Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-04-22 · Administracinė byla Nr. I3-2184-780/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-04-22Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
I3-2184-780/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03242-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Ramūnas Šarka (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
E. E.
Trečiasis asmuo
"M invest", R. V., L. M., D. B.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-2184-780/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03242-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 51.4; 55.1.1; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. E. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys UAB "M invest", R. V., L. M. ir D. B., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. E. patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2020-09-17 raštą Nr. 50SD-1502-(14.50.92) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2020-10-16 raštą Nr. 1SS-1954-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių suderinti/patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2020-09-17 surašė raštą Nr.50SD-1502-(14.50.92) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“, kuriuo netenkino jos prašymo suderinti šį projektą. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kuriai NŽT Druskininkų skyriaus sprendimas buvo skundžiamas, 2020-10-16 surašė raštą Nr. 1SS-1954-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo netenkino jos skundo panaikinti NŽT druskininkų skyriaus sprendimą Nr. Nr.50SD-1502-(14.50.92). Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-06-29 sprendimu Nr. 39-14042 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. E. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,85 ha (skl. (duomenys neskelbtini) - 3,70 ha; (duomenys neskelbtini) - 0,15 ha), iš kurių 0,24 ha kitos paskirties žemės ir 3,61 ha miško, bendros nuosavybės teise su V. E. (7,73 ha), A. D. (9,57 ha), A. E. (0,77 ha), A. E. (3,70 ha). Visiems bendraturčiams nuosavybės teisė buvo atkurta iš viso į 8,17 ha žemės ir 17,45 ha miško. A. E. jam priklausančios miško dalies nuosavybės teises perleido tretiesiems asmenims, atskirdamas savo miško dalį (0,77 ha) iš bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo iki sklypo suformavimo. A. D. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu 2007 metais padalino sklypą, atskirdama savo dalį nuo bendraturčių ir suformuodama 2 sklypus - žemės ūkio paskirties sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3.19 ha) ir miškų ūkio paskirties sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 6.1134 ha). Likę bendraturčiai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu suformavo ir įregistravo sklypą tik 2017 metais, suformuodami 2 sklypus - žemės ūkio paskirties sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4,5913 ha ir miškų ūkio paskirties sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 10,5742ha. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje numatyta: „Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai: 1) Atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype; 2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du - miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties - žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas. Rengiamu žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda, šis sklypas buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Įstatyme numatyta, kad miškų ūkio paskirties žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype. Šiuo atveju nuosavybės teisės šiame sklype buvo atkurtos penkiems asmenims (bendraturčiams), taigi miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties sklypas gali būti padalintas į penkias dalis. A. D. ir A. E. jau atsidalino jiems priklausančias dalis ir šiuo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties sklypas padalinamas į tris dalis, taigi iš viso į penkias dalis, neviršijant įstatyme nustatytų dalių skaičiaus. Įstatymai nenumato ir neriboja miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties sklypų padalinimo procedūrų skaičiaus tiktai riboja dalių skaičių. Penkiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į 17,45 ha miško. Du bendraturčiai savo dalis atsiskyrė A. D. 6,1134 ha ir A. E. 0,77 ha. Kartu 6,8834 ha miško. Likusių bendraturčių sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas plotas yra 10,5742 ha miško. Skirtumas tarp visiems bendraturčiams atkurtos nuosavybės teisės miško ploto ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu dalinamo miško ploto - 17,45 ha - 10.5742 ha = 6,8758 ha. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu dalinamo miško ploto ir anksčiau atidalintų miško plotų suma - 6,8834 ha + 10.5742 ha = 17,4576 ha. Taigi, dviem bendraturčiams atsidalinus ir likusiems bendraturčiam padalinus likusį sklypą į tris dalis, miškas būtų padalintas iš viso į penkias dalis, kiek ir numatyta maksimalių dalių skaičius įstatymuose. Bendras miško plotas po padalinimų būtų 17,4576 ha, išliktų nesumažėjęs ir nebūtų nusižengta įstatymams. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos savo sprendimą motyvuoja tuo, kad žemės sklypas buvo „...suformuotas padalijus daiktą, t. y. padalijus atkuriant nuosavybes teises suformuotą žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“, kad „...Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodyta išimtine galimybe buvo pasinaudota, padalinant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį buvo atkurtos nuosavybes teisės, į 4 žemes sklypus...“, bei „...24,65 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., taigi ir jame esanti 17,45 ha ploto miško žemė, galėjo būti padalinta į 5 dalis, t. y. kiekvienas sprendime dėl nuosavybes teisių atkūrimo nurodytas žemės sklypo bendraturtis galėjo atsidalinti jam priklausančią žemės (miško) dalį, net jeigu miško žemės plotas taptų mažesnis nei 5 ha“. Įstatymuose nenurodyta, kad sklypo formavimas atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, ir padalinimas galimas tik vieną kartą, taip pat nenurodoma, kad sklypą galima padalinti tik į tiek dalių, kiek sprendime nurodytų bendraturčių skaičius, tačiau nurodytas maksimalus būtent miško paskirties žemės dalių skaičius. Sklypas buvo suformuotas padalinimo būdu - suformuoti du atskiri žemės ūkio paskirties sklypai, nes tai buvo privaloma laikantis galiojančių teisės aktų.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodo, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-06-29 sprendimais Nr. 59-14040 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. D.“, Nr. 59-14041 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. E.“, Nr. 59-14042 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. E.“, Nr. 59-14043 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. E.“ ir Nr. 59-14044 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. E.“ atkurtos nuosavybės teisės penkiems bendraturčiams grąžinant natūra 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis skl. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. Žemės sklypą sudarė 7,2000 ha žemės ūkio naudmenų ir 17,4500 ha miško. Šis 24,6500 ha žemės sklypas grąžintas natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams tokiomis dalimis: A. D. 9,2000 ha žemės dalis bendrame 24,6500 ha žemės sklype; V. E. 7,4500 ha žemės dalis bendrame 24,6500 ha žemės sklype; J. E. 3,7000 ha žemės dalis bendrame 24,6500 ha žemės sklype; A. E. 0,7400 ha žemės dalis bendrame 24,6500 ha žemės sklype; A. E. 3,5600 ha žemės dalis bendrame 24,6500 ha žemės sklype. Alytaus apskrities viršininko 2007-07-17 įsakymu Nr. 15-Ž-1727 „Dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas UAB „Hidroprojektas“ parengtas 24,6500 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., atidalijimo projektas, kuriuo žemės sklypas padalintas į keturis žemės sklypus: 1) 6,0100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 3,1900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 10,9000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 4,5500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2016-11-22 įsakymu Nr. 50VĮ-243-(14.50.2.) „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-07-17 įsakymo Nr. 15-Ž-1727 „Dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas 24,6500 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., atidalijimo projektas (nustatyta žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 10,5742 ha, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 4,5913 ha). Žemės sklypo pertvarkymo projektu suformuoti žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre: 1) Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis pareiškėja E. E. ir tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „M invest“, R. V., L. M. ir D. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 10,5742 ha miško. Pareiškėja E. E. 2019-05-02 Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriui pateikė prašymą organizuoti 10,5742 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodė, jog projekto tikslai – „<...> padalyti sklypą į dalis <...>“. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2019-06-17 įsakymu Nr. 50FPĮ-22-(14.50.112.) „Dėl privačios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų savivaldybėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nuspręsta pradėti rengti privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2020-09-17 raštu Nr. 50SD-1502-(14.50.92.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ nederino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (paslauga Nr. ZSFP-60698), kadangi rengiamas projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įtvirtintai teisės normai, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha. Dėl šio Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus atsisakymo derinti 10,5742 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pareiškėja E. E. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. Nacionalinės žemės tarnybos 2020-10-16 raštu Nr. 1SS-1954-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos E. E. skundas netenkintas. Pareiškėjos ir bendraturčių 10,5742 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu (paslauga Nr. ZSFP-60698) miškų ūkio paskirties žemės sklypas dalinamas į tris sklypus: 3,6321 ha žemės sklypą projektinis Nr. 1; 3,4941 ha žemės sklypą projektinis Nr. 2 ir 3,4480 ha žemės sklypą projektinis Nr. 3. Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, kai: 1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype. Pareiškėja E. E. patikslintame skunde nurodo, kad ginčo atveju turėtų būti taikoma Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinta teisės norma, tačiau atsakovė su šiais pareiškėjos E. E. patikslinto skundo argumentais nesutinka. Vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinta teisės norma, 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis skl. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., ir jame esanti 17,4500 ha miško žemė galėjo būti padalinta į 5 dalis, t. y. kiekvienas bendraturtis, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, galėjo atsidalinti jam priklausančią miško dalį, net jeigu miško žemės plotas taptų mažesnis nei 5 ha. 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis skl. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 4 sklypus: 1) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjai E. E. ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus daiktą, t. y. padalijus atkuriant nuosavybės teises suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl rengiant šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privalo būti vadovaujamasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha. Atsakovės nuomone, tenkinti pareiškėjos E. E. patikslinto skundo reikalavimus ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 50SD-1502-(14.50.92.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. spalio 16 d. raštą Nr. 1SS-1954-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrių suderinti/patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą nėra teisinio pagrindo.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta:

Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-06-29 sprendimais Nr. 59-14040, Nr. 59-14041, Nr. 59-14042, Nr. 59-14043 ir Nr. 59-14044 buvo atkurtos nuosavybės teisės penkiems bendraturčiams: A. D., V. E., J. E., A. E. ir A. E., grąžinant natūra 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., kurį sudarė 7,2000 ha žemės ūkio naudmenų ir 17,4500 ha miško;

Alytaus apskrities viršininko 2007-07-17 įsakymu Nr. 15-Ž-1727 „Dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas UAB „Hidroprojektas“ parengtas 24,6500 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., atidalijimo projektas, kuriuo žemės sklypas padalintas į keturis žemės sklypus: 1) 6,0100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 3,1900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 10,9000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 4,5500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini);

Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) Druskininkų skyriaus vedėjo 2016-11-22 įsakymu Nr. 50VĮ-243-(14.50.2.) „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-07-17 įsakymo Nr. 15-Ž-1727 „Dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas 24,6500 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., atidalijimo projektas ir patikslinta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 10,5742 ha, iš jo 10,5742 ha miško, o žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 4,5913 ha;

UAB „Hidroprojektas“ parengtu ir minėtais įsakymais patvirtintu 24,6500 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., pertvarkymo projektu suformuoti minėti nauji keturi žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nurodant tokius kadastro duomenis: 1) 6,1134 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 3,1900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 4,5913 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 4) pareiškėjai E. E. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „M invest“, R. V., L. M. ir D. B. priklausantis 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB „Geoplanai“ parengtu pareiškėjai E. E. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „M invest“, R. V., L. M. ir D. B. priklausančio 10,5742 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., adresas: Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis miškų ūkio, formavimo ir pertvarkymo projektu (paslaugos Nr. ZSFP-60698) žemės sklypas dalinamas į tris sklypus: 3,6321 ha žemės sklypą projektinis Nr. 1; 3,4941 ha žemės sklypą projektinis Nr. 2 ir 3,4480 ha žemės sklypą projektinis Nr. 3, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis išlieka miškų ūkio, naudojimo būdas išlieka ūkinių miškų sklypai;

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2020-09-17 raštu Nr. 50SD-1502-(14.50.92.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ nederino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (paslauga Nr. ZSFP-60698), nurodydamas, kad rengiamas projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įtvirtintai teisės normai, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha;

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2020-10-16 raštu Nr. 1SS-1954-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ netenkino pareiškėjos E. E. skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2020-09-17 rašto Nr. 50SD-1502-(14.50.92.) ir konstatavo, kad Druskininkų skyrius pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodyta išimtine galimybe buvo pasinaudota padalinant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į 4 žemės sklypus: 1) žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai E. E. ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus daiktą, t. y. padalijus atkuriant nuosavybės teises suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir rengiant šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privalo būti vadovaujamasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha.

Kaip matyti iš šalių argumentų, šioje byloje sprendžiamas ginčas kilo dėl skirtingo Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies aiškinimo ir taikymo. Atsakovė mano, kad nagrinėjamo ginčo situacijoje turi būti taikoma bendroji taisyklė, numatyta Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje, kuri numato, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha. Tačiau pareiškėja mano, kad turi teisę pasinaudoti Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta išimtimi iš nurodytos bendrosios taisyklės, numatančia, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas gali būti mažesnis kaip 5 ha, kai atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir šiuo atveju privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype.

Iš skundžiamų atsakovės ir jos teritorinio padalinio sprendimų ir atsakovės atsiliepimo į skundą argumentų matyti, kad atsisakymo derinti pareiškėjos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priežastis yra atsakovės įsitikinimas, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys vieną kartą jau yra pasinaudoję Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta išimtimi, nes norimas padalinti jiems priklausantis 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus atkuriant nuosavybės teises suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo padalintas į keturis žemės sklypus, tarp jų ir 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tolesnio padalinimo siekia pareiškėja. Taigi, atsakovės poziciją dėl negalimumo padalinti ginčo žemės sklypą į tris naujus žemės sklypus lemia tai, kad norimas padalinti žemės sklypas yra suformuotas ne atkuriant nuosavybės teises, o padalijus žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pasirinktas Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytos išimties aiškinimo būdas ir šios normos taikymas yra neteisingas, todėl ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes prieštarauja minėtai įstatymo normai.

Pažymėtina, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta nuostata įtvirtina išimtį, kuri leidžia privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę padalinti į mažesnes kaip 5 ha dalis, ir numato vienintelį apribojimą tokiam padalijimui – naujų, po padalinimo suformuojamų, privačių miško valdų arba privačių ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančių miško žemės dalių skaičių, kuris negali būti didesnis negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype. Jokių kitų apribojimų, reguliuojančių kaip miško žemės padalinimas turi būti įgyvendinamas, ši įstatymo norma nenustato. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurie buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise, vėliau gali būti padalinta į tiek dalių, kiek sprendime atkurti nuosavybės teises nurodytas bendraturčių skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad ši įstatymo norma skirta ne bet kurio žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, padalinimo klausimams reguliuoti, o tik tokio, kuris arba yra miško valda, t. y. visas yra miškų ūkio paskirties, arba yra ne miškų ūkio paskirties, tačiau jame yra atitinkama dalis miško žemės. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais įstatymo reikalavimas, draudžiantis skaidyti mišką mažesnėmis nei 5 ha dalimis, taikomas ne žemės sklypui, bet tik miškui, kuris yra tame žemės sklype. Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir yra susiklosčiusi, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos penkiems bendraturčiams, grąžinant natūra 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame miško žemė sudarė 17,4500 ha. Todėl šiuo atveju apribojimas dalinti šį žemės sklypą į ne daugiau kaip penkias dalis taikomas ne visam 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o tik jame esančiai 17,4500 ha miško žemei. Tai reiškia, kad visas 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti dalinamas ir į daugiau nei penkias dalis, jeigu kai kurie po padalijimo suformuojami žemės sklypai yra vien tik žemės ūkio paskirties, o žemės sklypų, kurie yra miškų ūkio paskirties arba yra kitos paskirties, bet juose yra miško žemės, suformuojama ne daugiau kaip penki. Pavyzdžiui, 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti padalintas ir taip, kad iš viso būtų suformuoti šeši ar daugiau žemės sklypų, svarbu tik tai, kad ne daugiau kaip penki iš jų būtų miškų ūkio paskirties arba kitos paskirties, jei juose yra ir miško žemės. Be to, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas nėra skirtas tik bendraturčiams, kurie nurodyti sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype, nes ši įstatymo norma reguliuoja tik maksimalų dalinamos miško žemės dalių skaičių, kuris nustatomas pagal sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytą bendraturčių skaičių, bet ne asmenų, kurie turi teisę pasinaudoti šia įstatymo nuostata ratą ir jų skaičių. Kitaip tariant, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas suteikia teisę miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba miško žemę, esančią kitos paskirties žemės sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, padalinti į tiek dalių, kiek sprendime atkurti nuosavybės teises nurodyta bendraturčių, bet tai nereiškia, kad šia teise gali pasinaudoti tik šie bendraturčiai. Sutarčių laisvės principas šia teise leidžia pasinaudoti tiek patiems bendraturčiams, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, tiek perleisti šią turtinę teisę kitiems asmenims, kuriems perleidžiama nuosavybė teisė į tą pačią miško žemę. Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkto tikslas yra ne reguliuoti, kas turi teisę pasidalinti miško žemę į atitinkamą skaičių dalių ir kokiu būdu, per kiek kartų tokį padalinimą įvykdyti, o apibrėžti į kiek dalių, mažesnių kaip 5 ha ploto, miško žemė gali būti dalinama išimtiniais atvejais, kai nuosavybės teisės į miško žemę buvo atkurtos pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas numato vienintelį draudimą, susijusį su miško žemės padalijimu į mažesnius nei 5 ha plotus, kuris padalijimo būdu draudžia suformuoti tokių žemės sklypų, kuriuose yra miško žemė, daugiau nei sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalinamą miško žemę nurodytas bendraturčių skaičius. Jokių draudimų nei dėl to, kiek kartų nuosavybės teise bendraturčiams grąžiną miško žemę galima dalinti, kol neviršytas leidžiamas dalių skaičius, nei dėl to, kokie asmenys nori įgyvendinti šią teisę Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas nenumato. Atsakovė turi pareigą kontroliuoti tik tai, kad miško žemė, kuri buvo grąžinta atitinkamam bendraturčių skaičiui bendrosios nuosavybės teise, galutiniame rezultate nebūtų padalinta į daugiau dalių nei sprendime, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalinamą miško žemę, nurodytas bendraturčių skaičius.

Nagrinėjamu ginčo atveju atsakovė ginčijamus sprendimus priėmė neatsižvelgdama į Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkto tikslą ir šios normos esmę, o labai formaliai ir nepagrįstai sureikšmindama žemės sklypo, kurį pareiškėja nori padalinti, suformavimo būdą. Nekyla abejonių, kad pareiškėjai E. E. ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus atkuriant nuosavybės teises suformuotą 24,6500 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sprendžiant galimybę 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti dar į tris dalis esminę reikšmę turi ne šio sklypo suformavimo būdas, o pačios miško žemės, kuri sudaro visą šį žemės sklypą, tapatumas tai, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės suformuojant 24,6500 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir aplinkybė į kiek dalių šiame 24,6500 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvusi 17,4500 ha miško žemė taps padalinta, jeigu pareiškėjos parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bus patvirtintas.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju penkiems bendraturčiams nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant natūra 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio 17,4500 ha sudarė miško žemė. Vėliau šis 24,6500 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į keturis žemės sklypus, iš kurių: 1) 3,1900 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties ir miško žemės jame nėra; 2) 4,5913 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties, tačiau miško žemės plotas jame sudaro 1,0150 ha; 3) 6,1134 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra miškų ūkio paskirties; 4) 10,5742 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjai su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, yra miškų ūkio paskirties.

Taigi, šiuo metu 17,4500 ha miško žemė, kuri atkuriant nuosavybės teises buvo grąžinta penkiems bendraturčiams viename 24,6500 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), po padalinimo jau yra suskaidyta į tris dalis: 1) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1,0150 ha miško žemės; 2) žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra 6,1134 ha miško žemės ir 3) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 10,5742 ha miško žemės. Iš viso miško žemė visuose trijuose po padalijimo suformuotuose žemės sklypuose sudaro 17,7026 ha (1,0150 ha + 6,1134 ha + 10,5742 ha). Nors tai yra 0,2526 ha daugiau nei Nekilnojamo turto registre buvęs nurodytas 17,4500 ha (17,7026 ha - 17,4500 ha) miško žemės plotas padalintame 24,6500 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis skirtumas atsirado tik dėl kadastrinių matavimų tikslumo, nes iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad po bendraturčiams grąžinto žemės sklypo padalijimo į keturis sklypus nauji žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, o bendraturčiams grąžintas žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Leistina paklaida atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo padalijimo metu nebuvo viršyta, nes žemės sklypo padalijimas buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre.

Pareiškėja siekia vieną iš nurodytų trijų žemės sklypų, kuriuose po padalinto 24,6500 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra visa miško žemė, padalinti į tris miškų ūkio paskirties žemės sklypus, todėl po tokio padalijimo 17,4500 ha miško žemės plotas, kuris buvo suformuotas penkiems bendraturčiams atkuriant nuosavybės teises, taptų padalintas į penkias dalis. Pažymėtina, kad taip yra dalinama ta pati miško žemė, kuri buvo grąžinta atkuriant nuosavybės teises pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, todėl, miško žemės dalių skaičiui neviršijant bendraturčių, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės skaičiaus, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalis nėra pažeidžiama, nes ši situacija atitinka šios teisės normos 1 punkte numatytą išimtį, leidžiančią miško žemės plotą padalinti į mažesnes kaip 5 ha dalis. Tai, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas suformuotas padalijus kitą žemės sklypą, kuris ir buvo grąžintas natūra atkuriant nuosavybės teises, nėra kliūtis padalinti žemės sklypą dar kartą, nes Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas nedraudžia tokią miško žemę padalinti kelis kartus, jeigu net ir po kelių padalijimų suformuojama ne daugiau miško žemės plotų nei sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tą pačią miško žemę.

Kadangi atsakovė nepagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris atitinka Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytą išimtį, leidžiančią šį žemės sklypą padalinti į mažesnes kaip 5 ha dalis, tai skundžiami atsakovės ir jos teritorinio padalinio sprendimai naikintini kaip neteisėti, savo turiniu iš esmės, prieštaraujantys Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsakovės teritorinis padalinys įpareigotinas iš naujo derinti projektą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti žyminį mokestį bei kitas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas ir teismo sprendimas priimamas jos naudai, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės už skundo padavimą sumokėtą 30 Eur žyminio mokesčio sumą tenkintinas, nes pareiškėja pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį banko pavedimą.

Nors pareiškėjos skunde suformuluotas prašymas priteisti kitas teismo ir bylinėjimosi išlaidas ir pateikta PVM sąskaita faktūra 121,00 Eur sumai, kurią pareiškėjai išrašė UAB „Geoplanai“ už dokumentų suruošimą teismui, bei pinigų sumokėjimą patvirtinantis kasos kvitas, tačiau šis prašymas atmestinas, nes pareiškėja neįrodė, kad patyrė kitų, būtent bylos nagrinėjimo, išlaidų, kurias būtų galima prisiteisti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); 3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Šiuo atveju išlaidų, susijusių su liudytojų, vertėjų, specialistų, ekspertų dalyvavimu byloje pareiškėja neturėjo, duomenų, kad rengiant bei paduodant procesinius dokumentus naudojosi advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms pareiškėja nepateikė, o UAB „Geoplanai“ sumokėta suma už dokumentų suruošimą teismui nepatenka į kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, nesusijusių su teisinių paslaugų teikimu kategoriją. Su skundu ir patikslintu skundu pateikti dokumentai yra tik susirašinėjimo su atsakove dokumentai (teikti ir gauti rengiant ir derinant projektą) bei paties projekto medžiaga, tačiau tai nėra šiai administracinei bylai rengti procesiniai dokumentai. Pažymėtina, kad UAB „Geoplanai“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nenurodyta už kokių konkrečiai dokumentų suruošimą teismui ji išrašyta, tačiau sprendžiant iš to, kad suma paskaičiuota už vieno dokumento parengimą, galima spręsti, kad UAB „Geoplanai“ galėjo parengti skundą teismui. Tokiu atveju šios išlaidos negali būti priteisimos iš atsakovės, nes, kaip minėta, tiek pagal įstatymą, tiek pagal teismų praktiką, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos tik išlaidos už pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus, kuriuos parengia advokatas ar advokato padėjėjas, o ne bet kuris trečiasis asmuo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos E. E. patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2020-09-17 raštą Nr. 50SD-1502-(14.50.92) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2020-10-16 raštą Nr. 1SS-1954-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių derinti UAB „Geoplanai“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., plotas 10,5742 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis miškų ūkio, adresas Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-60698).

Priteisti pareiškėjai E. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė