- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 2-593-514/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00417-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- R. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7300 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. pavasarį su atsakovu R. Š. susitarė bendrai investuoti pinigus į sodo namelio statybą, o jį pardavus – gautą pelną pasidalinti. Ieškovas į žemės sklypą ir statybines medžiagas investavo 22300 Lt, o atsakovas pirko skydinį namelį, kurį kartu rekonstravo. Sutvarkius sodo namelį, atsakovas pažadėjo jį pardavinėti ir ieškovui grąžinti investuotas lėšas ir gautą pelną. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovas namelio su žemės sklypu parduoti nesistengė ir šį turtą pardavinėdamas nieko neveikė, todėl ieškovas suprato, kad šį turtą atsakovas nori valdyti kaip savo nuosavybę ir parduoti jo neketina. 2012 m. rudenį susitarė, kad atsakovas grąžins 22300 Lt kaip piniginę skolą, o žemės sklypas ir namelis pereis atsakovui nuosavybės teise be jokių pretenzijų iš ieškovo pusės. Vykdant šį susitarimą, 2012 m. spalio 16 d. atsakovas grąžino 15 000 Lt, o likusią skolos dalį, t.y. 7300 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2013-01-01. Grąžinęs dalį skolos, atsakovas atsisakė sumokėti likusią skolos dalį, vengia su ieškovu bendrauti betarpiškai, dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities Plungės r. PK, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo atsakovo R. Š. sukčiavimo. Atsakovui pripažinus, jog yra skolingas 7300 Lt, ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėtas. Atsakovas vengia įvykdyti prievolinį įsipareigojimą, todėl prašo 7300 Lt priteisti teismine tvarka.
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad jo lėšomis buvo nupirktas žemės sklypas, stogo danga, padaryta sklypo topo nuotrauka, ieškovas darbu prisidėjo betonuojant, atliekant gerbūvio darbus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo teiginys, jog į žemės sklypą investavo 22300 Lt, nepagrįstas jokiais įrodymais apie šias investicijas. Niekada nebuvo susitarimo dėl 22300 Lt sumokėjimo ieškovui. Buvo susitarta, jog už ieškovo darbą atsiskaitys tinkamai. Ieškovui reikalaujant primygtinai ir grasinančiai, siekdamas išvengti konfliktų ateityje, sutiko sumokėti ir sumokėjo 15 000 Lt, o ieškovas nurodė, kad nebereikš pretenzijų ateityje.
Atsakovas, jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas papildomai nurodė, kad su ieškovu buvo susitarimas pastatyti sodo namelį ir jį parduoti, gautą pelną pasidalinti proporcingai investuotoms lėšoms. Už ieškovo pastangas, surandant žemės sklypą, už darbą organizuojant statybinių medžiagų pristatymą, iškrovimą, topo nuotrauką, už paties ieškovo darbą atsakovas sumokėjo 14900 Lt. Ši suma yra pakankama, įvertinus ieškovo indėlį. Visi statybinių medžiagų pirkimo dokumentai išrašyti atsakovo vardu yra pas atsakovą, todėl ieškovo teiginys, jog jis investavo 22300 Lt nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas reikalavimą atsakovui grąžinti pinigus kildina iš šalių 2012 m. rudenį sudaryto susitarimo, pagal kurį susitarė, jog už ieškovo indėlį prie sodo namelio statybos, atsakovas grąžins 22300 Lt kaip piniginę skolą. Vykdant susitarimą, 2012-10-16 atsakovas grąžino 15000 Lt, todėl yra skolingas 7300 Lt.
Ieškovas tokį atsakovo įsipareigojimą sieja su paskolos sutartimi.
Sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą, būtina kvalifikuoti atsiradusius tarp šalių teisinius santykius – nustatyti, kokie materialiniai įstatymai turi būti taikomi ginčo teisiniams santykiams. Sutartinių santykių kvalifikavimui būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį
Remiantis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad šalys 2008 m., kai klestėjo nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimo verslas, siekdamos gauti pelną, susitarė įgyti žemės sklypą, nupirkus žemės sklypą, investuoti į pastato (sodo namelio) statybą, užbaigus pastato statybą kartu su žemės sklypu parduoti, o gautus pinigus padalinti proporcingai šalių investuotai daliai.
Teismas šį šalių susitarimą kvalifikuoja kaip jungtinės veiklos sutartį. Teisinę jungtinės veiklos sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 str.). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas, įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti, bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas.
Aplinkybę, kad buvo siekta sudaryti ne paskolinius sutartinius santykius, bet jungtinės veiklos sutartį patvirtina 2008-05-26 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, elektroninis susirašinėjimas tarp šalių dėl bendrų išlaidų, 2012-10-18 sutartis, kurią ieškovas pasirašė su atitinkamomis sąlygomis. Nors šioje sutartyje šalys įvardintos kaip pirkėjas ir pardavėjas, šios sutarties turinys patvirtina, kad atsakovas R. Š. sumokėjo ieškovui 14900 Lt už investuotą dalį į sodo namelio, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr.(duomenys neskelbtini), statybą. Tai, kad šalys vykdė bendrą veiklą, patvirtina jų pačių paaiškinimai (nors ir skirtingi) teismo posėdžio metu apie kiekvieno indėlį į bendros veiklos vykdymą, rašytiniai paaiškinimai PK ikiteisminio tyrimo metu apie buvusį susitarimą tarp šalių. Teismo vertinimu šalys aiškiai susitarė dėl bendro tikslo ir pelno siekimo, investavo į bendrą projektą, kartu veikė siekdamos užsibrėžtų tikslų, todėl šalių įsipareigojimai kyla ne iš paskolos santykių, bet iš jungtinės veiklos sutartinių santykių.
Ieškovo ir atsakovo santykiai, kurie atitiko jungtinės veiklos sutartinius santykius, turėjo būti išreikšti rašytine forma (LR CK6.969 str. 4 d.), tačiau įstatyme įtvirtintos paprastosios rašytinės formos nesilaikymas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančia.
Nagrinėjame atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė faktinį (22300 Lt pagal sutartį investavimas ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas) ir teisinį (paskolos sutartį reglamentuojančios teisės normos) ieškinio pagrindus, ieškinio dalyką suformulavo kaip reikalavimą priteisti iš atsakovo pagal sutartį susidariusį įsiskolinimą (skolą). Tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys siekė pastačius sodo namelį jį parduoti kartu su žemės sklypu, gautą pelną pasidalinti. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad nuvertėjus nekilnojamajam turtui, realizuoti jį ekonomiškai nenaudinga, todėl atsakovas nesiekia realizuoti šio turto. Įvertinus ieškovo poziciją (nepretenduoja į bendro turto dalį natūra), ieškovo reikalavimas atsakovui dėl investuotų lėšų grąžinimo, vertintinas kaip jo valios pasitraukti iš sutartinių santykių, t.y. nutraukti sutartį, išraiška. Tokią jungtinės veiklos sutarties dalyvių teisę numato ir CK 6.978 str. 1 d. 4 p. nustatantis, kad jungtinės veiklos sutartis baigiasi vieno iš partnerių reikalavimu nutraukus terminuotą jungtinės veikos sutartį
Tokiu būdu atsakovui, šiuo metu realiai valdančiam pagal jungtinės veikos sutartį sukurtą turtą, kyla pareiga grąžinti ieškovui, ką pastarasis perdavė, vykdydamas sutartį (LR CK 6.222 str.).
Tarp šalių kyla ginčas dėl investicijų dydžio. Ieškovo paskaičiavimu jo investicijos į bendrą projektą sudaro 22300 Lt, iš kurių 14000 Lt žemės sklypo įgijimui, 800 Lt topo planui, 200 Lt sklypo planiravimui, 300 Lt smėlio lyginimui, 1376 Lt betono pirkimui ir 150 Lt betonavimo darbams, 50 Lt armatūros pirkimui, 5415 Lt stogo dangos įsigijimui, 300 Lt jo paties darbas, likusią sumą sudaro technikos nuoma ir paslaugos, išlaidos gerbūvio darbams (vejos sėklai). Turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2008-06-18 kasos pajamų orderį 15 Lt, 2008-10-14 PVM sąskaitą-faktūrą 4980 Lt. Atsakovo nuomone, ieškovui pagal susitarimą 2012-10-18 išmokėdamas 14900 Lt grąžino visas ieškovo investicijas.
Iš byloje pateiktos 2008-05-26 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai B. K. ir Z. K. pardavė, o R. Š. (atsakovas) nupirko 0,0640 ha žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Šios sutarties 2 p. nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 14 000 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjams prieš sutarties sudarymą. Taigi, šioje sutartyje konstatuojama, kad už žemės sklypą pinigus sumokėjo pirkėjas, t.y. atsakovas R. Š. Kad žemės sklypas buvo įsigytas atsakovo lėšomis, teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovas R. Š.
Teismo posėdžio metu liudyt. B. K. parodė, kad pinigus už parduodamą žemės sklypą sumokėjo R. P., nors sutartyje pirkėju buvo įvardintas R. Š.. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina byloje esantis oficialus rašytinis įrodymas – notariškai patvirtinta sutartis. CPK 197str. 2 d. nustatyta, kad aplinkybės nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Todėl byloje dalyvaujantis asmuo, ginčijantis tam tikras aplinkybes, visų pirma turi paneigti šias aplinkybes patvirtinančius didesnės galios įrodymus. Byloje ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad už atsakovo įsigyjamą žemės sklypą, mokėjo ieškovas, oficialus rašytiniu įrodymu (notarine sutartimi) nustatytos aplinkybės nėra nuginčytos, todėl ieškovo teiginys, jog jis investavo 14000 Lt žemės sklypo įsigijimui, neįrodytas.
