- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-692-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10935-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- N. L.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas N. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. birželio 15 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. L. nuteistasis už tai, kad 2018 m. kovo 7 d., apie 22.47 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužęs pastato langą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 1 porą kojinių, 1,10 eurų vertės; 2 butelius degtinės „Zoloto polej“, kurių bendra vertė 13 eurų; 2 butelius trauktinės „Čepkelių“, kurių bendra vertė 15,40 eurų; butelį „Starkos“, 13 eurų vertės; 18 butelių alaus „Bačkorių“, kurių bendra vertė 27 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 69,50 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis N. L. apeliaciniu skundu skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį ir prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo kaltė dėl vagystės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nėra įrodyta. Skundžiamu teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu, vadovaujantis melagingais V. V. parodymais. 2018 m. kovo 14 d. nutarimu V. V. leista dalyvauti procese kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei ir jau kitą dieną, tai yra 2018 m. kovo 15 d., jam buvo pareikšti melagingi įtarimai dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismui nebuvo svarbu, kad ši liudytoja davė melagingus parodymus, kad apšmeižė byloje liudijusius kaimo gyventojus – R. B. ir S. D., kurios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad nematė nuteistojo vaikščiojant prie parduotuvės, nors V. V. tvirtino priešingai. Kad liudytoja V. V. yra apsimelavusi, patvirtino ir jos sesuo V. L. bei sūnus M. V., nurodęs, jog jam motina buvo sakiusi, kur gyvena nuteistasis, kad jis yra neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. J. taip pat patvirtino, kad apelianto gyvenamosios vietos adresą sužinojo būtent iš V. V., nors teisme ši liudytoja parodė, kad nuteistojo nepažinojo. Pagal šios liudytojos parodymus, pagrobto alaus pakuotės parduotuvėje buvo sudėtos prie lango, kurį rado išdaužtą. Nuteistojo manymu, tokiu atveju siekiant įrodyti, kad jis šį alkoholį pavogė, jo namuose iš karto po įvykio turėjo būti atlikta krata, tačiau tokie veiksmai atlikti nebuvo. Apeliantas įsitikinęs, kad V. V. jį pažinojo, žinojo, kad jis yra neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos, būtent dėl to tyčia jam parduotuvėje nedavė maisto į skolą, kaip tai darydavo kitiems gyventojams. Todėl jis langą išdaužė tik norėdamas pavalgyti.
2.2. N. L. skunde nurodo, kad jis pripažįsta ir gailisi tik dėl to, kad norėjo pavogti maisto produktus, tačiau kategoriškai nesutinka su jam 2018 m. kovo 15 d. pareikštais įtarimais dar ir dėl alkoholio bei kojinių vagystės. Iš tikrųjų, ta jo namuose ir parduotuvėje rasta kojinių pora buvo paimta iš jo namų. Apklausiamas iš karto po įvykio jis buvo šoko būsenos, todėl galėjo klaidingai nurodyti, kad tas kojines paėmė. Apeliantas tik vėliau prisiminė, kad po to, kai šepečiu išdaužė parduotuvės langą ir pradėjo veikti signalizacija, jis grįžo į namus, kur viena kojine apsivyniojo kraujuojantį pirštą. Tą krauju permirkusią kojinę jis išmetė, o kitą pasiėmė su savimi ir grįžo į parduotuvę, kur pribėgęs prie maisto šaldytuvo iš jo pasiėmė maisto. Tačiau lauke pamatęs vyrą ir moterį išsigando, išmėtė maistą, atsigulė ant grindų ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Nuteistojo manymu, jo padaryta nusikalstama veika buvo neteisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, nors jis įsibrovęs į parduotuvę jokio turto iš jos nepagrobė ir nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
2.3. Nuteistasis skunde kritikuoja ir bausmės skyrimo motyvus, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius liudytojų parodymus, o vertino tik pataisos įstaigos administracijos pateiktą neigiamą jo charakteristiką, duomenis apie baustumą. Apelianto manymu, teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad atlikdamas bausmę jis mokėsi ir įgijo baldų apmušėjo specialybę, dirbo siuvėju, yra gavęs padėką už gerą darbą, o išėjęs į laisvę dirbs pagalbiniu darbininku.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras išsakė nuomonę, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir dėl tų asmenų, dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Tačiau tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nustato, jog ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, nepaisant to, ar tai nurodyta apeliaciniame skunde, privalo patikrinti, ar tokie pažeidimai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio apeliacine tvarka nagrinėjama byla (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nustatė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, todėl, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
8. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuoja BPK 58 ir 59 straipsniai. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016 ir kt.).
9. 2018-05-09, 2016-05-24 ir 2018-06-01 teismo posėdžio protokolai ir teismo posėdžio garso įrašai patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme po parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies įrodymų tyrimas nebuvo atliktas taip, kaip tai numato BPK XXI skyrius.
10. Įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. Jį balsu perskaito prokuroras. Po to teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia kaltinamąjį, ar šis supranta kaltinimą, reikiamais atvejais išaiškina kaltinamajam to kaltinimo esmę ir paklausia, ar jis prisipažįsta kaltas. Kaltinamasis turi teisę motyvuoti savo atsakymą. Po kaltinamojo atsakymų dėl kaltinimo teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina jam teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus arba tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Be to, teisiamojo posėdžio pirmininkas paaiškina, kad kaltinamasis posėdyje turi teisę užduoti klausimų apklausiamiems asmenims, pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų ir duoti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų.
11. 2018 m. gegužės 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas ir teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad po parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies buvo nuspręsta apklausti atvykusius liudytojus ir bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka.
12. 2018 m. gegužės 24 d. teisiamajame posėdyje buvo apklausta atvykusi liudytoja bei kaltinamasis N. L. ir bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka.
13. 2018 m. birželio 1 d. teismo posėdyje apklausta atvykusi liudytoja, išvardinta bylos medžiaga ir tuo įrodymų tyrimas baigtas.
14. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės nepradėjęs įrodymų tyrimo - nepaskelbęs kaltinamojo akto, neišklausęs kaltinamojo pozicijos dėl jam pareikštų kaltinimų, neišaiškinęs jam teisių dėl parodymų davimo teisme bei įrodymų tyrimo, o tai vienareikšmiškai laikytina kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimu
15. Be to, teismo posėdžio protokolas ir teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 9 d. parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies metu nuteistasis prašė pertraukos pasitarti su gynėju, tačiau tokia galimybė visiškai nepagrįstai jam nebuvo suteikta, motyvuojant tuo, kad būtina apklausti ilgai laukiančius į teismo posėdį atvykusius liudytojus, taip suvaržant kaltinamojo teisę į gynybą.
16. Visa tai nagrinėjamu atveju neabejotinai patvirtina teisėjo netinkamą požiūrį į bylos nagrinėjimo ribų nustatymą bei proceso dalyviams įstatymo garantuojamų teisių įgyvendinimą ir kelia pagrįstas abejones dėl teisėjo šališkumo, nes tokiu būdu buvo esmingai pažeista kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 2 dalis) ir suvaržyta jo teisė į gynybą (BPK 44 straipsnio 5, 7 dalys).
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėdama bylą, nepateikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias abejones dėl galimo teismo šališkumo, ir buvo objektyviai šališka, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris teismui sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą sprendimą. Skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, o byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui nuo bylos perdavimo teismui stadijos.
18. Priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą nuosprendį aukščiau nurodytais pagrindais, apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo kaltės ir paskirtos jam bausmės pagrįstumo nenagrinėjami, kadangi šie klausimai bus sprendžiami bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
19. Naikinant nuosprendį sprendžiamas ir klausimas dėl kardomosios priemonės kaltinamajam taikymo. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta palikti N. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai minėtame nuosprendyje neaptarti.
20. Bylos medžiaga patvirtina, kad N. L. yra teistas už sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, kuris galimai įvykdytas kitą dieną po lygtinio paleidimo iš pataisos namų. N. L. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Tai leidžia manyti, kad jis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo pagrindu suėmimas kaltinamajam pratęstinas 2 mėnesių laikotarpiui, kuris yra pakankamas bylai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pratęsti 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 7 d.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis, išskyrus dalį dėl kardomosios priemonės – suėmimo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutartis dalyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo per 20 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.