- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-357-340/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Ieškovas
- A. L., T. L.
- Atsakovas
- D. B., B. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, IĮ „Topogeos“
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. L. ir T. L. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir T. L. ieškinį atsakovams D. B., B. R. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl dalies Utenos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, žemės plano ir kadastrinių matavimų bei žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, IĮ „Topogeos“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų ir kadastrinių matavimų teisingumo.
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydami panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 14-1070 pirmą dalį, kuria buvo patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos (pagal pridedamą planą) ir kadastro duomenys; pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugpjūčio 17 d. atsakovių D. B. ir B. R. žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), planą, parengtą individualios įmonės „Topogeos“ bei kadastrinius matavimus; pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 15 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą. Ieškovai yra 1,6082 ha žemės sklypo savininkai, sklypas įsigytas 1995-09-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Sklypas suformuotas 1995-07-15 atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje ir 1995-10-06 įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Ieškovai kelis kartus kreipėsi į Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrių dėl šalia sklypo esančios laisvos valstybinės žemės pirkimo. Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad prieš tikslinant atsakovams priklausančio sklypo ribas ir konfigūraciją, nebuvo patikslintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir taip pažeisti Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 45 p. reikalavimai; Utenos apskrities viršininko administracija paprašyta nedelsiant organizuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, tuo ištaisant atsakovams priklausančio sklypo ribas bei konfigūraciją. Ieškovams pradėjus statyti tvorą, sklypo, pažymėto 1995 m. ribose, atsakovams pradėjus prieštarauti, išsiaiškinta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis, ieškovams priklausanti pirties dalie bei prieš 14 m. sodinti medžiai patenka į atsakovams priklausančio sklypo ribas. Ieškovų vertinimu, atsakovams priklausančio sklypo kadastriniai matavimai atklikti neteisėtai, todėl naikintini, taip pat naikintina ir Utenos apskrities viršininko 2007-08-08 įsakymo Nr. 14-1070 pirma dalis, kuria buvo patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo ribos (pagal pridedamą planą) ir kadastro duomenys.
Atsiliepimas
Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Jų nuomone, praleistas ieškinio senaties terminas Utenos apskrities viršininko įsakymo ginčijimui. Atsakovėms žemės sklypas suformuotas 2007 m., atliekant kadastrinius matavimus, ginčo sklypų riba buvo nustatyta pagal anksčiau ieškovų atliktų kadastrinių matavimų duomenis. Ieškovų teisės nėra ir negali būti pažeidžiamos, nes besiribojanti žemės sklypo linija nustatyta pagal ieškovams suformuoto žemės sklypo ribas. Ieškovai nenurodė, kaip buvo pažeisti kadastriniai matavimai; vien 18 punktų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių išvardijimas nereiškia ieškovų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Suformuluotas reikalavimas panaikinti kadastrinius matavimus nesukels jokių teisinių padarinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011-03-24 sprendimu A. L. ir T. L. ieškinį atmetė; priteisė iš A. L. ir T. L. lygiomis dalimis B. R. naudai jos turėtas 3 840 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; išieškojo iš A. L. ir T. L. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 111,90 Lt pašto išlaidų; sprendimui įsiteisėjus panaikino Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010-01-29 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 1,6082 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovių D. B. ir B. R. 1,5535 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu. 1995-07-15 atlikti ieškovų namų valdos kadastriniai matavimai ir parengtas namų valdos žemės ribų planas. Sklypo gretimybėje 2-3-4 nurodytas A. B. žemės sklypas. Ieškovų žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra 1995-10-06 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenys užfiksuoti 1995-08-29. Iš ieškovų pateikto projektuojamos pirties ir liepto pririšimo plano nustatyta, kad šie pastatai pririšti būtent prie 1995-07-15 ieškovų namų valdos žemės ribų plano. Utenos apskrities viršininko 2003-05-14 įsakymu Nr. 14-228 „Dėl žemės sklypo ribų keitimo Ignalinos rajone“ buvo patikslintos ieškovų žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pakeistos taškų Nr. 1 ir 14 koordinatės bei sklypo ribos papildytos 15 ir 16 taškais, bet sklypo riba 2-3-4 pakeista nebuvo; tikslinimo priežastys, žemės sklypo ribos posūkio taškų koordinačių perskaičiavimas į valstybinę koordinačių sistemą (LKS-94). Nėra jokių duomenų, kad ieškovai būtų ginčiję jų žemės sklypo atliktus pirminius kadastrinius matavimus, patikslinimus bei Utenos apskrities viršininko 2003-05-14 įsakymą. Tuo metu, kai buvo tikslinamos ieškovų žemės sklypo ribos, atsakovių D. B. ir B. R. žemės sklypo ribos nebuvo tikslinamos, o tai buvo padaryta 2007-03-15 IĮ „Topogeos“ paženklinus sklypo ribas ir surašius žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei padarius žemės sklypo planą. Ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašė visi kviestiniai asmenys, gretimų sklypų savininkai R. M. ir V. S., vykdytojas ir užsakovės. Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B. parašas ant paminėto akto patvirtina, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Po atsakovių žemės sklypo ribų patikslinimo Utenos apskrities viršininkas 2007-08-08 įsakymu patvirtino atsakovių žemės sklypo ribas ir kadastro duomenis pagal nurodytą planą ir sklypo ribos pagal šį planą buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Jau pats faktas, kad atsakovių žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje patvirtina, kad šis sklypas paženklintas ir jo ribos nustatytos teisingai. Trečiojo asmens IĮ „Topogeos“ atstovė J. Š. teisme paaiškino, kad įmonės darbuotojai, matuodami atsakovių žemės sklypą, iš Registrų centro paėmė ten jau buvusias ieškovų žemės sklypo koordinates ir prie jų prisijungė, nes ieškovų žemės sklypas jau buvo pamatuotas ir buvo nustatyta riba. Liudytojas A. B. – Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas – teisme patvirtino, kad ieškovų ir atsakovių žemės sklypų ribos sutampa. Apskrities matininkas nustatė, kad koordinatės yra teisingos. Teismas laikė įrodytu, kad riba tarp šalims priklausančių žemės sklypų šių sklypų planuose ir kadastro žemėlapyje nurodyta teisingai. Kadangi atsakovių žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis jau anksčiau įregistruotais nekilnojamojo turto registre ieškovų žemės sklypo kadastro duomenimis, o ieškovai savo sklypo kadastro duomenis laiko teisingais, nes neprašo jų keisti, nėra pagrindo manyti, jog atsakovių žemės sklypo kadastro duomenys yra neteisingi. Nors patikslintame ieškinyje nurodoma, kad IĮ „Topogeos“, atlikdama atsakovių žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė visą eilę Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimų, perrašydami atskirų punktų reikalavimus į ieškinio pareiškimą, tačiau nei pačiame ieškinyje, nei savo pasisakymuose ieškovai (jų atstovas) atskirai kiekvieno ieškinyje tariamai pažeisto punkto neanalizavimo ir nepateikė įrodymų apie kiekvieną nurodomą pažeidimą. Todėl teismas atskirai kiekvieno punkto neanalizavo, be to šie tariami pažeidimai nėra faktinis ieškinio pagrindas. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2007-03-15 aktą pasirašė visi reikalingi asmenys, laikantis patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 66 punkto reikalavimų, atsakovių žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo pateikta patikrinimui Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui, jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Todėl teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti šį aktą negaliojančiu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Teismui pripažinus, kad nėra pagrindo pripažinti šį aktą negaliojančiu, negali būti tenkinamas ir ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir po šių matavimų sudarytą atsakovių žemės sklypo planą. Taip pat nėra jokio pagrindo naikinti Utenos apskrities viršininko 2007-08-08 įsakymo Nr. 14-1070 pirmą dalį, šis ieškinio reikalavimas atmestas, nes jis yra išvestinis iš pirmųjų dviejų. Teismas nesutiko su ieškovų atstovo paaiškinimu, jog ieškiniu siekiama, kad būtų atkurta 2007 m. teisinė padėtis ir tada teisės aktų nustatyta tvarka ieškovai patikslins savo kadastrinius matavimus ir kadastrinį žemėlapį, paskui atsakovės pagal tas koordinates padarys savo ir viskas bus atstatyta į vietą, kadangi niekas netrukdė ieškovams iki šio ieškinio pateikimo arba bylos nagrinėjimo metu pirmiau patikslinti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir, radus netikslumus, paruošti patikslintą savo žemės sklypo planą, jį įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti (pakeisti duomenis) nekilnojamojo turto kadastre ir tik paskui spręsti, ar yra būtinumas keisti atsakovių žemės sklypo koordinates. Teismas sutiko, kad patys ieškovai, galimai neatsargiai elgdamiesi su savo sklypo ribomis, pastatė pirtį ir pasodino medžius netinkamoje vietoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-03-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant ieškinį; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, iš esmės neteisingai, šališkai vertino tik atsakovių naudai turinčius reikšmės paaiškinimus, t. y. nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino kitus byloje esančius įrodymus, šališkai vertino byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų parodymus bei kitas esmines bylos aplinkybes, tuo pažeisdamas CPK 21 str., 185 str. nuostatas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nei vieno ieškinio pareiškime nurodyto teisės akto pažeidimo neanalizavo ir nevertino; motyvavo, kad atsakovių žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos, IĮ Topogeos“ atstovės paaiškinimais, liudytojo A. B. paaiškinimais. Apeliantų teigimu, visų šių asmenų parodymai buvo melagingi, kadangi šie asmenys suinteresuoti ieškinio atmetimu. Apeliantai pacituoja jų užsakytos UAB „Geovisata“ ekspertizės išvadas ir nurodo, jog šios išvados patvirtina, kad ieškinio faktinis pagrindas yra pagrįstas ir jame nurodyti teisės pažeidimai yra realūs. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas; šalių ir liudytojų parodymus vertindamas atsakovių naudai buvo šališkas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
2. Nepagrįsta teismo išvada dėl to, kad niekas netrukdė ieškovams tikslinti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir radus netikslumus paruošti patikslintą žemės sklypo planą, jį įregistruoti ir paskui spręsti, ar yra būtinumas keisti atsakovių sklypo koordinates, kadangi pats teismas nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovių sklypo kadastro duomenys neteisingi. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovai savo sklypo kadastrinius duomenis laiko teisingais ir neginčija. Nurodo, kad apie tai, jog jų pačių žemės sklypo kadastriniai matavimai yra netikslūs sužinojo tik 2009 m. Jeigu atsakovės, 2007 m. atlikusios savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pastebėjusios esančią situaciją, būtų išsikvietusios ieškovus, kadastriniai matavimai būtų buvę patikslinti be ginčo. Nurodo, jog atsakovių kadastriniams matavimams esant įregistruotiems viešame registre, ir jų nenuginčijus teisme, ieškovai neturi galimybės patikslinti savo kadastrinių matavimų.