Byloje pateiktos 2008-10-14 PVM sąskaita-faktūra 4980 Lt sumai ir 2008-10-31 PVM sąskaita-faktūra 435 Lt, išrašytos UAB „Roner“ pirkėjo R. Š. vardu. Reikalaudamas piniginių lėšų, atitinkančių PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas, ieškovas įrodymų, patvirtinančių, jog šios sąskaitos apmokėtos ieškovo lėšomis, nepateikė, atsakovas šių sumų kaip ieškovo investicijų nepripažįsta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šias išlaidas turėjo ieškovas.
Analogiškai vertintinas ir ieškovo aiškinimas ir dėl išlaidų betono, armatūros įsigijimui. Atsakovas pateikė krovinio važtaraščius (l.34, 35, 36), pagal kuriuos krovinio gavėjas atsakovas R. Š., du krovinio gabenimo važtaraščiai pateikti kartu su apmokėjimo dokumentais, nėra rašytinių įrodymų, kad už šias prekes būtų mokėjęs ieškovas, šiuos įrodymus pateikė atsakovas, todėl labiau tikėtina atsakovo paaiškinimu, kad šios statybinės medžiagos įsigytos atsakovo lėšomis.
Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad atsakovas 2012-10-18 ieškovui už investuotą dalį į sodo namelio statybą sumokėjo 14900 Lt (l.27).
Šalys skirtingai aiškina šios sutarties sudarymo tikslus, tačiau dėl išmokėtos sumos, jos paskirties ginčo nėra, ieškovas pripažįsta šiuos pinigus gavęs už investuotą dalį į sodo namelio statybą. Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad šia sutartimi šalys išsprendė tarpusavio atsiskaitymo klausimus.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2013-01-17 atsakovo R. Š. paaiškinimas, kuriame atsakovas nurodė, jog buvo susitarimas su ieškovu pastatyti bendrai namą ir jį pardavus užsidirbti. Atsakovo nuomone, išdėstyta šiame paaiškinime, ieškovo finansinis indėlis yra 22000 Lt.
Ieškovo atstovo nuomone šis atsakovo paaiškinimas yra rašytinis įrodymas, turintis didesnę galią, atsakovas viešai pripažino skolinius įsipareigojimus ieškovui, įsipareigojimų dydis sutampa su ieškovo nurodytu įsiskolinimu.
Pagal formuojamą teismų praktiką liudytojo apklausos protokolas pripažįstamas paprastu rašytiniu įrodymu tik formos prasme. Liudytojų parodymų užrašymas baudžiamojoje byloje nekeičia šių parodymų kaip tokios pat įrodinėjimo priemonės prigimties civilinėje byloje. Juose esanti informacija neturi didesnės įrodomosios galios. Šie įrodymai vertintini kartu su kitais įrodymais.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog ieškovo indėlis į bendrą projektą nėra didesnis nei 15000 Lt, kad paaiškinime policijos komisariate ši suma buvo įvardyta kaip preliminari, neatlikus paskaičiavimų. Šiuo metu, susipažinęs su pateiktais dokumentais, mano, kad ieškovui sumokėta 15000 Lt suma yra didesnė nei ieškovo indėlis į bendrą projektą. Tokie atsakovo paaiškinimai, įvertinus pateiktus rašytinius dokumentus dėl ieškovo turėtų išlaidų, yra įtikinami. Teismo vertinimu atsakovo paaiškinimai, fiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, negali būti traktuojami kaip skolinis įsipareigojimas. Pateiktame 2012-10-18 sutarties egzemplioriuje (ikiteisminio tyrimo medžiagoje) dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio yra tik ieškovo pastaba, su kurios turiniu atsakovas nesutiko, šis vienasmeniškas šalies įsiskolinimo dydžio nurodymas neprilygsta šalių susitarimui ir nelaikytinas atsakovo įsipareigojimu išmokėti 5100 Lt ieškovui.
Ieškovo teiginys, apie didesnes nei 14900 Lt investicijas į bendrą projektą neįrodytas, atsakovas ieškovui sumokėjo 14900 Lt, konstatuotina, kad ši suma, įvertinus ieškovo įnašus prie bendros veiklos yra pakankama, kad tokiu būdu atsakovas pareigą grąžinti ieškovui visa, ką pastarasis perdavė, vykdydamas sutartį, įvykdė.
CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, todėl ieškovas, teigdamas, jog jo investicijos buvo didesnės, nei atsakovo išmokėtoji suma (14900 Lt), turi pareigą šias aplinkybes įrodyti. Ieškovas leistinų įrodymų nepateikė, todėl ieškinys atmestinas.
Ieškinį netenkinus, iš ieškovo išieškotinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui: 300 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. P. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų R. Š.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.