- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- I-1829-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06889-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ina Kirkutienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- A. P., H. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Ivetos Pelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir H. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtų valstybinių pensijų dalių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. P. ir H. P. su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013-10-23 A. P. pateiktą atsakymą Nr. 1D-9459 (11); 2) panaikinti VRM 2013-10-23 H. P. pateiktą atsakymą Nr. 1D-9456(11); 3) įpareigoti VRM A. P. ir H. P. neteisėtai nuo 2009 m. sausio mėnesio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neišmokėtą paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį; 4) priteisti pareiškėjų naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėjai taip pat pateikė teismui prašymą (b. l. 28-29) atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti, o termino neatnaujinus, prašė sumažintą pensiją priteisti už trejus metus, t. y. nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Paaiškina, kad VRM sekretoriaus sprendimais A. P. nuo 1999-12-30 buvo paskirta 1 758,55 Lt per mėnesį, o H. P. nuo 1998-11-07 – 1 233,11 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2009-02-26 bei nuo 2010-01-01 valstybinės pensijos buvo sumažintos. Mažinimą laiko neteisėtu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 25-26) paaiškina, kad pareiškėjams valstybinės pensijos ginčijamu laikotarpiu (nuo 2010-01-01) yra perskaičiuotos, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Šiai normai atitinkant Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją yra teisėtas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjams paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį teisėtumo. Pareiškėjai tvirtina, kad valstybinės pensijos jiems sumažintos nuo 2009-02-26. Tačiau iš atsakovių atsiliepimo į skundą, taip pat - pareiškėjų skundžiamų aktų (b. l. 9-10, 15-16) matyti, kad valstybinės pensijos jiems buvo mažinamos tik nuo 2010-01-01 pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Šią aplinkybę įrodo ir pareiškėjams su skundžiamais aktais pateiktos Sveikatos priežiūros tarnybos pažymos apie pensijų dydį (b. l. 11-12, 17-18). Pareiškėjai be pagrindo tvirtina, kad valstybinės pensijos jiems buvo sumažintos nuo 2009 m.
Šioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo pareiškėjams.
Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 str. buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.
LVAT yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-66/2015). Pirmosios pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas sumažintos valstybinės pensijos pareiškėjams turėjo būti išmokėtos už 2010 m. sausio mėnesį - 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjai skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2013-11-12 (spaudas ant voko, b. l. 20). Vertintina, kad pareiškėjai praleido trejų metų senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl valstybinių pensijų priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-11-01. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundą dėl reikalavimo priteisti susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau kaip metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21. Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., LVAT 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, pažymi, kad jie nėra objektyvūs ir nesudaro pagrindo atnaujinti terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, žinodami (turėdami žinoti) apie jiems taikomą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau, o skundo padavimas 2013-11-12, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, teismo vertinimu, neatitinka aptartų reikalavimų (prašymą grindė tuo, kad savo teisių negalėjo apginti dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo). Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Bylos dalis dėl reikalavimo priteisti pareiškėjams neišmokėtas valstybinių pensijų dalis už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-11-01 nutraukiama. Kita skundo dalis atmetama.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad VRM sekretoriaus 2000-01-26 išvada Nr. 15937 A. P. nuo 1999-12-30 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 1 758,55 Lt per mėnesį (b. l. 13),
o VRM sekretoriaus 1998-11-25 išvada Nr. 14869 H. P. nuo 1998-11-07 – 1 233,11 Lt (b. l. 19). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-10-21 pažymų (b. l. 11-12, 17-18) matyti, kad paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-09-30 buvo perskaičiuojamos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Pareiškėjai kreipėsi į VRM su 2013-10-09 pretenzijomis sumokėti paskirtų valstybinių pensijų įsiskolinimus (b. l. 8, 14).
Išnagrinėjusi pareiškėjų pretenzijas, VRM 2013-10-23 sprendimais Nr. 1D-9459(11) ir Nr. 1D-9456(11) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 str. susidariusių nepriemokų (b. l. 9–10, 15-16).
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Sumažintos socialinės išmokos, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęstas sumažintų, valstybinių pensijų mokėjimo terminas.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo reikalavimas dėl priteisimo neišmokėtų valstybinių pensijų dalių už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjai prašo panaikinti VRM 2013-10-23 sprendimus Nr. 1D-9459(11) ir Nr. 1D-9456(11). VRM minėtuose sprendimuose nurodė, kad išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažintą valstybinės pensijos dalį neturi teisinio pagrindo.
Atmetant pareiškėjų skundo reikalavimus dėl neišmokėtų valstybinių pensijų dalių priteisimo, kaip nepagrįsti atmestini ir pareiškėjų reikalavimai panaikinti 2013-10-23 sprendimus Nr. 1D-9459(11) ir Nr. 1D-9456(11).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendė:
Netenkinti A. P. ir H. P. prašymo dėl atnaujinimo termino skundui paduoti dėl priteisimo valstybinių pensijų neišmokėtų dalių už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-11-01, šią bylos dalį nutraukti.
Kitą pareiškėjų A. P. ir H. P. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.