- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- e2-15-840/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00756-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- S. M.
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė, Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Loretai Milkevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui S. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir pagal atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei J. Ž. dėl tėvystės nuginčijimo ir nepilnamečio vaiko gimimo akto įrašų pakeitimo (institucija teikianti išvadą šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinys
Ieškovė J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
- nustatyti jos – ieškovės J. Ž. – ir atsakovo S. M. nepilnamečio sūnaus N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ja – motina;
- nustatyti – tėvo – atsakovo S. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. M. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime netrukdomai iš anksto suderintu laiku;
- priteisti iš atsakovo S. M. – tėvo – išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir paskirti priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ją – vaiko motiną;
- priteisti iš atsakovo S. M. – tėvo – išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. M. įsiskolinimą – 6120,00 Eur – už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. gegužės 15 d.;
- priteisti iš atsakovo S. M. visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Priešieškinis
Atsakovas S. M. pateikė teismui priešieškinį prašydamas:
- atnaujinti senaties terminą tėvystei nuginčyti;
- nuginčyti jo – atsakovo S. M. – tėvystę nepilnamečiui vaikui N. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad jis – atsakovas – nėra nepilnamečio vaiko N. M. biologinis tėvas;
- panaikinti / ištaisyti / išbraukti nepilnamečio vaiko N. M. gimimo įrašo duomenis apie tėvą, t.y. išbraukti jį – atsakovą;
- priteisti iš ieškovės J. Ž. visas bylinėjimosi išlaidas.
III. Ieškinio argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės J. Ž. atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o su atsakovo S. M. priešieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovės J. Ž. reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais teismo posėdžio metu ieškovės atstovės advokato padėjėjos Ingridos Varanavičės:
Šalies argumentai
- ieškovė J. Ž. kartu su atsakovu S. M. gyveno nesusituokę nuo 2009 m. iki 2013 m. gegužės 15 d. Atsakovas S. M., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) gimęs vaikas – N. – nėra jo biologinis sūnus, gera valia sutiko būti vaiko tėvu, teisės aktų nustatyta tvarka pripažino tėvystę, suteikė vaikui savo pavardę ir iki pat 2013 m. gegužės 15 d. gyveno kartu, rūpinosi vaiku ir jį išlaikė. Tai, kad atsakovas S. M. nėra vaiko biologinis tėvas, kad nuo pat ieškovės J. Ž. išsikėlimo su vaiku iš atsakovo būsto atsakovas S. M. nebesirūpina vaiku, juo nesidomi ir jo nebeišlaiko, nėra pagrindas nuginčyti tėvystę. Pažymėtina, kad tėvystei nuginčyti taikytina vienerių metų senatis. Nagrinėjamu atveju nėra jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis vienerių metų senaties terminas buvo praleistas ir galėtų būti atnaujintas;
- nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki šiol nepilnametis šalių sūnus N. M. gyvena kartu su motina – ieškove J. Ž. – vaikui palankioje aplinkoje – senelių / ieškovės tėvų namuose. Vaikas labai prisirišęs prie motinos – ieškovės J. Ž., – kuri juo nepertraukiamai rūpinasi. Atsakovas S. M. visiškai nesidomi sūnumi, nelanko jo ir juo nesirūpina, nors tam nėra jokių kliūčių. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovui S. M. nekeliant savarankiškų reikalavimų dėl sūnaus gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, nepilnamečio šalių sūnaus N. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove J. Ž. – ir nustatytina ieškovės siūloma atsakovo S. M. – tėvo – bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka: tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime netrukdomai iš anksto suderintu laiku;
- ieškovė J. Ž. nuo 2013 m. gegužės 15 d. viena pagal išgales ir tėvų padedama išlaiko nepilnametį sūnų N. M.. Atsakovas S. M. prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisideda. Ieškovė J. Ž. šiuo metu niekur nedirba, registruota darbo biržoje, negauna jokių kitų pajamų tik išmoką vaikui – maždaug 15,00 Eur per mėnesį, – nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto neturi, turi įsiskolinimų. Šalių sūnus yra sveikas, specialių poreikių neturi, ugdymo įstaigų nelanko. Vaikui išlaikyti per mėnesį maždaug reikia 345,00 Eur: maistui (150,00 Eur), vaistams ir vitaminams (30,00 Eur), rūbams ir avalynei (80,00 Eur), žaislams (15,00 Eur), komunaliniams mokesčiams (50,00 Eur), higienos priemonėms (20,00 Eur), todėl iš atsakovo S. M. – vaiko tėvo – priteistinas išlaikymas sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. gegužės 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi atsakovas S. M. išlaikymo sūnui neteikia nuo 2013 m. gegužės 15 d., iš atsakovo priteistinas išlaikymo sūnui įsiskolinimas – 6120,00 Eur – už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. gegužės 15 d., t.y. už visus trejus metus (170,00 Eur × 36 mėn.).
IV. Priešieškinio argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas S. M. ir jo atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė visiškai nesutiko su ieškovės J. Ž. pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti, palaikė pareikštą priešieškinį ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo S. M. atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinio reikalavimai grindžiami šiais priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais teismo posėdžio metu atsakovo S. M. ir jo atstovės advokatės Vytautautės Linaburgienės:
Šalies argumentai
- atsakovas S. M. su ieškove J. Ž. kartu gyventi pradėjo 2009 m. viduryje, vedė bendrą ūkį ir kūrė šeimą. Jiems susipažinus, ieškovė J. Ž. jau buvo nėščia ir kurį laiką tai nuo visų slėpė. Po kelių mėnesių gyvenimo kartu ieškovė J. Ž. pasakė atsakovui S. M., kad laukiasi, ir nurodė vaiko tėvą, tačiau vaiko tėvas nepripažino tėvystės, nenorėjo prisiimti atsakomybės ir rūpintis vaiku. Kadangi atsakovas S. M. labai mylėjo ieškovę J. Ž. ir norėjo kartu su ja gyventi, socialinių darbuotojų įtakotas, nuolat jų skatintas, sutiko tapti ieškovės sūnaus N.o tėvu, pripažino tėvystę, suteikė vaikui savo pavardę, rūpinosi vaiku ir pagal išgales, tėvų padedamas, išlaikė ieškovę ir vaiką. Šiuo metu ieškovės J. Ž. sūnaus N.o biologinis tėvas jau yra miręs. 2013 m. gegužės 15 d. ieškovė J. Ž. paliko atsakovą S. M. – išdavė jį, išėjo pas kitą vyrą ir pasiėmė vaiką. Nuo to laiko atsakovas S. M. su ieškovės J. Ž. sūnumi nėra matęsis, susitikęs ar bendravęs, taip pat nėra teikęs vaikui išlaikymo. Kadangi atsakovas S. M. nėra ieškovės J. Ž. sūnaus N.o biologinis tėvas ir atsakovo su nepilnamečiu vaiku nesieja jokie socialiniai ryšiai, ištaisytina ši neteisybė, t. y. nuginčytina tėvystė ir panaikintini vaiko gimimo įrašo duomenys apie tėvą – atsakovą S. M.;
- ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovas S. M. pateikė tik dabar, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams, nes neturėjo finansinių galimybių pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir kreiptis į teismą, niekur nedirbo ir nedirba, buvo ir yra tėvų išlaikomas, taip pat turi sveikatos problemų – priklausomybę alkoholiui ir šios priklausomybės sukeltus negalavimus, net epilepsiją. Be to, atsakovas S. M. vis tikėjosi, kad ieškovė J. Ž. sugrįš;
- kadangi N. M. nėra biologinis atsakovo S. M. sūnus, vaikas atsakovui visiškai neįdomus, t. y. atsakovui visiškai nesvarbūs ieškovės J. Ž. keliami reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo;
- ieškovės J. Ž. pareikšti reikalavimai atsakovui S. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vaikui yra visiškai nepagrįsti, neteisingi ir atmestini, nes atsakovas S. M. nėra ieškovės J. Ž. sūnaus N.o biologinis tėvas;
- atsakovas S. M. niekur nedirba, yra išlaikomas tėvų, turto neturi, šeimos nesukūrė, turi nepilnametę (trylikametę) dukterį, su ja negyvena, ja nesirūpina ir išlaikymo jai neteikia, nors turėtų išlaikyti – turi išlaikymo dukrai įsiskolinimą.
V. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė, vadovaudamasi išimtinai vaiko interesais, palaikė jų tarnybos pateiktas išvadas, t. y. sutiko su ieškovės J. Ž. ieškinio reikalavimais ir nesutiko su atsakovo S. M. priešieškinio reikalavimais.
VI. Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis atmestinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė vyriškos lyties vaikas, kuriam suteiktas vardas – N., – pavardė – Žibikas – ir asmens kodas – (duomenys neskelbtini) Vaiko motina – ieškovė J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Vaiko tėvas – nenurodytas. 2010 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės J. Ž. ir atsakovo S. M. bendru prašymu vaiko gimimo įrašas papildytas ir pakeistas: įrašyti duomenys apie vaiko tėvą – S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis; pakeista vaiko pavardė – M.(gimimo liudijimai, 2010 m. liepos 19 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus Gimimo įrašas Nr. 182 ir 2010 m. rugpjūčio 9 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas Nr. 135).
Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
VII. Dėl tėvystės nuginčijimo
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai – svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis – vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas.
Tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Vaiko kilmė patvirtinama Lietuvos Respublikos CK 3.138–140 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma pagal Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio reglamentavimą. Tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, tėvystė nustatoma vyrui, pripažįstančiam tėvystės faktą, padavus Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimą arba teismo sprendimu nustačius tėvystę (Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio 4 dalis). Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Taigi, tėvystės pripažinimas galimas tik su vyro, laikančio save vaiko tėvu, žinia ir sutikimu bei esant raštu išreikštai tokiai jo valiai.
Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-304 / 2010 ir kitos).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas S. M. (duomenys neskelbtini) gimusio ieškovės J. Ž. sūnaus N.o tėvystę pripažino civilinės metrikacijos įstaigai 2010 m. rugpjūčio 9 d. kartu su ieškove J. Ž. paduodamas nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Taip pat nustatyta, kad atsakovas S. M. nėra biologinis N. M. tėvas, apie ką atsakovas žinojo dar iki vaiko gimimo ir tėvystės pripažinimo. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra. Be to, šias aplinkybes patvirtino teisme apklausti liudytojai – atsakovo S. M. tėvai – S. M. ir G. Š. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos ieškovės J. Ž. socialinės rizikos šeimos, auginančios vaiką, bylos rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju jau yra suėjęs nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Atsakovas S. M. prašo šį senaties terminą atnaujinti, tačiau atsakovo nurodytos senaties termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir pateisinančiomis daugiau negu šešerių metų delsimą ginčyti tėvystę.
Nagrinėjamu atveju atsakovas S. M. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo tik po to, kai ieškovė J. Ž. pateikė ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo. Nors atsakovas S. M. kaip ir anksčiau niekur nedirba ir turi sveikatos problemų, vis tik sugebėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir pareikšti priešieškinį, t. y. atsakovas pasinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba. Kas atsakovui objektyviai trukdė tai padaryti anksčiau, teismui nenurodyta ir neįrodyta. Dėl šių priežasčių atsakovui S. M. neatnaujintinas praleistas senaties terminas tėvystei nuginčyti.
Be to, įvertinus atsakovo S. M., liudytojų S. M. ir G. Š. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos ieškovės J. Ž. socialinės rizikos šeimos, auginančios vaiką, bylos rašytinius įrodymus, darytinos išvados, kad: ieškovės J. Ž. nepilnamečio sūnaus N.o tėvystę atsakovas S. M. pripažino sąmoningai, laisva valia, ne kartą su socialiniais darbuotojais aptarus esamą padėtį ir galimus įvairius vaiko tėvystės klausimo išsprendimo variantus (biologinio tėvo tėvystės pripažinimas ar tėvystės nustatymas teismo keliu), mylint ieškovę J. Ž. ir norint jai bei jos vaikui suteikti visą, kas geriausia, – rūpestį ir saugumą; pripažinęs tėvystę ir suteikęs vaikui pavardę, atsakovas S. M. beveik tris metus gyveno kartu su vaiku, juo rūpinosi ir pagal išgales, tėvų padedamas, išlaikė vaiką, t. y. užmezgė ryšį su vaiku; biologinis nepilnamečio vaiko N. M. tėvas šiuo metu yra miręs, t. y. kito asmens, galinčio būti vaiko tėvu ir pasirūpinti vaiku bei užtikrinti jo ugdymą, nėra. Vien tai, kad atsakovas S. M. nėra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas ir kad šiuo metu, niekam netrukdant, atsakovas S. M. nepuoselėja su nepilnamečiu vaiku užmegzto ryšio ir jo nestiprina, nėra ir negali būti besąlyginis pagrindas nuginčyti tėvystę ir pakeisti nepilnamečio vaiko gimimo akto įrašo duomenis.
Esant tokioms aplinkybės, vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, atsakovo S. M. priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo ir nepilnamečio vaiko gimimo akto įrašų pakeitimo atmestinas.
VIII. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki šiol nepilnametis šalių sūnus N. M. gyvena kartu su motina – ieškove J. Ž. – vaikui palankioje aplinkoje – senelių / ieškovės tėvų namuose. Vaikas labai prisirišęs prie motinos – ieškovės J. Ž., – kuri juo nepertraukiamai rūpinasi. Atsakovas S. M. visiškai nesidomi sūnumi, nelanko jo ir juo nesirūpina, nors tam nėra jokių kliūčių. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovui S. M. nekeliant savarankiškų reikalavimų dėl sūnaus gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, nepilnamečio šalių sūnaus N. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove J. Ž. – ir nustatytina ieškovės J. Ž. siūloma atsakovo S. M. – tėvo – bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka: tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime netrukdomai iš anksto suderintu laiku (Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis).
IX. Dėl išlaikymo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos CK 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kita.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. 1 MGL – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur). Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą – 380,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ minimali mėnesinė alga nuo 2013 m. sausio 1 d. – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga – 380,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469 / 2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209 / 2013 ir kitos).
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569 / 2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37 / 2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243 / 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596 / 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294 / 2010 ir kitos).
Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24 / 2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovui S. M. pripažinus nepilnamečio N. M. tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų N. M.. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė J. Ž. prašo priteisti iš atsakovo S. M. išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė J. Ž. ieškinyje nurodė, viena pagal išgales ir tėvų padedama išlaiko nepilnametį sūnų. Atsakovas S. M. prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisideda. Vaikui išlaikyti per mėnesį maždaug reikia 345,00 Eur: maistui (150,00 Eur), vaistams ir vitaminams (30,00 Eur), rūbams ir avalynei (80,00 Eur), žaislams (15,00 Eur), komunaliniams mokesčiams (50,00 Eur), higienos priemonėms (20,00 Eur). Pažymėtina, kad ieškovė J. Ž. nepateikė teismui nė vieno įrodymo, patvirtinančio jos nurodytus vaiko poreikius. Ieškovė J. Ž. šiuo metu niekur nedirba, registruota darbo biržoje, negauna jokių kitų pajamų tik išmoką vaikui – maždaug 15,00 Eur per mėnesį, – nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto neturi, turi įsiskolinimų (gimimo liudijimas, pažymos apie asmens gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį, turimą turtą, socialines išmokas, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, socialinių darbuotojų informacija). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas S. M. niekur nedirba, negauna jokių pajamų, neturi jokio turto, yra išlaikomas tėvų, turi priklausomybę alkoholiu ir su alkoholio vartojimu susijusių sveiktos problemų, yra darbingas, nedarbingumo / darbingumo lygis jam nenustatytas, turi nepilnametę dukrą ir privalo teikti jai išlaikymą, tačiau neteikia (atsakovo S. M. ir liudytojų S. M. ir G. Š. paaiškinimai, medicininių dokumentų išrašai). Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į šalių vaiko lytį (berniukas), amžių (pusseptintų metų), kuriam būdingas spartus vaiko augimas, sveikatos būklę (yra sveikas, specialių poreikių neturi) ir poreikius (maistas, apranga, būstas, ugdymas; šiuo metu vaikas ugdymo įstaigų nelanko, tačiau rudenį pradės lankyti mokyklą), taip pat į tai, kad ieškovė J. Ž. nepateikė teismui nė vieno įrodymo, patvirtinančio jos nurodytus vaiko poreikius, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečiui šalių sūnui N. M. kas mėnesį teiktinas 200,00 Eur dydžio išlaikymas, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių – vaiko tėvų – ieškovės J. Ž. ir atsakovo S. M. turtinė padėtis yra labai panaši. Atsižvelgus į ieškovės J. Ž. ir atsakovo S. M. turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo galimybes įsidarbinti ir dirbti, į tai, kad šiuo metu ieškovė nedirba ir prižiūri vaiką, taip pat į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, bei į tai, kad ieškovės ir atsakovo vaikas gyvena su motina – ieškove, t.y. jų vaiko gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė vaikui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, teismas daro išvadą, nagrinėjamu atveju atsakovui S. M. privalu sūnui N. M. teikti didesnį išlaikymą. Ieškovės J. Ž. vaikui teiktinas dydis – 90,00 Eur kas mėnesį, o atsakovo S. M. – 110,00 Eur kas mėnesį, t.y. iš atsakovo S. M. nepilnamečiui sūnui N. M. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. gegužės 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną – ieškovę J. Ž. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
X. Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis).
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, jog atsakovas S. M., būdamas nepilnamečio N. M. tėvu, nuo 2013 m. gegužės 15 d. neprisideda prie vaiko išlaikymo, visiškai juo nesirūpina ir nesidomi, iš atsakovo S. M. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnui už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. gegužės 15 d. (kreipimosi į teismą dienos), t.y. už tris metus, iš viso: 3960,00 Eur (110,00 Eur × 36 mėn.). Nepilnamečiui N. M. priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise taip pat skirtina jo motina – ieškovė J. Ž. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis).
XI. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ir ieškovė J. Ž., ir atsakovas S. M. šioje byloje 100 proc. atleisti nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79-80 straipsniai, 82-83 straipsniai, 85 straipsnis, 88 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str., teismas
nusprendžia:
J. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies, o S. M. priešieškinį atmesti.
Nustatyti nepilnamečio N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina – J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti S. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. M. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime netrukdomai iš anksto suderintu laiku.
Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. gegužės 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną –J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui N. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą – 3960,00 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) – už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. gegužės 15 d., išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną – J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.