Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. A., nukentėjusiajam R. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.01 val., Kirtimų g. - Granito g.2, Vilniuje, vairavo automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,76 promilės girtumas be paklaidos). Tokiais savo veiksmais V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokolu V. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.01 val., Kirtimų g. - Granito g.2, Vilniuje, vairavo automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,76 promilės girtumas be paklaidos), buvo neatidus ir pradėdamas važiuoti į įkalnę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nuriedėjo atbulas atgal ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje apgadino gale stovėjusio automobilio bamperį. Tokiais savo veiksmais V. A. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4, 14 ir 101 punktus bei padaręs nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. A. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų pripažino iš dalies, nurodydamas, kad sėdo prie vairo būdamas išgėręs. Aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad protokole nurodytą dieną atostogavo, buvo kaime, išvakarėse vartojo alkoholį. Mieste gyvenantis sūnus paprašė jį pasiimti pas save, ir tuo tikslu jis sėdo prie vairo, važiavo paimti sūnaus, jautėsi gerai, manė, kad jau yra išsiblaivęs. Su sūnumi važiuojant atgal į kaimą, sustojo prieš sankryžą, įkalnėje, nes buvo spūstis. Jis užsikalbėjo su sūnumi ir nepastebėjo, kaip jo automobilis nuriedėjo nuokalne ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Po susidūrimo išlipę apžiūrėjo automobilius, tiek jo, tiek kitas automobilis nebuvo apgadinti. Ant kito automobilio nebuvo jokios žymės, jokio įbrėžimo ar įlenkimo, tiesiog ant kito automobilio liko tamsiai žalios spalvos dažai nuo jo automobilio, kuriuos jis nuvalė ranka. Nesutinka, kad kitam automobiliui šio eismo įvykio metu buvo padaryta žala, t.y. nesutinka, kad buvo eismo įvykis. Po automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros nurodė, kad grotelių ant bamperio eismo įvykio metu nebuvo. Rašytiniuose paaiškinimuose V. A. nurodė, kad nors automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo motinos M. A. vardu, ji realiai juo nesinaudojo, nevažinėjo ir automobilį padovanojo jam, t.y. jis realiai buvo minėto automobilio valdytoju.

2017 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja G. Č. paaiškino, kad įvykio metu vairavo automobilį Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini). Stovėjo įkalnėje automobilių spūstyje, kai priekyje stovėjęs automobilis pradėjo riedėti atgal ir atsirėmė į jos vairuojamą automobilį, po ko ji garsiniu signalu bandė atkreipti kito vairuotojo dėmesį. Tiek ji, tiek kitas vairuotojas išlipo iš automobilių, juos apžiūrėjo, po ko kiek patraukė automobilius, siekdami išspręsti susiklosčiusią situaciją. Kito automobilio vairuotojui buvo siūloma užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jis nesutiko, ir kadangi nesutarė dėl kaltės, po kurio laiko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Ant jos vairuojamo automobilio bamperio buvo mažas įbrėžimas, tačiau kadangi jo savininkas yra kitas asmuo, t.y. jos draugas R. G., ji privalėjo įforminti įvykį. Kadangi automobilis buvo draustas BTA Kasko draudimu, buvo kreiptasi į draudimo bendrovę ir buvo automobilio savininkui buvo išmokėta 212 eurų draudimo išmoka. Po įvykio automobilis remontuotas nebuvo, tačiau atsirėmus į automobilio bamperį, buvo pamestos jo kairės pusės grotelės. Taip pat nurodė, kad dešinės pusės grotelių iki eismo įvykio nebuvo. Į draudimo bendrovę buvo kreiptasi ir dėl tų grotelių.

