūno sužalojimas, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam D. N. už nusikalstamą veiką paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir 2020-09-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas, 9 dalis.).
35. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
36. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios D. N. paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
V. Civiliniai ieškiniai, bylinėjimosi išl(duomenys neskelbtini)s ir kiti klausimai
37. Byloje pareikštas ir neatlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (t. 2, b. l. 116-121; 129-130), kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti 172,19 Eur nukentėjusiojo gydymo (duomenys neskelbtini) atlyginti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 172,19 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).
38. Nukentėjusysis A. B. dėl patirtų sužalojimų pareiškė civilinį ieškinį dėl 37 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog dėl kaltinamojo veiksmai padarytų sužalojimų patyrė ir ateityje patirs šias neigiamas pasekmes: nusikaltimo metu ir po jo patyrė fizinį skausmą; dėl patirtų sužalojimų svaigsta galva, svaigimas paūmėja dėl nervinės įtampos, sukilusio kraujospūdžio ar padidėjusio fizinio krūvio; po įvykio atsirado aukščio baimė ir galvos svaigimas, kai reikia užlipti ant nuo žemės įrengtų pastolių; po nusikaltimo pablogėjo miego kokybė; padidėjo dirglumas ir tapo nervingesnis; dėl būgnelio plyšimo pablogėjo klausa; pablogėjo emocinė-psichologinė būklė, jaučia bausmę dėl ateities; gali prarasti darbą. Dėl šių išvardintų priežasčių, bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, prašo iš atsakovo priteisti 37 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 136-144).
39. 2021-03-22 sudaryta taikos sutartis tarp kaltinamojo D. N. ir nukentėjusiojo A. B., kurioje nurodyta, kad D. N. pripažįsta 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią įsipareigoja atlyginti tokia tvarka, pirmoji įmoka 1 500 Eur sumokama per tris dienas nuo sutarties pasirašymo, likusi dalis 18 500 Eur bus sumokėta kiekvieną mėnesį mokant po 617 Eur (t. 3, b. l. 1). Sutartis teismui pateikta 2021-04-12, tačiau iki šios dienos, kaip nurodė nukentėjusysis, A. N. prieš posėdį atlygino tik 200 Eur. Akivaizdu, jog D. N. nuo pat sutarties pasirašymo nesumokėjo pirmos įmokos ir atlygino tik labai nedidelę dalį žalos, o įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybių ateityje įvykdyti sutartį ir atlyginti tokio dydžio žalą. Teismas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sutartį, kaip susitarimą dėl žalos atlyginimo, atsisako tvirtinti.
40. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, pasekmes, kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, t. y. kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
41. Kaltinamojo D. N. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. B. įvykio metu padaryta : poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - nosies - dešinio skruosto srityje; kairės akies vokų - nosies - kairio skruosto srityje; juosmens dešinėje; dešiniame žaste; muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje; muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos odos - raudonio kairėje; kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje; dešinės ausies būgnelio plyšimas; pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smūgis į galvos sritį, o sunkus kūno sužalojimas ( kaukolės pamato kaulų lūžis) A. B. padarytas po smūgio visu ūgiu krentant ant nugaros ir galva trenkiantis į metalinių laiptų aikštelės grindų paviršių. Dėl to, nukentėjusysis patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, kitus nepatogumus, tačiau duomenų, jog kilusios pasekmės yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti teismui nepateikta. Teismas konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir kaltinamojo teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą.
42. Bylos duomenys patvirtina, kad D. N. yra jauno amžiaus ir darbingas, vykdo individualią veiką, todėl galės ateityje atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis turto neturi, kartu su sugyventine augina (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes ir nuteistojo D. N. asmenybę, nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažina, nes jis akivaizdžiai per didelis ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Teismas, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, remdamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, nustato, kad nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir patirtą sužalojimą atitinka – 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiajam A. B. kaltinamasis A. N. 2021-04-12 atlygino 200 Eur, 2021-04-27 atlygino 300 Eur, todėl šia suma mažinamas priteisiamos sumos dydis iš kaltinamojo ir priteistinas 9 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Ši suma atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jog nukentėjusiesiems vidutiniškai priteisiama apie 15 786 Eur (minimali priteista suma – 7000 Eur; maksimali – 40 000 Eur). Daugiau nei 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu asmuo po patirto sužalojimo tapo neįgalus, netekta tam tikro laipsnio darbingumo, nevaldo galūnių, asmeniui ilgalaikis reikalingas reabilitacinis gydymas bei papildomas gydymas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tokios pasekmės nenustatytos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351-222/2015, 2K-7-67-511/2016, 2K-160-507/2016, 2K-427-693/2016, 2K-337-489/2017, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018, 2K-166-699/2018).
43. Tenkinus iš dalies nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 9 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, siekiant byloje ir toliau užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, D. N. pratęstinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausančias lėšas nurodytoje sąskaitose, keičiant tik ankstesne nutartimi teismo nustatytų lėšų sumą. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas.
44. Nukentėjusysis A. B. ir jo atstovas pateikė 2020-12-14 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), 2021-01-28 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) ir 2021-02-24 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), kuriais sumokėta 1130 Eur advokatui Mariui Ramanauskui už atstovavimą ir dokumentų ruošimą, todėl prašoma priteisti šias bylinėjimosi išlaidas.
45. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Taigi, baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.
46. Sprendžiant dėl nukentėjusiojo A. B. bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas įvertina tai, kad jo atžvilgiu padaryta viena labai sunki nusikalstama veika, jos padarymu kaltinamas vienas asmuo, kuris visiškai pripažino kaltę ir dalį civilinio ieškinio. Bylos nagrinėjimo metu vyko penki teismo posėdžiai, kuriuose kartu su nukentėjusiuoju dalyvavo jo atstovas, du pirmi iš šių posėdžių neįvyko. Taip pat atstovas paruošė teismui ieškinį ir jo priedus. Teismas pažymi, jog byla dėl A. B. atžvilgiu įvykdytos veikos nebuvo sudėtinga, nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, nukentėjusiojo atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų intelektinio darbo sąnaudų. Byloje kaltinimą palaikė ir nukentėjusiojo interesus gynė ir prokuroras. Todėl spręstina, jog advokatui, atstovavusiam nukentėjusįjį, nereikėjo daug gilintis į teismų praktiką analogiškose ar panašiose bylose, be to, ir teismo posėdžių protokolai liudija, jog advokatas teismui neteikė aukštesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizės, o tiesiog apsiribojo teisinės pozicijos, palankios nukentėjusiajai, išsakymu. Be to, teismas, svarstydamas išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad žymiai sumažintas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Šie duomenys teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama – iki 800 Eur, kuri priteistina iš kaltinamojo D. N.. Ši suma teismo vertinama kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
47. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (iš viso 3 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.
48. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,
nusprendžia:
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu ir 2020-09-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2020-09-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo D. N. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios D. N. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo D. N. civilinio ieškovo naudai 172,19 eurus (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 19 euro centų) A. B. gydymo išlaidų atlyginimui.
Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš nuteistojo D. N. 9 500 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Priteisti iš D. N. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) A. B. jo patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo pratęsti 2021-02-03 nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nuteistojo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas 9 500 Eur sumai, esančias AB „Swedbank“ atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „N. F.“ atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „R. P.“ atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, išskyrus leidžiant valdyti, naudotis bei disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis iki 300 Eur kas mėnesį, bei viršijančiomis apribotos sumos dydį. Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais (iš viso 3 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos