- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-47-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Ž. V.
- Atsakovas
- K. I.
- Kategorijos
- 29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovei K. I. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymu ir atsakovės K. I. priešieškinį ieškovei Ž. V. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Ž. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti jai daline nuosavybės teise priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant jai didesnį 17,74 kv.m. kambarį, plane pažymėtą 12-5, už kurį įsipareigoja sumokėti atsakovei 7000 Lt kompensaciją, o atsakovei palikti 13,29 kv.m. ploto kambarį, plane pažymėtą 12-6. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal jos siūlomą variantą. Ieškovė nurodė, kad jai su atsakove priklauso po ½ dalį minėto buto (b.l.114-115). Prašo paskirti bendrai naudotis patalpas, pažymėtas plane 12-1,12-2,12-3,12-7. Paaiškino, kad santykiai su atsakove yra įtempti, ieškovė negali laisvai naudotis jai priklausančia buto dalimi, susitarti geruoju su atsakove dėl valdymo, naudojimosi bei disponavimu butu nepavyko. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovė K. I. su ieškovės prašomu buto dalies atidalijimu, paskiriant jai didesnį kambarį atsiliepime nesutiko, taip pat nesutiko su patikslintu ieškiniu. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 17,74 kv.m. buto kambarį išskirti atsakovei. Nurodė, jog su ieškovės siūlymu kompensuoti atsakovei kambarių vertės skirtumą 7000 Lt nesutinka. Pabrėžė, kad turto vertintojų nuomone kambario su balkonu vidutinė rinkos vertė yra apie 100 000 Lt, o be balkono - apie 80 000 Lt, todėl atsakovė sutiko ieškovei sumokėti skirtumą kainų skirtumą – 20 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Atidalino ieškovei buto kambarį, plane pažymėtą 12-5 (17,74 kv.m. ploto), o atsakovei atidalino buto kambarį, plane pažymėtą 12-6 (13,29 kv.m. ploto). Patalpas, plane pažymėtas indeksais 12-1,12-2,12-3,12-7 paskyrė ieškovei ir atsakovei bendram naudojimui. Priteisė iš ieškovės atsakovei 12218,70 Lt kompensaciją. Teismas nurodė, jog pagal LR CK 4.6 str. 1 d. daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Teismas konstatavo, kad ginčo butas yra dalus daiktas. Nurodė, jog buto padalijimas turi atitikti bendraturčių interesus. Pažymėjo, jog ginčo butas pagal turto vertės nustatymo pažymą (b.l. 35) 2008-04-16 buvo įvertintas rinkos verte 286 000 Lt, likvidacinė vertė 208 000 Lt. Atidalijant nuosavybę teismas rėmėsi buto rinkos kaina, kuri atitiko tikrąją atidalijamos dalies vertę. Teismas nustatė, kad 1 kv.m. buto kainos lygus 5491,55 Lt. Atsakovėms priklauso po ½ dalį buto, todėl atidalijant didesnį kambarį kuriai nors iš jų tektų 2,225 kv.m. daugiau nei priklausytų pagal jai priklausančią ½ dalį, todėl kompensacija sudarytų 12218,70 Lt. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus, konstatavo, kad ieškovei turi būti priteistas didesnis kambarys, kadangi ji paveldėjo ½ buto dalį po savo motinos mirties, kambaryje laikomi mirusiosios daiktai, o atsakovė nusipirko buto dalį, padarydama investiciją. Todėl atidalinęs ieškovei didesnį kambarį, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 12 218,70 Lt kompensaciją. Bendrąsias patalpas paliko abiejų savininkių bendram naudojimui. Nurodė, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl nė vienai iš jų nepriteisė turėtų teismo išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš ieškovės atsakovei 6912 Lt kompensaciją. Nurodė, jog nesutinka su teismo paskaičiuota kompensacija. Teismas nenagrinėjo ir neįvertino atsakovės paaiškinimų dėl buto rinkos vertės ir kompensacijos dydžio, kurie buvo nurodyti procesiniuose dokumentuose ir užfiksuoti teismo posėdžio metu. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu buto vertė nukrito iki 180 000 Lt. Atsakovės vertinimas buvo atliktas 2008 m., kai butų kainos buvo aukštos, o byla iš esmės buvo nagrinėjama 2009 m. birželio mėn., kuomet butų kainos krito beveik dvigubai. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pati atsakovė sutiko ir įvertino buto kainą 180 000 Lt bei būtų sutikus mokėti 10 000 Lt kompensaciją ir nustatydamas kompensaciją turėjo atsižvelgti į šalių įvertinimus ir dabartinės rinkos kainas. Todėl apeliantei tenkančių 2,225 kv.m. kaina turėtų būti 6912 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė neatkreipė dėmesio į tai, kad įstatymai numato ne ploto, o turto dalies atidalijimą ar padalijimą. Pažymi, jog ieškovei priteistas kambarys yra ne tik didesnio ploto, bet prie kambario yra ir balkonas. Buto vertės nustatymas pagal plotą prieštarautų LR CK 4.80 str. 1 d. nuostatoms. Pažymi, jog niekas netrukdė ieškovei pateikti kitą turto vertinimą, tačiau to padaryta nebuvo. Pažymėjo, jog ieškovei atitekęs balkonas yra 10 000 Lt vertės, todėl prie ieškovės nurodytos 6912 Lt sumos pridėjus pusę balkono vertės ir gaunasi teismo priteista kompensacija 12 218,70 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, be to, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, kurie sudaro teisinį ir faktinį skundo pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, neatskleidė bylos, nenustatė teisiškai reikšmingų bylai išnagrinėti aplinkybių. Kadangi pagal pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina naginėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Be to, teisėjų kolegija nustatė absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškovės pareikštus reikalavimus (LR CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
Ieškinio priėmimo klausimą pagal LR CPK 137 str. 1 d. teismas išsprendžia, priimdamas rezoliuciją. Tokia įstatymo nuostata nedraudžia ieškinio priėmimo klausimą išspręsti rašytine nutartimi ar žodine nutartimi, įrašyta teismo posėdžio protokole. Tokios pačios taisyklės taikytinos ir sprendžiant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą (LR CPK 3 str. 6 d., 141 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pradiniu ieškiniu ieškovė prašė jai atidalinti dalį ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), o patikslintu ieškiniu, vadovaudamasi LR CK 4.81 str., ji jau prašė nustatyti naudojimosi minėto buto atskiromis patalpomis naudojimosi tvarką. Patikslintame ieškinyje nėra teismo rezoliucijos apie jo priėmimą, kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, patikslinto ieškinio priėmimas taip pat nebuvo sprendžiamas. Tik iš proceso eigos, t.y. kad patikslintas ieškinys buvo įteiktas atsakovei, atsakovė pateikė atsiliepimą į jį, ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu palaikė pirminį ir patikslintą ieškinį, galima daryti prielaidą, kad teismas ieškovės patikslintą ieškinį priėmė. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas sprendė tik ieškovės pirminio ieškinio reikalavimus ir dėl jų pasisakė, tačiau nepasisakė dėl patikslinto ieškinio reikalavimų išsprendimo. Taigi, teismas neišsprendė ieškovės reikalavimo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir šioje dalyje byla negali būti išskirta, nes abu ieškovės reikalavimai negali būti sprendžiami atskirai vienas nuo kito, nes vieno jų tenkinimas lemia kito reikalavimo atmetimą. Ši aplinkybė sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (LR CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
Be to, kaip matyti iš 2009 m. birželio 2 d. teismo posėdžio protokolo (b.l.149-151) ieškovė palaikė tiek pradinį, tiek patikslintą ieškinį. Tačiau pradinio ir patikslinto ieškinių reikalavimai yra skirtingi iš esmės ir negali būti sprendžiami abu kartu, nes skiriasi tiek savo dalyku, tiek pagrindu. Pagal LR CK 4.80 str. turto atidalinimo iš bendros nuosavybės metu yra suformuojamas naujas savarankiškas daiktas, bendroji nuosavybės teisės pasibaigia, o naudojimosi tvarkos nustatymas pagal LR CK 4.81 str. reiškia, kad naujas daiktas nėra formuojamas, tačiau nustatoma bendraturčių naudojimosi tvarka bendru turtu, kai yra dėl to ginčas tarp jų. Taigi, tai yra skirtingi reikalavimai savo turiniu ir teisinėmis pasekmėmis ir dėl šios priežasties negali būti vienu metu keliami du priešingi reikalavimai dėl to paties objekto. Be to, patikslintu ieškiniu patikslinus reikalavimus, paprastai laikoma, kad ieškovas keičia savo ieškinio reikalavimus. Esant tokiai situacijai, teismas turėjo siūlyti ieškovei galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir apsispręsti, ar ji nori atidalinti jai turtą iš bendrosios nuosavybės, ar nustatyto bendro daikto naudojimosi tvarką. Kita vertus, jeigu pripažinti, kad teismas priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, tai jis turėjo svarstyti ir spręsti bylą pagal patikslintą ieškinį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą tik pagal pirminį ieškovės ieškinį ir turtą atidalino vietoj to, kad išspręstų naudojimosi juo tvarką. Kadangi tikslinti ieškinio reikalavimus galima tik pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme to daryti nebegalima, o byloje nėra aišku, ko visgi ieškovė prašo, atsakovės priešieškinys negali būti atskirai sprendžiamas nuo ieškinio, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylos esmė nėra atskleista (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl aukščiau nurodytų motyvų, t.y. dėl to kad yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas bei neatskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas visa apimtimi ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1d. 4 p.).
Pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti ieškovei sutikslinti ir galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Be to, iškilus ir sprendžiant klausimą dėl buto vertės, teismas turėtų nustatyti buto vertę teismo sprendimo priėmimo dienai, pasiūlydamas šalims pateikti įrodymus apie ginčo buto vertę. Teisėjų kolegija atkreipia taip pat dėmesį į tai, kad pagal LR CK 4.80 str. 2 d. daiktas turi būti atidalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tokia norma reiškia, kad gali būti atidalinamas tik dalus daiktas ir tik tokiu atveju, jeigu atidalinus, nebus padaryta neproporcinga žala turto paskirčiai, be to, po atidalinimo negali likti bendrų patalpų. Atitinkamai pareiškus reikalavimą dėl patalpų atidalinimo iš bendros nuosavybės, turi būti pateiktas tokio atidalinimo projektas, kad galima būtų įvertinti ar atidalinimas natūra pagal minėtas taisykles įmanomas.
Vadovaujantis LR CPK 87 str. 1 d. 7 p. apeliantei grąžintinas jos sumokėtas 129 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovei Ž. V. (duomenys neskelbtini) jos sumokėtą 129 (vieno šimto dvidešimt devynių) litų žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.