Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei J. Ž., atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui gali būti neišduodamas, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-07 nutartimi, kuria patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014-06-30 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 63-1-00250-14 ir pareiškėją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014-06-25 tyčia ranka vieną kartą sudavė į kairį skruostą savo šeimos nariui sugyventinei, dėl ko ji parkrito ant žemės, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, pareiškėjas pažeidė nukentėjusiosios teisę į ramią ir saugią aplinką. Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis nuo 2007-09-06 iki 2014-05-03 pareiškėjas baustas penkis kartus už administracinius teisės pažeidimus: vieną kartą 2010-08-08 baustas už tai, kad būdamas girtas 2,11 promilių, šlitinėjo, svirduliavo viešoje vietoje, taip pat keturis kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklu ir Šaudmenų įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo 17, 18 str. įtvirtintos nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įvertinus pareiškėjo nusikalstamus veiksmus, kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, jo nusikalstamo elgesio pobūdį, darytina pagrįsta išvada, kad jis, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Paaiškino, jog dėl skunde nurodytų aplinkybių, vertinant pareiškėjo reputaciją, jog ginčijamas sprendimas nebuvo grindžiamas Įstatymo 18 str. nuostatomis ir pareiškėjo motyvų, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas prieš tris metus, administraciniai pažeidimai padaryti taip pat prieš tris metus, pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. A.143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Nustatyta, jog pareiškėjas naudojo smurtą artimoje aplinkoje būdamas neblaivus, pažeidinėjo viešąją tvarką neblaivus, darė besikartojančius kelių eismo taisyklių pažeidimus, visa šių aplinkybių visuma rodo, jog pareiškėjas linkęs kėsintis į kitų asmenų sveikatą, gyvybę, viešąją tvarką, šie nustatyti pareiškėjo biografijos faktai aktualūs ir šios bylos nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjo skundas neturi būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos 2017-08-29 priimto sprendimo Nr. 17-IL-20-02231-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 5-6).

2017-08-29 sprendimu Nr. 17-IL-20-02231-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 17str. 1 d. 11 p., bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių III skyriaus 16-19 p. nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui R. P..

Ginčijamame sprendime (b. l. 42-43) nurodyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-07 nutartimi (b. l. 40-41), kuria patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014-06-30 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 63-1-00250-14 ir pareiškėją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014-06-25 tyčia ranka vieną kartą sudavė į kairį skruostą savo šeimos nariui sugyventinei, dėl ko ji parkrito ant žemės, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, pareiškėjas pažeidė nukentėjusiosios teisę į ramią ir saugią aplinką. Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis nuo 2007-09-06 iki 2014-05-03 pareiškėjas baustas penkis kartus už administracinius teisės pažeidimus: vieną kartą 2010-08-08 baustas už tai, kad būdamas girtas 2,11 promilių, šlitinėjo, svirduliavo viešoje vietoje, taip pat keturis kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavimas neprisisegus diržo).

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis išvardija atvejus, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos: (1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau -Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; (2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; (3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; (4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; (5) turintis teistumą; (6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių; (7) per pastaruosius metus teistas už baudžiamąjį nusižengimą; (8) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką; (9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai; (10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą; (11) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; (12) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas įvertino pareiškėjo veiksmus, kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, jo elgesio pobūdį, ir padarė išvada, kad jis, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 str. 3 d. 6 p. kaip viena iš smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonė numatyta neišdavimas leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinimas turimų leidimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių III skyriaus 16-19 punktais, pareiškėjo prašymas išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo netenkintas.

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad ginčijamu sprendimu, leidimas neišduotas formaliais pagrindais, vien tik sekant įstatymo raide, tačiau neatsižvelgiant į įstatymo tikslus ir iš esmės nevertinant pareiškėjo asmenybės, jo keliamos grėsmės galimybę taipogi ir jo reputacijos. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas pažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovas, remdamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nurodė, kad šie duomenys patvirtina, jog, įgydamas ir turėdamas ginklus, pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu jo elgesio praeityje vertinimu, nurodo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu atsakovo nurodyti faktai (jų pareiškėjas nekvestionuoja) nesudaro pagrindo neišduoti jam prašomo leidimo.

Atsižvelgiant į šio administracinio ginčo šalių išreikštas pozicijas, yra būtina pateikti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto aiškinimą bei aptarti šios materialinės teisės normos taikymą byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-03-01), B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Aiškindama šią teisės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, kolegija pažymi, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas.

Kolegija taip pat pažymi, kad (kaip jau buvo paminėta) aptariama teisės norma pradėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d. Iki tol galiojusiame Įstatymo 17 straipsnyje (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija), kuriame taip pat buvo nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, analogo aptariamam 17 straipsnio 1 dalies 11 punktui (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nebuvo. Nagrinėjamai bylai aktualios ir reikšmingos pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn atsirado ir iki 2011 m. kovo 1 d. (administracinės teisės pažeidimai buvo vertintini nuo 2007-09-06 iki 2014-05-03), t. y. atsirado galiojant Įstatymo 17 straipsnio redakcijai, kurioje tokio pagrindo taikyti teisės įsigyti ir turėti ginklus apribojimą nebuvo. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus ir šios (aptariamos) teisės normos taikymo laike klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad tokio, palyginus su iki 2011 m. kovo 1 d. buvusiu teisiniu reguliavimu, aptariamo apribojimo naujo pagrindo atsiradimas gali būti traktuojamas kaip leidimų išduoti ir turėti ginklus išdavimo sugriežtinimas. Tai, atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją, suponuoja būtinumą aptarti, ar toks sugriežtinimas yra leistinas principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) bei konstitucinio teisinės valstybės principo laikymosi prasme. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad leidimų ginklams turėti ir išduoti tvarkos nustatymas, jos pakeitimas (tuo pačiu ir sugriežtinimas) yra įstatymų leidėjo kompetencija, kurią įgyvendinant, kartu su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, turi būti maksimaliai užtikrintas ir viešasis interesas, t. y. visuomenės saugumas bei viešoji tvarka. Šių, asmens individualių ir viešojo, interesų suderinamumas yra pasiekiamas, atsižvelgiant į daugelį visuomeninių ir socialinių faktorių, siekiant nustatyti tarp jų (skirtingų interesų) tam tikrą pusiausvyrą. Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas nėra saistomas savo jau nustatytos leidimų turėti ginklus tvarkos, o, atsižvelgdamas į tam tikrus aplinkybių ar tam tikrų tendencijų pakitimus, gali nustatyti kitokią, kai kuriais aspektais griežtesnę, aptariamų leidimų išdavimo tvarką. Tai, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamai bylai aktualaus naujo (Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. nustatyto) apribojimo turėti ginklus įvedimas negali būti laikomas lex retro non agit ir konstitucinio teisinės valstybės principų pažeidimu. Pastebėtina, kad iš esmės toks pats įsigaliojusių nuo 2011 m. kovo 1 d., palyginus su iki tol buvusiomis, griežtesnių Įstatymo nuostatų aiškinimas (kalbant apie Įstatymo 18 str. 2 d. nuostatas) buvo pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012, kurioje, be kita ko, buvo remiamasi Konstitucinio Teismo doktrininiais išaiškinimais, pateiktais 1997 m. vasario 13 d., 2001 m. balandžio 12 d. ir 2012 m. balandžio 12 d. nutarimuose.

Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia pareiškėjo iki šios datos padarytus nusižengimus, įvertinant juos pagal jau aptartus „kokybinį“ ir aktualumo kriterijus.

Pasisakydama dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija taip pat pažymi, kad pretenduojančio gauti leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn faktai abiejų nurodytų Įstatymo redakcijų (galiojusios iki 2011-03-01 ir įsigaliojusios po to) buvo reikšmingi asmens nepriekaištingos reputacijos, taip, kaip ji buvo apibūdinta abiejų nurodytų redakcijų Įstatymo 18 straipsnyje, turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Šioje teisės normoje yra (ir buvo) išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. Pažymėtina, kad nepriekaištingos reputacijos neturėjimas yra (ir buvo) nurodytas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų taikyti asmeniui paminėtą apribojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Įstatymo 18 straipsnio (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.) taikymo kontekste. Tačiau Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę.

Atskirai pasisakydama dėl pareiškėjo paminėto (įvykdyto 2014-06-25) patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn reikšmės Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme, kolegija pažymi, kad nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) praėjo daugiau negu 3 metai. Tokios nusikalstomos veikos padarymas, pagal abiejų paminėtų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcijų nuostatas, neturi įtakos nepriekaištingos reputacijos praradimo prasme. (Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 18 str. nurodyta asmens nepriekaištingos reputacijos ir Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. panaudota keliamos grėsmės sampratos pagal savo prigimtį yra skirtingos ta prasme, kad pirmajai iš jų yra taikytinas platesnis tam tikrų reikalavimų asmeniui ratas, t. y. tam, kad asmuo būtų pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, įtaką gali turėti menkesni faktoriai, palyginus su faktoriais, kurie nulemtų asmens grėsmę, nurodytą Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.). Iš pareiškėjo paminėtu laikotarpiu padarytų penkių administracinių nusižengimų daugumą sudaro KET pažeidimai (vairavimas neužsisegus saugos diržo), tik 1 iš jų (ATPK 178 str. 1 d. pažeidimas) padarytas 2010 m. yra sietinas su pavojumi visuomenei – viešosios tvarkos pažeidimas šlitinėjo gatvėje girtas. Tačiau, kaip minėta nusižengimai buvo padaryti nuo 2007 m. iki 2014 m., todėl, kolegijos manymu, šie nusižengimai prarado aukščiau aptartą aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme. Pastebėtina, kad paminėti administraciniai nusižengimai nėra reikšmingi ir Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu. Paskutinis iš skundžiamame atsakovo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendime nurodytas pareiškėjo nusižengimas (padarytas 2014-05-03) pasireiškė vairavimu transporto priemonės neužsisegus saugos diržo. Tokio pobūdžio nusižengimai dėl jų mažareikšmiškumo negali būti siejami su Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos grėsmės atsiradimu.

Apibendrindama nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos 2017-08-29 sprendime Nr. 17-IL-20-02231-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ nurodytas faktinis jo pagrindimas, nors ir (savo visuma) neigiamai charakterizuojantis pareiškėją, paminėtų „kokybiniu“ ir aktualumo kriterijų taikymo požiūriu nėra pakankamas tam, kad galima būtų taikyti pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Todėl šios materialinės teisės normos taikymo prasme atsakovo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Kolegija netenkina pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus, nes tokio pobūdžio sprendimų priėmimas yra viešojo administravimo subjekto (atsakovo) prerogatyva. Dėl šios priežasties atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. prašymą iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos 2017-08-29 sprendimą Nr. 17-IL-20-02231-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ pareiškėjui R. P. ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybą išnagrinėti pareiškėjo R. P. 2017 m. rugpjūčio 2 d. prašymą, įregistruota Nr. 17-G-20-03518-e, iš naujo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.