Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovui D. A., trečiajam asmeniui J. A., atsakovo UAB „Mechanika“ atstovei advokatei A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovui UAB „Mechanika“, trečiajam asmeniui J. A., dėl neišmokėtų išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Tretysis asmuo ieškovo pusėje J. A. ieškovo reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, teismo posėdyje pateikė rašytinį įrodymą, kad yra visiškai atsisakiusi palikimo, todėl dėl išmokų į mirusio vyro darbovietę nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojos parodymų, nustatyta, kad A. A. nuo 2010-10-13 iki 2012-02-12 dirbo UAB „Mechanika“ (6-7 b.l.). 2012-02-12 A. A. mirė, darbo sutarties pasibaigimo pagrindas- darbuotojo mirtis (4,16 b.l.). Ieškovas D. A. 2012-04-12 kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti pažymą apie mirusiajam priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį, bei kitas išmokas susijusias su darbo santykiais, 2012-08-03 į atsakovą dėl duomenų pateikimo kreipėsi ieškovo atstovas advokatas A. D. (3,8 b.l.). Byloje yra 2012-02-29 UAB „Mechanika“ sekretorės-referentės paaiškinimas atsakovo direktoriui, kuriame informuojama, kad darbo sutartis su darbuotoju pasibaigė darbuotojui mirus, išeitinė išmoka neišmokėta, nes mokama tik nutraukus darbo sutartį.

Liudytoja M. D. teismo posėdyje paaiškino, kad pas atsakovą dirba vyr.finansininke. Mirus A. A. išsiaiškino, kad dėl jam priklausančių sumų išmokėjimo į darbdavį turi kreiptis šeimos narys, arba tas, kas laidojo mirusį asmenį. Kadangi į įmonę kreipęsis D. A. nepateikė reikalautų dokumentų ir nenurodė sąskaitos, kur būtų galima pervesti pinigus, todėl juos deponavo, ieškovas bet kada šiuos pinigus galėtų pasiimti. Apie tai, kad sutuoktinė atsisakė paveldėjimo, ir kad ieškovas yra vienintelis paveldėtojas, atsakovui nebuvo žinoma, taip pat atsakovas neturi ieškovo sąskaitos numerio.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra išskirtas atskiras darbo sutarties pasibaigimo pagrindas- darbo sutartis baigiasi darbuotojui mirus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- LR DK) 206 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo- ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų, tarp šalių kilo ginčas dėl to, kam galėjo būti išmokėtos mirusiajam priklausiusios su darbu susijusios išmokos. Atsakovui buvo žinoma, kad mirusysis turėjo sutuoktinę, o ieškovas gyveno ne kartu su mirusiuoju, todėl atsakovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.588 straipsnio prasme negalėjo būti laikomas šeimos nariu. Atsakovas pagrįstai pareikalavo ieškovo pateikti papildomus įrodymus- mirusiojo sutuoktinės įgaliojimą arba įrodymus, kad ieškovas laidojo mirusįjį. Ieškovas patvirtino, kad daugiau jokių dokumentų atsakovui neteikė, buvo įsitikinęs, kad pateiktų dokumentų pakanka, kad mirusiajam priklausiusios išmokos būtų išmokėtos. Tretysis asmuo J. A. taip pat patvirtino, kad ji į atsakovą nesikreipė. Rašytinis įrodymas apie tai, kad J. A. atsisakė palikimo, teismui buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, iki tol apie tokio dokumento egzistavimą nebuvo žinoma nei teismui, nei atsakovui. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad atsakovas ieškovui nepateikus prašomų įrodymų, pagrįstai neišmokėjo jam mirusiajam priklausiusių išmokų, nes šis neįrodė teisės tas išmokas gauti. Teismui nepateikta įrodymų apie tai, kad ieškovas buvo nurodęs atsakovui savo banko sąskaitos numerį.

Ieškovas teismo posėdyje nesutiko su atsakovo paskaičiuota neišmokėto atlyginimo suma, tačiau savo nesutikimą pagrindžiančių paskaičiavimų teismui nepateikė, ieškovo teismo posėdyje žodžiu išsakytos abejonės dėl atsakovo buhalterinėje pažymoje nurodytų atliktų mokėjimų grynais pinigais nepagrįstos įrodymais, todėl teismas jomis nesivadovauja. Ieškovas patvirtino, kad jam nuo 2013-02-18 teismo posėdžio yra žinoma, kad jo mirusiam tėvui priklausęs neišmokėtas darbo užmokestis yra atsakovo sąskaitoje deponuotas ir jis gali atvykti bet kuriuo metų pas atsakovą ir nurodyti sąskaitą, į kurią pinigai turėtų būti pervesti, tačiau ieškovas tai žinodamas pas atsakovą nevyko, nes jo teigimu, deponuota suma yra per maža. Teisme nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovas patvirtino, kad po posėdžio pas atsakovą nevyko, banko sąskaitos numerio nenurodė, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui įrodymų, kad jis yra mirusiojo šeimos narys, arba kad jis mirusįjį laidojo, taip pat nepateikė dokumento, įrodančio, kad jis vienas yra mirusiojo turto paveldėtojas, be šių dokumentų atsakovas pagrįstai neišmokėjo ieškovui likusios dalies neišmokėto atlyginimo.

Civilinė bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t.y. kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi, ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus.

Šiuo atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jo teisę į reikalavimo patenkinimą sukuriančius faktus- kad pateikė ieškovui prašymą ir dokumentus įrodančius jo teisę gauti mirusiajam priklausiusį darbo užmokestį, taip pat kad nurodė sąskaitos numerį, kur galima būtų pervesti priskaičiuotus pinigus. Be to, ieškovas turėjo pareigą pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad neišmokėtas atlyginimas paskaičiuotas neteisingai. Faktą, kad ieškovas neturėjo tikslo išvengti prievolės išmokėti mirusiajam priklausantį darbo užmokestį patvirtina tai, kad A. A. priskaičiuotas atlyginimas buvo deponuotas. Be to, ieškovas pateikė buhalterinę pažymą (62-63 b.l.) iš kurios matyti, kad A. A. turėjo būti išmokėtas 1349,43 Lt dydžio atlyginimas, tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad neišmokėto atlyginimo dydis yra kitas. Reikalavimas priteisti neišmokėtą atlyginimą 4446,61 Lt atmestinas. Atsakovui išaiškinta, kad po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovui per tris dienas nepateikus savo banko sąskaitos numerio, atsakovas turi teisę piniginę prievolę ieškovui įvykdyti LR CK 6.56 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu- sumokėdamas mirusiojo darbo užmokestį į Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarės V. J.- B. depozitinę sąskaitą.

Ieškovas reikalavimą sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį grindė LR DK 141 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pažymėtina, kad šiuo atveju minėta norma negali būti taikoma, nes LR DK 141 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, o šiuo atveju darbuotojas nebuvo atleistas, darbo sutartis nebuvo nutraukta, ji pasibaigė darbuotojui mirus, todėl ir DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės negali atsirasti, reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis baigėsi darbuotojui mirus (DK 124 str. 1 d. 3 p.). Tuo tarpu DK 140 straipsnyje numatyta išeitinė išmoka yra viena iš garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Todėl įvertinus išeitinės išmokos paskirtį ir darbo sutarties pasibaigimo pagrindą, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti mirusiojo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, t.y. 1600 Lt yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Netenkinant pagrindinių reikalavimų, atsakovui neatsiranda pareiga mokėti ieškovui 5 procentus metinių palūkanų, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.

Atsakovas UAB „Mechanika“ nereiškė prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, neteikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami darbuotojai dėl reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Kadangi ieškovas šioje byloje yra ne darbuotojas, o mirusio darbuotojo įpėdinis, jis šiuo pagrindu negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo, todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinas šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis nuo visos patikslinto piniginio reikalavimo sumos- 12846,61 Lt, žyminio mokesčio suma- 385,00 Lt. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos- 13,50 Lt ( CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).Viso iš ieškovo valstybei priteistina 398,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

n usprendžia:

Ieškovo D. A. ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. A., a.k(duomenys neskelbtini) 398,50 Lt (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis litus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.