Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Ignalinos raj., LR pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „F.“ darbininku, gyvenantis S. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. gegužės 5 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtavo šeimos nario - sugyventinės A. K. atžvilgiu, t. y. už plaukų ištempė nukentėjusiąją į koridorių bei 3 kartus kumščiu sudavė jai į veidą, pastūmė ir pargriovė pastarąją ant grindų, nukentėjusiajai gulint, koja po vieną smūgį įspyrė į galvą, nugarą, kairįjį petį, šonkaulius, pilvą ir kairę koją. Šiais savo veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios A. K. pareiškimu ir parodymais, asmens apžiūros aktu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 8 d. apklaustas kaltinamasis S. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad oficialiai su žmona nėra išsiskyręs, bet jau apie 17-18 metų gyvena su sugyventine A. K. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį vieno kambario butą nuomojasi, už jį moka jis, nes tik jis vienas dirba ir juos abu išlaiko. Dėl A. sumušimo 2018 m. gegužės 5 d., gali pasakyti tai, kad iš ryto buvo nuvažiavęs į kapines, po to apie 12.00 val. grįžo namo, kur kartu su A. K. gėrė vyną. Tolimesnių tos dienos įvykių neprisimena, nes buvo išgėręs. Neprisimena, kad su A. K. buvo koks nors konfliktas, kad ją mušė, spardė kojomis ištempęs į koridorių, tačiau neatmeta tokios galimybės, nes, kai ji būna išgėrusi, pati išprovokuoja konfliktus, todėl ir šį kartą ji galėjo jį išprovokuoti ir galėjo ją sumušti. Gal kitą dieną jis pastebėjo, kad apdraskytas jos antakis, bet ji jam nepriekaištavo dėl sumušimo. Jie nekalbėjo apie tai, iš kur pas ją ši žaizda atsirado. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. (b.l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 5 d. 18.00 val. buvo registruotas pranešimas telefonu, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugyventinis S. J. panaudojo fizinį smurtą prieš A. K.. (b.l. 5).

2018 m. gegužės 7 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. K. parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 18:00 val., prie buto, adresu S. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sugyventinis S. J., gim. 1968 m., panaudojo fizinį smurtą prieš A. K., išvilkęs iš buto už plaukų į koridoriaus patalpą, nemažiau trijų kartų dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, pastūmęs ant grindų, spardė kojomis į įvairias kūno vietas: į galvą, į nugarą, pilvo sritį, kojas daugiau nei aštuonis kartus, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat nurodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 08.00 val. jos sugyventinis S. J. išvyko pas savo gimines. Apie 13.00 val. sugyventinis grįžo namo ir užėjo į svečius pas kaimynę D. iš (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būdamas labai girtas, S. grįžo namo ir pradėjo agresyviai elgtis, šaukti necenzūriniu žodžius jos atžvilgiu ir ėmė varyti ją iš namų, sakydamas, kad čia ne jos namai. Butą jie nuomojasi kartu, nors šiame bute gyvenamąją vietą deklaravusi tik ji. S. J. panaudojo fizinį smurtą prieš ją, t.y. išvilkęs ją iš buto už plaukų į koridoriaus patalpą, ne mažiau trijų kartų dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, pastūmęs ant grindų spardė kojomis į įvairias kūno vietas: į galvą, nugarą, pilvo sritį, kojas, daugiau nei aštuonis kartus. Tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai praskeltas dešinės pusės antakis. Sugyventinis S. J. smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą. Neturi ramaus gyvenimo. Po sumušimų ant grindų, koridoriaus patalpoje buvo matomas jos kraujas, tačiau jį po kurio laiko ji nuplovė pati. Į policijos pareigūnus nesikreipė pagalbos, nes jai jau gėda dėl to, kad taip dažnai tenka kreiptis. Ir ji bijo savo sugyventinio, nes jis, grįžęs iš areštinės, būna dar agresyvesnis. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. (b.l. 9-10).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 8 d. liudytojo papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu sugyventinis S. J. griebęs ją už plaukų ištempė į koridorių, nes ten jam yra daugiau vietos ją mušti. Ten kumščiu jis sudavė jai į veidą 3 kartus. S. J. rankomis ją pastūmęs pargriovė ant grindų ir pradėjo spardyti – koja spyrė jai po vieną kartą į galvą plaukuotoje dalyje, į nugarą, į kairįjį petį, į šonkaulius iš nugaros pusės kairėje pusėje, į pilvą, į kairę koją. Nuo jo suduotų smūgių jai buvo praskelti du antakiai, bėgo kraujas iš žaizdų antakiuose ir galvoje. Nuo jo suduotų smūgių juto stiprų fizinį skausmą, tačiau greitosios medicinos pagalbos nekvietė, niekur į medicinos įstaigą dėl gydymo nesikreipė. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykti negalės, nes neturi lėšų, žaizdos jau gyja. Butą minėtu adresu nuomojasi kartu su S. J., tačiau po šio įvykio tikriausiai kreipsis dėl leidimo pagyventi į moterų krizių centrą, nes kartu su S. J. daugiau nenori gyventi. (b.l. 18).

2018 m. gegužės 8 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint A. K. pas ją ant galvos, pakaušio srityje, plaukuotoje galvos dalyje yra matomas apie 4 cm nataisyklingos, pailgos formos randas, ant abiejų antakių yra tamsiai rudos spalvos randai apie 1-2 cm dydžio, ant kairės kojos blauzdos apie 10 cm nuo pado matoma neryški gelsvos spalvos kraujosruva apie 1-2 cm dydžio. Sužalojimai fiksuoti fotonuotraukomis (b.l.19-20, 21,22,23, 24).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. J. smurtaudamas šeimos nario atžvilgiu, t.y. suduodamas smūgius į veidą, pargriaudamas ant žemės bei ją spardydamas kojomis į įvairias kūno vietas – sukėlė šeimos nariui- sugyventinei fizinį skausmą. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios A. K. pareiškime ir apklausos metu nurodytos aplinkybės, asmens apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo S. J. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis S. J. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. (b.l. 54).

Kaltinamasis S. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BPK) 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 7 d. 14.30 val. iki 2018 m. gegužės 9 d. 14.10 val. (b.l. 29, 34)

2018 m. gegužės 9 d. nutarimu kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 35-35).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis S. J. yra 50 metų amžiaus, vedęs (b.l. 40), dirbantis (b.l. 45), neteistas (b.l. 42-43), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 41), Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. J. paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. J. skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 7 d. 14.30 val. iki 2018 m. gegužės 9 d. 14.10 val. (2 paros), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, atitinka 4 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti. (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti S. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.