3. Atsižvelgdami į ekspertizės išvadą nurodo, jog netgi nesant teisminiam ginčui ir netgi jei atsakovių kadastriniai matavimai būtų atlikti nepažeidžiant kitų asmenų teisių, atsižvelgiant į tai, kad parengtuose žemės sklypų planuose konfigūracija visiškai pakeista, žemės sklypų kadastriniai matavimai negalėjo būti suderinti ir patvirtinti prieš tai nepatikslinus nustatyta tvarka teritorijų planavimo dokumentų ir juose suformuotų žemės sklypo ribų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės D. B. ir B. R. prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-03-24 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovių nuomone, sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde nėra nurodyta motyvuotų argumentų, paneigiančių priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nepagrįsti teiginiai dėl teismo šališkumo apeliantų atžvilgiu. Apeliantų pateikiamas dokumentas be pagrindo vadinamas ekspertize, be to CPK 314 str. riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinėje instancijoje, apeliantams nebuvo procesinių kliūčių prašyti skirti ekspertizę pirmosios instancijos teisme. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad apeliantams sklypas suformuotas 1995 m., o atsakovėms – 2007 m., besiribojančios sklypų koordinatės yra apeliantų nustatytos koordinatės. Ta aplinkybė, kad statydami pirtį ir sodindami augalus apeliantai patys nesilaikė sklypų ribos, nustatytos dar 1995 m., negali būti pagrindu naikinti atsakovių sklypui atliktus kadastrinius matavimus. Teismas pagrįstai nekonstatavo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pažeidimų. Atsakovių nuomone, net jei teismas ieškinį būtų patenkinęs, šis sprendimas nebūtų sukėlęs realių teisinių pasekmių, nes apeliantams neginčijant 2003-05-14 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-228 nustatytų apeliantams priklausančio sklypo koordinačių, bendra sklypų riba liktų tokia, kokia buvo nustatyta atliekant apeliantų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kokia yra įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sklypai pagal esamus dokumentus pažymėti kadastro žemėlapyje tarpusavyje nepersidengia; ginčo sklypų riba yra aiški tiesi linija. Sklypo paženklinimo-parodymo aktas surašytas tinkamai ir nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu. Atsiliepime dėsto argumentus, susijusius tiek su ieškovų, tiek su atsakovių nuosavybės teisių įgijimo pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė UAB „Geovisata“ 2010-04-20 sklypų Nr. 4530/0004:29 ir 4530/0004:31 kadastrinių matavimų ekspertizę, atliktą pagal apelianto A. L. užsakymą (t.2, b.l. 122-126), prašo dokumentą prijungti prie bylos medžiagos.
Apeliantų prašymas dėl naujo rašytinio įrodymo prijungimo atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantas nepateikė argumentų, įrodančių, kad jis neturėjo galimybės užsakyti ir pateikti tokį dokumentą pirmosios instancijos teismui arba prašyti teismą paskirti ekspertizę byloje CPK 212 str. numatyta tvarka. Apeliantai teigia, kad buvo priversti kreiptis į nepriklausomus ekspertus susipažinę su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau teismo sprendimas buvo priimtas 2011-03-24, UAB „Geovisata“ dokumentas datuotas 2010-04-20, t. y. jis buvo ieškovų užsakytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau nepateiktas bylą nagrinėjančiam teismui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų pateiktas naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir priimti jį apeliacijoje nėra pagrindo; atmetusi apeliantų prašymą, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, pagrįstų šiuo rašytiniu įrodymu.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors apeliantai bylos nagrinėjimo metu kelis kartus tikslino savo ieškinį, ieškinio faktinis pagrindas liko nepakankamai apibrėžtas. Kaip ieškinio įstatyminį pagrindą, apeliantai nurodė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimus, tačiau nekonkretizavo, kokią įtaką apeliantų nurodyti taisyklių pažeidimai turi apeliantų teisėms. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, kad atsakovų veiksmais buvo pažeistos ieškovų nuosavybės teisės.
Paskutiniame patikslintame ieškinyje apeliantai (ieškovai) nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas 1995-07-15 atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje ir buvo įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre; ieškovai pasodino eilę spygliuočių medžių pagal savo sklypo ribą. 2000 m. ieškovai, pagal suderintą projektą, savo sklype pastatė pirtį, kuri taip pat buvo įregistruota viešame registre.
Byloje nustatyta, kad ieškovams priklausančio sklypo ribos buvo tikslinamos Utenos apskrities viršininko 2003-05-14 įsakymu Nr. 14-228; sklypo ribos buvo tikslinamos taip pat ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje; pakeitimai buvo įregistruoti 2006 m. Kaip paaiškino teismo posėdyje ginčo esmę apeliantų (ieškovų) atstovas, pervedant ieškovų sklypo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į LKS (Lietuvos koordinačių sistema), natūroje sklypų riba pasislinko 1,5 m. Atsakovės atliko savo sklypo kadastrinius matavimus pagal LKS koordinates, dėl to dalis apeliantų (ieškovų) pirties pastato ir dalis medžių atsidūrė atsakovių teritorijoje, o tai ieškovai laiko savo nuosavybės teisių pažeidimu, nes atsakovių sklypo kadastriniai matavimai pažeidžia ieškovų faktiškai naudojamo sklypo ribą.
Ieškovų atstovas nurodė, kad jeigu atsakovės bei IĮ „Topogeos“ darbuotojai tiksliai veiktų pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, tai iš pradžių būtų patikslinti kadastriniai matavimai ieškovų, atkuriant jų sklypo ribas pagal vietinių koordinačių sistemą, o tik po to atlikti atsakovių sklypo kadastriniai matavimai; ieškiniu apeliantai siekė atkurti 2007 m. teisinę padėtį ir tada atlikti visus veiksmus įstatymo nustatyta tvarka – ieškovai patikslins savo kadastrinius matavimus ir kadastrinį žemėlapį, po to atsakovės pagal tas koordinates padarys savo, ir viskas bus atstatyta į vietą (t.2, b.l. 40-41).
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pareikšto ieškinio esmė – ginčas dėl sklypo ribų; apeliantai kaltina atsakoves tuo, kad jos atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, imdamos už pagrindą ieškovų ir atsakovių žemės sklypų ribą pažymėtą kadastre pagal LKS taškus, tuo tarpu kai kadastre įregistruota žemės sklypų riba ir faktiškai naudojamo sklypo riba nesutampa, ką atsakovės galėjo matyti iš medžių bei ieškovams priklausančio pastato išdėstymo, riboženklių nebuvimo. Taigi, ieškinys pagrindžiamas tuo, kad atliekant atsakovių žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo netinkamai nustatyta ieškovų ir atsakovių sklypų riba, t. y. ginčo esmė – ginčas dėl žemės sklypų ribos (CK 4.45 str.), antra – ieškovai nesutinka su savo sklypo kadastriniai matavimais, patikslintais Utenos apskrities viršininko 2003-05-14 įsakymu Nr. 14-228, laikydami, kad teisinga žemės sklypų riba turi sutapti su faktiškai naudojamo sklypo riba, taip, kad medžiai ir pastatas liktų ieškovų žemės sklypo teritorijoje, atsakovių atliktų kadastrinių matavimų metu paaiškėjo, kad šios ribos nesutampa.
Pagal CK 4.45 str. 1 d. jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantų (ieškovų) žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1995 m. ir įregistruoti, 2003-05-14 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-228 kadastrinių matavimų koordinatės buvo patikslintos ir įregistruotos nustatytų apeliantams priklausančio sklypo koordinačių, be to, bylos duomenimis patikslinimas vyko dėl neteisingai apskaičiuotų 1 taško koordinačių, todėl buvo pakeistos sklypo taškų 1 ir 14 koordinatės bei sklypo ribos papildytos 15 ir 16 taškais, o sklypo riba 2-3-4 (su atsakovių žemės sklypu) nebuvo keičiama (t.1, b.l. 23-24). Ieškovai neginčijo 2003-05-14 Utenos apskrities viršininko įsakymo Nr. 14-228 dėl kadastrinių matavimų patikslinimo, bei savo sklypo patikslintų kadastrinių matavimų, nors turėjo galimybę po žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo patikrinti, ar jų faktiškai naudojamo ir kadastre įregistruoto žemės sklypo ribos sutampa ir, esant būtinumui, patikslinti kadastrinius matavimus. Duomenų, kad sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo pasekoje būtų pažeistos ieškovų teisės (žemės sklypo plotas sumažėtų ar pan.) byloje nepateikta, tokių ar panašių aplinkybių ieškovai neįrodinėjo. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 1-3 dalis kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose. Juo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu. Teismų praktikoje sklypo ribų neaiškumas konstatuojamas, kai apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai laikė, jog ieškovų sklypų riba su atsakovių sklypu yra pažymėta kadastre, t. y. aiški, bei ieškinį atmetė. Ieškovų argumentus, susijusius su Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimais teismas pagrįstai laikė teisiškai nereikšmingais nagrinėjamoje byloje ir atmetė.
Apeliantai savo skunde atkartoja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimus, jų vertinimu, sudarančius pagrindą panaikinti IĮ „Topogeos“ parengtą planą bei kadastrinius matavimus bei pripažinti negaliojančiu 2007-05-15 atsakovių sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.
Apeliantai nurodo, kad atsakovių kadastrinių matavimų parengto plano linija tarp taškų 3-4 kerta apeliantui priklausantį statinį (lauko tualetą), tuo tarpu, kai vadovaujantis Kadastro nuostatų 20 p. žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovių kadastrinių matavimų plane pažymėta atsakovių ir ieškovų sklypo riba tuo pačiu yra ir ieškovų sklypo viena iš ribų, kurios koordinatės įregistruotos kadastre, t. y. ieškovų sklypas jau suformuotas taip, kad kadastre įregistruota sklypo riba kerta ieškovo pastatą (arba ieškovų pastatas buvo pastatytas už ieškovų sklypų ribų). Ieškovai savo sklypo kadastrinių matavimų neginčijo, t. y. atsakovių parengtas kadastrinių matavimų planas ieškovų teisių nepažeidžia.
Apeliantų įsitikinimu, IĮ „Topogeos“ darbuotojai, įsitikinę, kad riboženkliai sunaikinti, privalėjo kviesti apeliantą (ieškovą) A. L. į žemės sklypo kadastrinius matavimus (Nuostatų 32.1.1.1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje, kai atsakovių žemės sklypas ribojasi su apeliantams priklausančiu jau išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir IĮ „Topogeos“ darbuotojai, atlikdami kadastrinius matavimus GPRS prietaisu, vadovavosi jau įregistruotais LKS sistemoje taškais, šalių ginčas dėl riboženklių sunaikinimo neturi reikšmės kadastrinių matavimų teisingumui ir teisėtumui; šis ieškovų argumentas buvo teismo pagrįstai atmestas. Apeliantų argumentą, kad IĮ „Topogeos“ teiginys, jog pagal metodiką iš Registrų centro paėmė koordinates ir prisijungė prie šių koordinačių nėra pagrįstas jokiais teisės aktais ir yra klaidinantis, teisėjų kolegija atmeta dėl jau išdėstytų argumentų - IĮ „Topogeos“ darbuotojai atlikdami atsakovių sklypo kadastrinius matavimus, pagrįstai vadovavosi ieškovų ir atsakovių sklypo ribos kadastre registruotomis koordinatėmis; priešingu atveju žemės sklypų ribų registracija kadastre būtų beprasmiška. Apeliantai nurodo, kad atliekant atsakovių sklypo kadastrinius matavimus nebuvo atžymėta, jog dalis ieškovų medžių bei pirties patenka į atsakovių sklypo planą; tuo pažeisti Taisyklių 44 p. reikalavimai. Šis apeliantų argumentas bei argumentas dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatų pažeidimo atmetami; kaip jau buvo paminėta, būtent apeliantai (ieškovai) kaip rūpestingi ir atidūs žemės sklypo savininkai turėjo rūpintis savo žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslumu. Nagrinėjamoje byloje apeliantai siekė, kad jų ir atsakovių sklypų ribą būtų nustatyta pagal ieškovų faktiškai naudojamo sklypo ribą, įrodinėja, kad atsakovės, prieš atliekant savo sklypo kadastrinius matavimus, turėjo pasiūlyti ieškovams inicijuoti jų sklypo kadastrinių matavimų patikslinimą; teisėjų kolegijos vertinimu, tokių pareigų atsakovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, neturėjo, jų veiksmai ieškovų teisių nepažeidžia.
Apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo motyvų nepaneigė, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
2012-06-15 gautas atsakovės B. R. prašymas prijungti prie bylos medžiagos pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apmokėjimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą; 1000 Lt buvo sumokėta advokatei 2012-06-15. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantis įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Apeliantų skundas buvo išnagrinėtas 2012-06-05, teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2012-06-27, t.y. 1000 Lt už atsiliepimo surašymą buvo sumokėtas po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Dėl to atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.