2017 m. lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas kaip nukentėjusysis R. G. parodė, kad jam priklauso automobilis Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad asmeniškai jis eismo įvykyje nedalyvavo, tačiau piktinosi, kad eismo įvykio kaltininkas, būdamas išgėręs, važiuodamas su nepilnamečiu vaiku, padarė eismo įvykį ir kaltės nepripažįsta. Galimai valydamas likusių dažų žymę po automobilių kontakto, jis raktu nubraižė jo automobilį. Taip pat pažymėjo, kad „teismas nėra ekspertas, nedirba draudime, automobilis taisykloje“, ir teismas negali nustatyti, koks jam yra padarytas nuostolis. Atsakydamas į teismo klausimą, nurodė, kad kitą dieną grįžus jo draugei G. Č. po darbo ant automobilio nebuvo grotelių, kurios iššoko po įvykio. Po įvykio jam G. Č. skambino, paaiškino visas aplinkybes, minėjo, kad po įvykio iš kito automobilio išlipę trys asmenys, ją visaip išvadino, neprisiėmė kaltės dėl eismo įvykio, kvietė jį atvažiuoti. Todėl jis, praėjus valandai po eismo įvykio, nuvažiavo į eismo įvykio vietą, apžiūrėjo savo automobilio bamperį. Bamperis buvo neseniai keistas, naujas, ir toje vietoje buvo apdraskyta, ir kadangi automobilis buvo neplautas iš kart nesimatė, tačiau nuplovus automobilį, matėsi nudraskymai. Jie užpildė deklaraciją, tačiau kaltininkas atsisakė, iškvietus pareigūnus, jis sutiko užpildyti deklaraciją, todėl pareigūnai išvyko. Pareigūnams išvykus, jis vėl atsisakė pildyti deklaraciją, todėl vėl buvo kviesti pareigūnai. Apdraskymai buvo ant žibinto ir numerio, buvo lako ir dažų nutrynimas. Po eismo įvykio bamperis nebuvo keistas, teismui apžiūrint automobilį, jis buvo toks, koks buvo po eismo įvykio. O grotelės dešinėje pusėje (vairuotojo pusėje) iškrito kitą dieną, o įvykio metu grotelės buvo abi. Kitas groteles jis išėmė kitą dieną, kad jos neiškristų. Nukentėjusiajam parodžius fotonuotrauką (b.l. 19), nurodė, kad grotelės yra, po to nurodė, kad groteles išėmė iš kart po įvykio. Bamperis buvo naujas, pakeistas (kinietiškas), nes po ankstesnio eismo įvykio buvo apgadintas. Galimai automobiliui atsirėmus į jo automobilį, lakas sutrūkinėjo, galimai kaltininkas valydamas dažų dėmę, subraižė bamperį. Nurodė, kad vienos grotelės, kurias jis išėmė, yra pas jį namuose, o draudimas išmokėjo už abi groteles. Ant bamperio esantys dažų ar lako įtrūkimai atsirado po to, kai kaltininkas po įvykio bandė nuvalyti tamsios spalvos dažus nuo jo automobilio.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.01 val. buvo registruotas G. Č. pranešimas telefonu, kad Kirtimų- Galvės g. susidūrė automobiliai Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini), vairuotojai nesutaria dėl kaltės (b.l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta –Kirtimų g.- Granito g., Vilniuje, taip pat nurodyta automobilių Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio, atstumai. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui Opel Astra apgadintas užpakalinis bamperis, automobiliui Audi – priekinis bamperis. Taip pat nurodyta, kad automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. A., automobilis Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini) - R. G., (b.l. 6,7).

Byloje taip pat pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuoti minėti automobiliai po eismo įvykio (b.l. 17,18,19).

Atsakydama į teismo paklausimą AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m,. rugsėjo 12 d. rašte nurodė, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į minėtą bendrovę dėl nuostolių atlyginimo, kreiptasi nebuvo ir draudimo išmokas nebuvo išmokėta (b.l. 28).

2017 m. spalio 4 d. Teismo posėdžio metu teismui apžiūrint automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad yra ertmės šalia priešrūkinius žibintus, kuriose turėtų būti grotelės, tačiau jų nėra nei kairėje, nei dešinėje automobilio pusėse. Valstybinis numeris aplankstytas, tačiau G. Č. paaiškino, kad jis buvo pamestas dar iki šio eismo įvykio, vėliau rastas sulankstytas, ir įvykio metu buvo toks, koks jis yra ir dabar. Apžiūrint automobilį, jo bamperis buvo nešvarus, tačiau nuvalius nešvarumus, jokių įbrėžimų nepastebėta, bamperio vientisumas nepažeistas. G. Č. nurodė, kad ant bamperio po įvykio buvo likę dažų nuo kito automobilio, t.y. likęs įbrėžimas nuo dažų, tačiau bamperis įtrūkęs ar kitaip įskilęs nebuvo. Taip pat G. Č. nurodė, kad grotelės kairėje pusėje pasimetė po įvykio, tačiau konkrečiai kokioje vietoje nežino. Apžiūrint automobilį, G. Č. nurodė vietą, kur po automobilio atsirėmimo buvo žymė, tačiau nuvalius tą vietą, nebuvo rasta jokio įbrėžimo, jokio pažeidimo. Teismas nustatė, kad pažeidimas yra žemiau nurodytos vietos, kuri yra įdubime ant bamperio (ne atsikišusioje detalėje) ir irgi nėra būdinga sugadinimui, kurie įprastai lieka kontaktuojant automobiliams – tai kairėje bamperio pusėje tarp variklio grotelių ir priešrūkinio žibinto grotelių ertmės esantys bamperio lako ir dažų netaisyklingos formos įtrūkimai (atrodo kaip seni įtrūkimai ar subraižymai). Tačiau G. Č. negalėjo pasakyti, kada atsirado tie įtrūkimai, ar jie buvo dar prieš įvykį, ar atsirado įvykio metu. Apžiūros metu padaryta 7 fotonuotraukos. Vienoje fotonuotraukoje užfiksuota vieta, kurią nurodė G. Č., kaip tą, kurioje po atsirėmimo buvo matyti žymė. Nuotraukos įrašytos į kompaktinį diską (b. l. 37).

2017 m. spalio 23 d. draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė žalos bylos medžiagą bei informaciją, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. nukentėjusiajam R. G. buvo išmokėta 212,50 eurų žalos dydis. taip pat prie žalos bylos pateiktos 2 fotonuotraukos, darytos draudimo sutarties sudarymo metu, kaip įrodymas, kad draudžiant transporto priemonę ji buvo be defektų. Remonto suvestinėje nurodyta, kad priekinio bamperio remontas ir dažymas įkainotas 150 eurų, grotelės (2 vnt.) 50 eurų bei valstybinis numeris 12,50 eurų. (b.l. 38-60).

Atsakydamas į teismo paklausimą (b.l. 61), BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2017 m. lapkričio 10 d. rašte nurodė, kad „įvykio bylos administravimo metu buvo pateiktos transporto priemonės sugadinimų nuotraukos, kuriomis remiantis BTA ekspertas įvertino žalos dydį 2012,50 eurų dydžio suma be PVM. Pagal pateiktas apgadinto automobilio Audi A4, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) nuotraukas buvo matomi kairės pusės dažų sutrūkinėjimai, todėl bamperį reikėjo remontuoti ir dažyti. Pažymi, kad tokie sugadinimai įvertinus pateiktas įvykio aplinkybes galėjo atsirasti po 2017 m. rugpjūčio 4 d. eismo įvykio. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bamperis pagamintas iš plastiko, ir kai kuriais atvejais jis ne skyla, o deformuojasi. Dažų dangos sutrūkinėjimai įprastai atsiranda deformuojantis detalei, šiuo atveju deformuojantis bamperiui, grotelės galėjo sulūžti ir iškristi, kadangi tvirtinamos prie bamperio“. (b.l. 72).

Teismui pavedus atlikti įvykyje dalyvavusių automobilių Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini) apžiūrą (sugretinimą) (b.l. 69-70), teismo pavedimas atliktas nebuvo. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius rašte nurodė, kad susisiekus su V. A. dėl automobilio Opel Astras, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatymo numatytiems atlikti veiksmams, pastarasis paaiškino, kad automobilis stovi Šalčininkų rajone neeksploatuojamas, t.y. nuo stovėjimo neužsiveda bei nepakeistos sezoninės padangos, ko pasekoje jo pristatyti į Vilnių negali. Susisiekus su automobilio Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. Č., pastaroji kategoriškai atsisakė vykti į Šalčininkų rajoną dėl ir taip gausiai patirtų finansinių išlaidų tiriamo eismo įvykio ir jo nagrinėjimo metu (b.l. 74).

Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo V. A. teismui pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. spalio 17 d. jam adresuotą raštą, kuriuo prašoma draudimo bendrovei pervesti 162,50 eurų. Taip pat pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. spalio 12 d. pranešimą Nr. 1908436/1020470 BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje apie žalos atlyginimą, kuriame nurodė, kad apskaičiuojant žalos Nr. R17/0013838 atlyginimo regreso tvarka kompensaciją, iš viso nuostolio sumos (2012,50 eurų), buvo atimta 50 eurų suma (dėl nesusijusių su įvykiu apgadinimų), ir pervedama draudimo suma sudaro 162,50 eurų. 50 eurų suma yra paskaičiuota už 2 vienetus grotelių.

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Teismas pažymi, jog šio straipsnio 3 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, t.y. tam, kad konstatuoti jog asmuo padarė minėtą KET pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas arba tai sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. V. A. inkriminuotas svetimo turto apgadinimas, t.y. kad jis, būdamas neatidus ir pradėdamas važiuoti į įkalnę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nuriedėjo atbulas atgal ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, ko pasekoje apgadino gale stovėjusio automobilio Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini) bamperį. Atsakomybė traukiamas asmuo V. A. kaltės dėl jam inkriminuojamo eismo įvykio nepripažino, nurodė, kad jo automobilis nuriedėjo nuokalne ir atsirėmė į gale stovėjusį automobilį. Po susidūrimo išlipę apžiūrėjo automobilius, tiek jo, tiek kitas automobilis nebuvo apgadinti. Ant kito automobilio nebuvo jokios žymės, jokio įbrėžimo ar įlenkimo, tiesiog ant kito automobilio liko tamsiai žalios spalvos dažai nuo jo automobilio, kuriuos jis nuvalė ranka. Nesutinka, kad kitam automobiliui šio eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Teismo posėdyje automobilį Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini) vairavusi G. Č., nurodė, kad automobiliui Opel Astra, valst,. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjus riedėti atbulu ir atsirėmus į jos vairuojamą automobilį, ant jos vairuojamo automobilio bamperio liko mažas įbrėžimas bei dažų (nuo automobilio Opel) žymės, kurią V. A. bandė nuvalyti rankomis. Dėl padarytų apgadinimų automobilio savininkui buvo išmokėta 212 eurų draudimo išmoka. Taip pat nurodė, kad po įvykio automobilis remontuotas nebuvo, tačiau atsirėmus į automobilio bamperį, buvo pamestos jo kairės pusės grotelės, o dešinės pusės grotelių jau nebuvo iki eismo įvykio. Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. Č. negalėjo atsakyti į teismo klausimus apie tam tikrų apgadinimų kilmę ant automobilio Audi. Teismo posėdyje apklaustas automobilio Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini) savininkas nurodė, kad po eismo įvykio ant jo automobilio bamperio liko apdraskymai. Ant bamperio esantys dažų ar lako įtrūkimai atsirado po to, kai kaltininkas po įvykio bandė nuvalyti tamsios spalvos dažus nuo jo automobilio. Taip pat nurodė, kad grotelės dešinėje pusėje (vairuotojo pusėje) iškrito kitą dieną, o įvykio metu grotelės buvo abi. Kitas groteles jis išėmė kitą dieną, kad jos neiškristų. Apdraskymai buvo ant žibinto ir numerio, buvo lako ir dažų nutrynimas. Tačiau teismui 2017 m. spalio 4 d. apžiūrint nukentėjusiojo automobilį, kuris po šio eismo įvykio remontuotas nebuvo, buvo nustatyta, kad apžiūros metu grotelių ertmėse šalia priešrūkinius žibintus, nei kairėje, nei dešinėje nėra. Valstybinis numeris aplankstytas, tačiau G. Č. paaiškino, kad jis buvo toks dar iki įvykio. Apžiūrint automobilį, G. Č. nurodė vietą, kur po automobilio atsirėmimo buvo žymė, tačiau nuvalius tą vietą, nebuvo rasta jokio įbrėžimo, jokio pažeidimo. G. Č. nurodė, kad ant bamperio po įvykio buvo likę dažų nuo kito automobilio, t.y. likęs įbrėžimas nuo dažų, tačiau bamperis įtrūkęs ar kitaip įskilęs nebuvo. Apžiūrint automobilį, jo bamperis buvo nešvarus, tačiau nuvalius nešvarumus, jokių įbrėžimų nepastebėta, bamperio vientisumas nepažeistas. Taip pat G. Č. nurodė, kad grotelės kairėje pusėje pasimetė po įvykio, tačiau konkrečiai kokioje vietoje nežino. Teismas nustatė, kad pažeidimas yra žemiau G. Č. nurodytos vietos, kuri yra įdubime ant bamperio (ne atsikišusioje detalėje) ir irgi nėra būdinga sugadinimui, kurie įprastai lieka kontaktuojant automobiliams – tai kairėje bamperio pusėje tarp variklio grotelių ir priešrūkinio žibinto grotelių ertmės esantys bamperio lako ir dažų netaisyklingos formos įtrūkimai (atrodo kaip seni įtrūkimai ar įbrėžimai). G. Č. negalėjo pasakyti, kada atsirado tie įtrūkimai, ar jie buvo dar prieš įvykį, ar atsirado įvykio metu. Draudimo bendrovė atsakydama į teismo paklausimą nurodė, kad šie įtrūkimai galėjo atsirasti po eismo įvykio, nes bamperis pagamintas iš plastiko, ir kai kuriais atvejais jis ne skyla, o deformuojasi, dėl to galėjo iškristi ir grotelės. Iš byloje pateiktų draudimo bendrovės duomenų matyti, kad R. G. buvo išmokėta 212,50 eurų žalos išmoka, iš kurių 150 eurų sudarė priekinio bamperio remontas ir dažymas, 50 eurų - grotelės (2 vnt.) bei 12,50 eurų - valstybinis numeris. Siekiant pašalinti visas abejones, teismas pavedė atlikti įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūrą (sugretinimą), tačiau šis pavedimas nebuvo įvykdytas dėl pačių vairuotojų neveikimo. Teismui taip pat pateikti duomenys, kad regreso tvarka atlyginant žalą, „Lietuvos draudimas“ atėmė grotelių kainą, nurodydama, kad tai nesusiję su įvykiu sugadinimai. Taip pat bylos nagrinėjimo matu nustatyta, kad valstybini numeris buvo apgadintas dar iki šio įvykio.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad automobiliui Opel Astra, valst,. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirėmus į Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas pastarojo bamperis, dėl kurio buvo reikalingas jo remontas ir dažymas, o automobiliams kontaktavus ir likus tik dažų žymei, kuri nusivalo, pagal suformuotą teismų praktiką laikytina akivaizdžiai mažareikšme.

Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė žalą dėl įvykio paskaičiavo už 2 vienetus grotelių, 1 vnt. valstybinio numerio ir 150 eurų priekinio bamperio remontas ir dažymas. Dėl grotelių matyti, kad kaltininko draudimas atsisakė apmokėti šią žalą, nurodydamas, kad tai su įvykiu nesusijusi žala. Iš įvykio vietoje darytų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad dešinėje pusėje grotelių nebuvo jau įvykio metu. V. A. teigė, kad įvykio metu nebuvo grotelių ir kairėje pusėje, tuo tarpu G. Č. teigė, kad jos iškrito kitą dieną, todėl nesant patikimų įrodymų, kad grotelės iškrito būtent dėl automobilio atsirėmimo į bamperį automobiliui savaime pariedėjus ir nesant jokio stipresnio smūgio, darytina išvada, kad kairės pusės grotelių iškritimas kitą dieną po įvykio negali būti siejamas ir vertinamas kaip V. A. automobiliui atsirėmus į automobilį AUDI padaryta žala. Dėl valstybinio numerio iš G. Č. paaiškinimų matyti, kad jis buvo sulamdytas dar iki įvykio. Pažymėtina, kad R. G. paaiškinimai šioje byloje yra akivaizdžiai tendencingi, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl nepatikimi. Jis nurodė, kad įvykio metu buvo abejos grotelės, po įvykio vairuotojo pusės grotelės iškrito, o kitos pusės groteles jis kitą dieną išėmė, tačiau iš fotonuotraukų darytų įvykio vietoje iš karto po įvykio matyti, kad jau įvykio metu dešinėje pusėje grotelių nebuvo. Taip pat R. G. nurodė, kad valstybinis numeris buvo sulankstytas įvykio metu, tačiau G. Č. patvirtino, kad įvykio metu numeris nenukentėjo, nes jis buvo sulankstytas dar prieš įvykį. Atsižvelgiant į tai R. G. paaiškinimais byloje galima remtis tik tiek, keik juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Vienintelis ant priekinio bamperio nustatytas pažeidimas kaip jau minėta yra dažų įtrūkimai ar subraižymai, esantys kairėje pusėje bamperio įdubusioje vietoje tarp variklio grotelių ir žibinto grotelių. G. Č. negalėjo nurodyti, kada atsirado šie pažeidimai ant bamperio. R. G. nurodė, kad jie atsirado tada, kai V. A. po įvykio bandydamas nuvalyti bamperį raktu jį subraižė, jis atvykę į įvykio vietą, pats tai matė. Iš tikrųjų, šie pažeidimai ant bamperio dažų yra netaisyklingos formos ir panašūs į subraižymus kažkokiu daiktu, o ne pažeisimus, atsiradus kontaktuojant įvykio metu dviem automobiliams. Taigi, įvertinus visa tai, darytina išvada jog byloje nepašalintos abejonės dėl to, kad minėti įtrūkimai, įbrėžimai atsirado ne įvykio metu, V. A. automobiliui nuokalnėje pariedant ir atsiremiant į R. G. automobilio bamperį, todėl šios abejonės turi būti vertinamos V. A. naudai ir darytina išvada, kad objektyviais byloje surinktais įrodymais administracinėje byloje neįrodyta V. A. veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 2 dalyje bei 417 straipsnio 8 dalyje sudėties, todėl administracinio nusižengimo byla V. A. atžvilgiu nutrauktina

ANK 422 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. A. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – tiek paties V. A. rašytiniais (b.l. 10), tiek teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nukentėjusiosios G. Č. rašytiniais (b.l. 8) ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 4-5), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio T. M. tarnybinio pranešimo duomenimis (b.l. 3), alkotesterio duomenimis (b.l. 11), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 14), bei kita byloje surinkta medžiaga. Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog V. A. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl jam skirtina nuobauda.

V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį: šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 42 metų amžiaus, išsiskyręs, turi nepilnamečių vaikų (b.l. 15), dirbantis (b.l. 1), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 2), duomenų apie teistumą nepateikta.

Atsakomybėn traukiamas asmuo teismu pateikė rašytinį paaiškinimą- prašymą grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones. Savo prašyme V. A. nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., kur nėra jokio susisiekimo viešuoju transportu, iki viešojo transporto stotelės Valkininkų mst. atstumas yra 12 km. Gyvena kartu su 82 metų motina, kuri yra silpnos sveikatos, taip pat rūpinasi 2 vaikais, vieno iš vaikų motina yra išvykusi iš Lietuvos. Nuo 2016 metų dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje ir neturėdamas teisės vairuoti, negalės nuvykti į darbą, praras darbą, gaunamas pajamas, negalės rūpintis nei savo motina, nei vaikais. Prašo atsižvelgti į tai, kad jau praėjo pakankamai laiko nuo įvykio, kad jis prarado teises, bei tai, kad tai pirmas toks atvejis per 23 jo vairavimo metus, kai jis vairavo būdamas neblaivus.

Vertinant pažeidėjo prašymą grąžinti jam teisę vairuoti, teismas daro išvadą, kad V. A. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad administracinės nuobaudos taikymas šios kategorijos bylose atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-7-4-2013). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog ATPK 301 str. taikytinas išimtinais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai. Byloje nustatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė, t.y. jis gailisi dėl padaryto nusižengimo, tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kitos nurodytos aplinkybės, įskaitant ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui yra reikalinga nuvykti į darbą, taip pat prižiūrint šeimos narius vertinant teismų praktikos nuostatas nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas. Teismas vertina, kad atsižvelgiant V. A. asmenybę, padaryto nusižengimo aplinkybes, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, V. A. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje su teisės vairuoti atėmimu minimaliam terminui (ANK 422 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio 5 ir 9 dalimis, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu.

nutaria:

V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 300 € (trijų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Administracinę teiseną V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį bei 417 straipsnio 8 dalį nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 17070914183). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.