Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-11-984/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-31
Bylos Nr.
1-11-984/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01172-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-11-984/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01172-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

kaltinamajam M. P. ir jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,kaltinamojo laiduotojai M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2017 m. sausio 8 d., apie 14 val. 10 min., Širvintų r., Musninkų sen., Musninkų mstl., Vilniaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat asmenims neturintiems teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,22 promilių etilo alkoholio.

Šiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad automobilis, kurį vairavo, priklauso darbovietei. Pripažino, kad 2016 m. gruodžio 1 d. jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, už vairavimą esant neblaiviam. Negali paaiškinti savo elgesio motyvų. Nurodė, kad ketina gydytis nuo alkoholizmo. Turi 9 m. dukrą, kuri gyvena su savo motina Vilniuje, prisideda prie dukters išlaikymo (atskaitoma iš darbo užmokesčio). Nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti motiną M. P..

Laiduotoja siūloma M. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad sutinka laiduoti (be užstato) už M. P.. Nurodė, jog įsipareigoja daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jį kontroliuoti, siekti, kad gydytųsi nuo alkoholizmo. Sutiktų ir dėl laidavimo su 500 eurų užstatu, jeigu būtų toks reikalavimas.

Alkoholio matuokliu 2017 m. sausio 8 d., 14 val. 24 min. M. P. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A269/2017(01) nurodyta, kad M. P. kraujyje nustatyta 2,22 promilių etilo alkoholio (b. l. 16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2017 m. sausio 8 d. nutarimu M. P. sulaikytas, paleistas 2017 m. sausio 9 d. (b. l. 40, 41).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2017 m. sausio 9 d. nutarimu, M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai (b. l. 47-48, 50-51), pareigūno Simono Kučio tarnybinis pranešimas (b. l. 10), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 18), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 19), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su fotolentelėmis (b. l. 20-28), alkoholio matuoklio duomenys (b. l. 11), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. P. kraujyje nustatyta 2,22 promilių etilo alkoholio (b. l. 16). Teismas sprendžia, kad M. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas M. P. prašymas, perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Prašo atsižvelgti į jos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam; pateikė Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos parengtą charakteristiką, kurioje M. P. charakterizuojama teigiamai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam – Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį (vengė neblaivumo patikrinimo), 2 000 Lt (579 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėn.; Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, už vairavimą esant neblaiviam (2,11 prom.), 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėn. (b. l. 55, 56). M. P. tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui laiko po Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo priėmimo, kaltinamasis vėl sėdo už vairo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo M. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

M. P. neteistas (b. l. 52), baustas administracine tvarka (paskutinį kartą baustas Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu, už vairavimą esant neblaiviam, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį (b. l. 56); priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 61, 62); Sodros duomenimis, nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. dirba UAB „T.A.Statyba“ (b. l. 63). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taigi, skiriant bausmę M. P., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai pat į tai, kad asmuo turi priklausomybę alkoholiui, šią priklausomybę pripažįsta ir ketina ją spręsti, bei į tai, kad asmuo ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 55, 56), tačiau tinkamų išvadų nedaro, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 75 MGL dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina 1/3.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.

Byloje nustatyta, kad automobilis, kurį vairavo M. P., priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 30, 34). 2017 m. sausio 5 d. po darbo, automobilis buvo perduotas naudotis M. P. (važiuoti į namus ir atgal į darbą). Įmonės vadovo teigimu, jis nežinojo, kad M. P. 2016 m. gruodžio 1 d. buvo atimta vairavimo teisė (b. l. 37-38).

Nusikaltimas buvo padarytas sekmadienį, t. y. ne darbo metu, todėl darbdavys negalėjo kontroliuoti darbuotojo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konfiskuoti bendrovės minėtos transporto priemonės.

Dėl atstovimo išlaidų priteisimo

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. sausio 17 d. pažymą Nr. (2.16)NTP-7-656, iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos 34,74 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Šia nuostata teismas ir vadovavosi, paskirdamas kaltinamajam gynėją. Šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 75 MGL (2 824,50 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę M. P. – 50 MGL (1 883 eurų) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, M. P. nustatyti šešių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė