Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-4-307/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
1S-4-307/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
Nuteistasis
G. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-4-307/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 2.5.19 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d., nutartimi, G. R. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8 ir 12 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu, kuri vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu.

2. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu G. R. nuteistas už tai, kad 1995 m. liepos mėnesį, tardymo metu ir teisme tiksliai nenustatytą dieną, apie 19 val., būdamas teistas dėl tyčinio nužudymo, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupe su I. Š., A. V., dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, G. K., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, turėdami bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, sekdami nuo Latvijos – Rusijos pasienio Sebežo muitinės Burački posto nukentėjusiojo A. A. vairuojamą vilkiką „KAMAZ 5310“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrautą 21 445 kg šokolado „SNICKERS KINGSIZE“, iki Rusijos Federacijos, Maskvos srities, Ruzos rajono, kelio Maskva – Ryga 93 km esančios automobilių stovėjimo aikštelės, G. R. ir G. K. surišant nukentėjusiojo A. A. rankas lipnia juosta, tuo atimant galimybę priešintis, A. V. sėdus prie automobilio „KAMAZ“ vairo ir nuvažiavus Maskvos kryptimi, G. R. smogdamas 8 smūgius peiliu A. A. į nugarą bei 4 smūgius į galvą, tyčia jį nužudė, užvaldydami svetimą turtą stambiu mastu – 30 000 Lt vertės automobilį „KAMAZ 5310“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą – šaldytuvą „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 80 000 Lt vertės, 21 445 kg šokoladų „SNICKERS KINGSIZE“ 240 000 Lt vertės, viso užvaldė svetimo turto už 350 000 litų.

3. Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu G. R. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8 punktą už tai, kad 1994 m. lapkričio 23 d., apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini), darydamas plėšimą grupėje iš anksto susitaręs su V. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, taip pat su V. Č. bei A. B., išeidamas iš susitarimo ribų, iš savanaudiškų paskatų užpuolė ir nušovė V. M., visi užvaldė nukentėjusiojo maišelį, piniginę su įvairia valiuta, iš viso 72 000 Lt sumai.

4. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi G. R. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK): iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8 ir 12 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paliekant Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

5. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžia – 1996 m. liepos 5 d.

6. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybės ir padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, konstatavo, jog nuteistojo daroma pažanga bausmės atlikimo metu šiuo metu nesudaro pagrindo G. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Nuteistasis G. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį, tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme bei paskirti G. R. terminuotą 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

8.1. Nuteistasis nesutinka su Kauno apygardos teismo priimta nutartimi. G. R. teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodytos netikslios aplinkybės, kurios dar ir nėra objektyviai įvertintos.

8.2. Atkreipiamas dėmesys į pataisos namų teikime padarytą netikslumą, nurodant, kad G. R. kreipėsi dėl mokymosi, bet nebuvo priimtas. Priešingai, G. R. buvo priimtas į „Dailidės modulinės profesinio mokymo programą“. Anot nuteistojo, per ilgą bausmės atlikimo laikotarpį vos tik pasitaikius progai mokytis, jis iš karto pateikė prašymą. Nuteistojo manymu, šis netikslumas yra reikšmingas, kadangi mokymasis tiesiogiai įtakoja OASys pakartotinio nusikalstamos rizikos nustatymo balus.

8.3. Taip pat pataisos namų teikime nurodyti klaidingi duomenys apie nuteistojo G. R. atžvilgiu esančius išduotus vykdomuosius raštus. Nurodoma, kad nuteistasis yra pateikęs Antstolių rūmų raštą, kuris patvirtina, jog G. R. neturi jokių įsiskolinimų. Nuteistojo G. R. atžvilgiu išduoti vykdomieji raštai šiuo metu yra negaliojantys, bet nėra aiškių teisinių būdų juos panaikinti, o pataisos namų administracija taip pat negali nurodyti, kokių dokumentų reikia negaliojančių vykdomųjų raštų panaikinimui. Vykdomuosius raštus išdavusios antstolių kontoros nebeegzistuoja. Būtent dėl šios priežasties buvo kreiptasi į pataisos namų administraciją, prašant sustabdyti išskaičiavimus iš darbo užmokesčio.

8.4. Nuteistojo vertinimu, netikslumų yra ir OASys vertinime. Pataisos namų teikime neteisingai nurodyta, kad nuo pirminio vertinimo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo 14 balų. Iš tikrųjų dinaminiai balai sumažėjo net 19 balų, kadangi po statinių balų perskaičiavimo jie padidėjo nuo 20 iki 25. Todėl ir po paskutinio vertinimo dinaminių balų skaičius sumažėjo ne 4, o 9 balais. Pakartotinio nusikalstamumo rizikos dinaminių balų tendencingas mažėjimas (2016 metais – 45 balai, 2019 metais – 35 balai, 2020 metais – 26 balai) rodo nuteistojo asmenybės teigiamus pokyčius.

8.5. Skunde pažymima, kad nuteistojo G. R. elgesys pataisos įstaigoje atliekant bausmę pastoviai gerėja. Bausmės pradžioje nuteistasis laikėsi nerašytų elgesio taisyklių, todėl tuo metu dėl drausmės pažeidimų gaudavo nuobaudų, bet atlikus 10 metų bausmės, G. R. pakeitė savo elgesį, atsisakė subkultūros, pripažino savo kaltę, gailisi, vedė. Aplinkybė apie dalyvavimą 2015 metais bado akcijoje neturėtų būti vertinama neigiamai, nes už neteisėtą badavimą yra numatyta drausminė nuobauda, bet šiuo atveju nuteistajam nebuvo užfiksuotas net drausminis pažeidimas. Nuteistasis G. R. pataisos namuose, nepaisant silpnos sveiktos, dirba, mokosi, nuo 2016 metų lanko elgesio ir pykčio korekcijos kursus, dalyvauja beveik visuose administracijos rengiamuose renginiuose, socialinių įgūdžių skatinimo programose, lankosi pas psichologus. Šiuo metu G. R. yra perkeltas į lengvą grupę. Nuteistojo socialiniai ryšiai su dukra nėra nutrūkę. Yra deklaravęs gyvenamąją vietą, kurioje gyventų išėjęs į laisvę, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo G. R. suteikti darbą. Be to, pataisos namų atstovė palaikė teikimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, kadangi matomas pozityvus nuteistojo mąstymo, elgesio, požiūrio į gyvenimą pasikeitimas.

8.6. Apibendrinant skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pataisos namų teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme yra pagrįstas ir turi būti patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam G. R. yra atlikta sunki širdies operacija, po kurios vidutinė gyvenimo trukmė būna apie 10 metų, prašoma nuteistajam G. R. nustatyti 5 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

9. Atsiliepimų į nuteistojo G. R. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. R. skundas atmetamas

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su nuteistojo G. R. skundo argumentais, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas netenkindamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

12. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau bei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Nuteistasis G. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1996 m. liepos 5 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

14. Iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad G. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, dirba, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. 2020 m. spalio 5 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-627 nurodyta, kad vertinimo metu G. R. savo kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakeitė požiūrį į bausmės atlikimą, kritiškai vertina neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas, jų nepalaiko, supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir pareigas (asmens bylos t. 4, b. l. 123-126). Iš esmės analogiškas nuteistojo vertinimas pateiktas ir 2019 m. gegužės 17 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-189 (asmens bylos t. 4, b. l. 42-43). Tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių.

15. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgiama ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais, bet įvertinamas nuteistojo elgesys, požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu.

15.1. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pateiktoje G. R. 2000 metų charakteristikoje nuteistojo elgesys apibūdinamas kaip žemesnis nei patenkinamas, nuteistojo charakteryje vyrauja egoistiniai polinkiai, G. R. apibūdinamas kaip įžūlus, kartais ciniškas, savo kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta iš dalies, į auklėjamąsias priemones reaguoja nežymiai (asmens bylos t. 1, b. l. 183). 2001 metų charakteristikoje G. R. elgesys vertinamas patenkinamai, nurodyta, kad nuteistasis į auklėjamąsias priemones reaguoja pakankamai, yra padaręs teigiamų išvadų dėl drausmės (asmens bylos t. 2, b. l. 16). 2003 metų charakteristikoje G. R. elgesys vėlgi vertinamas patenkinamai, bet nurodyta ir tai, kad nuteistojo elgesys reikalauja nuolatinės kontrolės ir korekcijos, nuteistasis į auklėjamąsias priemones reaguoja patenkinamai, savo kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta iš dalies, mano nuteistas per griežtai, rimtesnių išvadų nėra padaręs (asmens bylos t. 2, b. l. 69). 2005-2007 metų charakteristikose G. R. taip pat vertinamas patenkinamai, pažymima, kad nuteistojo elgesys reikalauja nuolatinės kontrolės ir korekcijos, būna grubus žemesnio lygio pareigūnų atžvilgiu, linkęs smulkiai pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, į auklėjamąsias priemones reaguoja patenkinamai, savo kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta iš dalies, mano esąs nuteistas per griežtai (asmens bylos t. 2, b. l. 137, 184; t. 3, b. l. 7). Be to, G. R. psichologinėje charakteristikoje pažymėta, jog jis yra linkęs palaikyti nuteistųjų bendruomenės nerašytas taisykles (asmens bylos t. 3 b. l. 19). Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateiktoje nuteistojo G. R. 2009 metų charakteristikoje nuteistasis charakterizuojamas teigiamai (asmens bylos t. 3, b. l. 39). 2010-2011 metų charakteristikose nuteistojo G. R. resocializacijos dinamika vertinama kaip labai gera (asmens bylos t. 3, b. l. 50, 54). 2012 metų charakteristikoje G. R. charakterizuojamas patenkinamai, nurodyta, kad nuteistasis laikosi kriminalinio pasaulio neformaliųjų elgesio taisyklių, noro dirbti nepareiškė, adekvačiai reaguoja į taikomas elgesio korekcines priemones, esant griežtai elgesio kontrolei sugeba laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, kaltę pripažįsta, bet mano esąs nubaustas nepagrįstai griežta bausme (asmens bylos t. 3, b. l. 61). 2013 metų charakteristikoje G. R. taip pat charakterizuojamas patenkinamai, nurodyta, kad adekvačiai reaguoja į taikomas elgesio korekcines priemones, būdamas nubaustas daro tinkamas išvadas, bet ne visada laikosi nustatytų pareigų, kartais stengiasi jas apeiti (asmens bylos t. 3, b. l. 78). 2014 metų charakteristikoje G. R. vėlgi charakterizuojamas patenkinamai, nurodyta, kad nuteistojo požiūris į darbą pasikeitė, bet dėl objektyvių priežasčių įdarbintas nebuvo (asmens bylos t. 3, b. l. 106).

15.2. Bausmės atlikimo metu nuteistasis G. R. 2007 m. lapkričio 8 d. nesutiko dirbti įstaigos pasiūlyto darbo, 2008 m. vasario 20 d. pareiškė, jog atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nepageidauja dirbti (asmens bylos t. 3, b. l. 17, 34). Tik nuo 2014 m. gruodžio 18 d. nuteistasis G. R. pradėjo dirbti VĮ „Mūsų amatai“. Kaip darbuotojas nuteistasis G. R. charakterizuojamas iš esmės teigiamai (asmens bylos t. 4, b. l. 129). Bausmės atlikimo metu nuteistasis G. R. mokėsi, bet vidurinio išsilavinimo taip ir neįgijo. Byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 12 d. Profesinio mokymo sutartis Nr. 39 su (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo G. R. mokymosi pagal dailidės modulinę profesinio mokymo programą (asmens bylos t. 4, b. l. 130). Kita vertus, ši sutartis nepasirašyta G. R., todėl teismas negali spręsti apie šios sutarties realų vykdymą ir nuteistojo G. R. mokymąsi.

15.3. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis G. R. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra ne kartą skatintas (24 kartus), bet per visą bausmės atlikimo laikotarpį G. R. 17 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 9 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (asmens bylos t. 4, b. l. 127). Asmens byloje yra ir 2020 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 65-8U dėl nuteistojo G. R. paskatinimo už stropų bei pareigingą darbą (asmens bylos t. 4, b. l. 131). Kaip matyti iš nuteistojo pažymos apie paskatinimus ir drausmines nuobaudas, G. R. iki 2007 metų buvo skatintas tik du kartus 2001 metais, tuo tarpu daugumą pažeidimų G. R. padarė nuo 1997 iki 2007 metų, tačiau paskutiniai trys pažeidimai padaryti ir 2013, 2015, 2016 metais, tame tarpe ir už uždraustų daiktų laikymą.

15.4. 2020 m. spalio 2 d. vertinimo metu nuteistojo G. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 51 balu ir priskiriama vidutinei. 2019 metų nuteistojo G. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 55 balai. 2016 metais atliktos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 65 balai. Nors ir stebimas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas, visgi šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra artima žemai ir 11 balų viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą. Pagal OASys metodiką apskaičiuotą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų sumą sudaro nekintančių kriminogeninių veiksnių 25 balų suma, dinaminių balų skaičių sudaro 26 balai, skirti už veiksnius, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. Didžioji dalis dinaminių balų surinkta OASys metodikos vertinimo dalyse „Gyvenimo stilius ir draugai“ (10 balų) ir „Mąstymas ir elgesys“ (8 balai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat išskiriami šie nuteistojo G. R. kriminogeniniai veiksniai: 1) informacija apie teisės pažeidimus (ankstesnė nusikalstama veikla); 2) gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje); 3) mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius).

16. Aptartos aplinkybės, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo G. R. elgesyje, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Didžiąją dalį atliktos bausmės laiko nuteistojo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai, metinėse charakteristikose išskirtos aplinkybės apie nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą, dalinį kaltės neigimą. Itin ilgą laiką bausmės atlikimo metu G. R. sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius ir sumažėjo, bet vis dar egzistuoja pakankamai aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Todėl šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmei keliami tikslai. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

17. Pažymėtina, kad G. R. padarytas nusikaltimas, už kurį nuteistajam Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, itin pavojingas – nuteistasis tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užgrobti svetimą turtą nužudė žmogų. Taip pat už esmės analogišką nusikaltimą G. R. buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu. Nusikaltimai padaryti 1994 m. lapkričio mėnesį ir 1995 m. liepos mėnesį, juos skiria neilgas laiko tarpas. Iš G. R. padarytų nusikaltimų pobūdžio ir jų padarymo aplinkybių galima spręsti apie nuteistojo pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas, moralinių ir visuotinai priimtų elgesio normų nesilaikymą.

18. Be to, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos pateiktos informacijos matyti, kad nuteistojo G. R. vardu gauti devyni vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo bendrai 34 082,21 Eur sumai, iš nuteistojo išieškota 2 184,40 Eur, penki vykdomieji dokumentai dėl 310,20 Eur išieškojimo yra padengti (asmens bylos t. 4, b. l. 128). Taigi, pagal vykdomuosius dokumentus padengta tik maža dalis reikalavimų. Šiame kontekste atsižvelgtina į tai, kad iki 2014 metų pabaigos nuteistasis G. R. nebuvo išreiškęs pageidavimo įsidarbinti. Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas dėl to, kad neva šiuo metu nėra jo vardu išduotų galiojančių vykdomųjų dokumentų. Antstolių rūmų 2019 m. kovo 21 d. rašte, kuriuo remiasi nuteistasis, nurodyta, pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, nėra informacijos apie antstolių žinioje esančias vykdomas vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš G. R. (teikimo bylos t. 1, b. l. 36). Tačiau tame pačiame rašte taip pat paaiškinta, kad Antstolių informacinėje sistemoje talpinami duomenys tik nuo 2003 m. sausio 1 d. ir joje gali nebūti duomenų apie tuos atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms tretiesiems asmenims atlikti, kas ir yra nagrinėjamu atveju pataisos namams atliekant išskaitas pagal iki 2003 m. sausio 1 d. išduotus vykdomuosius dokumentus.

19. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog nepaisant aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo nuteistajam G. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo skunde nurodytais argumentais pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta