- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-28
- Bylos Nr.
- 1-941-1196/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21340-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Civilinis ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorėms Jolitai Okuškienei, Žanai Sokolovskai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) mechaniku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. M. 2023 m. birželio 11 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 5, konflikto su R. B. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis R. B. į galvą, nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių nukritus, spyrė ne mažiau kaip vieną kartą gulinčiam į kūną, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinio žando-pažandės srityje, šonuose, kairėje šlaunyje, žaizdą apatinėje lūpoje, veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir kairiame kelyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo (nežymus sveikatos sutrikdymas) prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad 2023 m. vasarą iš savo merginos gavo sms žinutę, kad R. B. iš jos šaiposi, todėl nusprendė su juo pasikalbėti. Besiaiškinant situaciją abu pasikarščiavo, įvyko konfliktas, kurio metu R. B. sudavė du smūgius rankomis į galvą ir vieną smūgį koja. Pripažįsta, kad nuo suduotų smūgių R. B. galėjo būti padaryti sužalojimai, nurodyti kaltinamajame akte. Bandė taikytis, bet nesigavo, už savo veiksmus atsiprašo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
4. Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
4.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. parodė, kad 2023 m. birželio 11 d. su kompanija pažįstamų leido laiką prie ežero, kai apie 21.00 val., privažiavo baltos spalvos automobilis, markės ir modelio neįsidėmėjo, iš kurio išlipo trijų jaunuolių kompanija, priėjo ir vienas iš kompanijos iš matymo pažįstamas jaunuolis paklausė, kuris yra R.. Jis pasakė, kad tai jis yra R.. Tuomet tas pats jaunuolis pakėlęs vienoje rankoje laikytą mobilaus ryšio telefoną ištiesė ranką su telefonu jam prie veido lietuviškai pasakydamas „skaityk“, po ko tas jaunuolis sudavė ne mažiau kaip du smūgius ranka ar rankomis, nuo suduotų smūgių jis nukrito ant asfaltuoto takelio, bandant keltis, klausiant „už ką“, jaunuolis be žodžių jam koja vieną kartą spyrė į kūną, pataikė į dešinį šoną. Po suduotų smūgių iš matymo pažįstamas jaunuolis su kompanija sėdo į automobilį ir pasišalino. Mušė tik vienas iš matymo pažįstamas jaunuolis iš kompanijos, kiti buvę jaunuoliai nemušė. Atkištame jam skaityti telefone, galimai „messenger“ žinutės neperskaitė, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nespėjo, nes pasipylė smūgiai į galvą. Jaunuolis, kuris jį sumušė yra M. iš L., jam apie 24 metai, 190 cm ūgio, tamsesnių veido bruožų, sportiško kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, dėvėjo baltos spalvos maikutę, mūvėjo tamsiomis kelnėmis, avalynės neįsidėmėjo. Ne kartą yra jį matęs atvažiavusį pas kaimynę V. S.. M. M. jį sumušė dėl tarpusavio asmeninių santykių aiškinimosi. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, prašo patvirtino pateiktą taikos susitarimą ir bylą nutraukti;
4.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 1825/2023(01) nurodyta, kad R. B. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinio žando-pažandės srityje, šonuose, kairėje šlaunyje, žaizda apatinėje lūpoje, kuri tikėtina yra muštinė, veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 11 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. B. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. Odos nubrozdinimai alkūnėje ir kelyje galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių;
4.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 1 d. specialistės Rasos Gaidienės specialisto paaiškinimo protokole nurodyta, kad specialisto išvadoje Nr. G 1825/2023(01) tiek poodinė kraujosruva dešinio žando-pažandės srityje, tiek poodinė kraujosruva kairiame šone (juosmens aukštyje), tiek veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, tiek žaizda apatinėje lūpoje, tikėtina padaryta smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu (kito asmens suduotais smūgiais). Poodinė kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryta tiek atsitrenkus į kietą buką, ribotą paviršių, tiek smūginiu kieto buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu. Poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame (klubakaulio sparno projekcijoje) šonuose galėjo būti padarytos tiek atsitrenkus, tiek ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) (pvz., pirštais) paveikus nurodytas vietas. Tiek odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, tiek kairiame kelyje galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti ne mažiau 9 (devyniais) trauminiais poveikiais, t. y. tiek poodinė kraujosruva dešinio žando-pažandės srityje (viena), tiek poodinė kraujosruva kairiame šone (juosmens aukštyje) (viena), tiek veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu (vienas), tiek žaizda apatinėje lūpoje (viena), tikėtina padaryta smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu (kito asmens suduotais smūgiais). Poodinė kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje (viena) galėjo būti padaryta tiek atsitrenkus į kietą buką, ribotą paviršių, tiek smūginiu kieto buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu. Dvi poodinės kraujosruvos, po vieną dešiniame ir kairiame (klubakaulio sparno projekcijoje) šonuose (ne mažiau kaip dviem) galėjo būti padarytos tiek atsitrenkus, tiek ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) (pvz., pirštais) paveikus nurodytas vietas. Tiek odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje (vienas), tiek kairiame kelyje (vienas) galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Apie daikto konkretizavimą buvo pasisakyta specialisto išvados Nr. G 1825/2023(01) 4-me punkte. Kraujosruvų ir nubrozdinimų vietose nėra daikto reljefą atspindinčių požymių (pvz., bato pado rašto) ant odos ar odoje (kaip daugumoje atvejų ir būna), todėl atsakyti, sukonkretindama - ar delnu, ar kumščiu, ar kokia kita rankos dalimi (jeigu tokių duomenų yra), ar koja ir kokia jos dalimi, buvo padaryti smūgiai, negali. Kietas ribotą paviršių turintis daiktas gali būti tiek rankos dalis, pvz., kumštis, pirštas, delno pagrindas, sulenkta alkūnė; tiek kojos, pvz., pėdos dalis, sulenktas kelis; batai, riboti baldų paviršiai, akmenys ir t. t. Negalima atmesti, kad poodinės kraujosruvos kairiame šone (juosmens aukštyje) ir kairės šlaunies išoriniame paviršiuje galėjo būti padarytos smūgiuojant koja;
4.4. 2023 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Skambučio pradžia 2023 m. birželio 11 d., 21.05.15 val., trukmė – 1.13 min. Iš garso įrašo nustatyta, kad juo paskambinęs R. B. pranešė, jog atvažiavo, sumušė jį ir išvažiavo vyrai, žandikaulis greičiausiai sulūžęs, reikia greitosios pagalbos, laukia kieme, (duomenys neskelbtini);
4.5. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - 2023 m. birželio 11 d. įvykio metu filmuotas mobilia vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas. Vaizdo įrašo pradžia 21.34.09 val. Vaizdo įraše užfiksuota informacija, kaip pareigūnai aiškinasi R. B. sumušimo aplinkybes.
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados
5. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
6. Nors kaltinamasis ir prisipažino kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu, nukentėjusiojo parodymų patikimumą neginčijamai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam R. B. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinio žando-pažandės srityje, šonuose, kairėje šlaunyje, žaizda apatinėje lūpoje, kuri tikėtina yra muštinė, veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir kairiame kelyje. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2023 m. birželio 11 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 5, konflikto su R. B. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis R. B. į galvą, nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių nukritus, spyrė ne mažiau kaip vieną kartą gulinčiam į kūną, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinio žando-pažandės srityje, šonuose, kairėje šlaunyje, žaizdą apatinėje lūpoje, veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir kairiame kelyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo vertinimu, M. M. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius ir tokių padarinių (nukentėjusiojo sumušimo / nežymaus sveikatos sutrikdymo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgiai suduoti. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju nekonkretizuoti, aiškiai neišreikšti (smurto protrūkis dėl neva padarytų intymių video įrašų draugės, V. S., atžvilgiu).
7. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pripažinus kaltinamąjį M. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius ir baudžiamosios bylos nutraukimo bei susitarimo dėl žalos atlyginimo patvirtinimo.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius ir kitų klausimų išsprendimo
9. Teisme gautas kaltinamojo M. M. ir R. B. taikus susitarimas, kuriame, be kita ko nukentėjusysis R. B. pareiškia, kad su kaltinamuoju M. M. susitaikė, jam atleido, pretenzijų neturi, dėl jam padarytos žalos susitarė ir prašo teismo baudžiamąją bylą M. M. atžvilgiu nutraukti.
10. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis). BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).
11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju R. B., tai patvirtina pateiktas rašytinis taikos susitarimas, M. M. ir R. B. parodymai teisiamojo posėdžio metu. Be to, kaltinamasis M. M. atlygino savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą - Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas išlaidas dėl nukentėjusiojo R. B. gydymo, taip pat taikos sutartyje per tam tikrą laikotarpį susitarė atlyginti nukentėjusiajam R. B. padarytą neturinę žalą bei nukentėjusiojo patirtas išlaidas už jo atstovo dalyvavimą baudžiamojoje byloje. Pasisakant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis (kaltininkas) nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, nors bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau matyti, kad administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirba. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai, kaltinamojo motyvacija bei asmeninė branda, taip pat byloje surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir iš esmės į nusikaltimų darymą nelinkęs.
12. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, o pastarasis jam atleido, pretenzijų neturi, patvirtino, kad dėl padarytos žalos susitarė pasirašydami taikos susitarimą, taip pat M. M. atlygino turtinę žalą teritorinei ligonių kasai – nukentėjusiojo R. B. gydymo išlaidas, neteistas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į M. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį iki ir po įvykio ir šių aplinkybių visumą, yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo
13. Nustatyta, kad biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. birželio 22 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 34769 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 127,30 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalotas R. B., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF).
14. Civilinė ieškovė 2024 m. rugsėjo 26 d. pateikė teismui pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kadangi kaltinamasis žalą PSDF biudžetui atlygimo (2024 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymas 127,30 Eur sumai už R. B. gydymą). Civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 020 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje pateiktas susitarimas, sudarytas 2024 m. spalio 16 d., kuriame nukentėjusysis R. B. ir kaltinamasis M. M. taikos sutartimi susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo R. B., taip pat dėl patirtų išlaidų atlyginimo už jo atstovavimą baudžiamojoje byloje. Taikos sutartyje susitarta, kad neturtinę žalą sudaro 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų), patirtos išlaidos – 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų), viso 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų), kuriuos M. M. įsipareigoja atlyginti lygiomis dalimis per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo 2024 m. lapkričio 20 d., kiekvieno einamojo mėnesio 20 d. pervedant po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) į R. B. sąskaitą, esančią Swedbank, AB, Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina. Iš pateikto taikos susitarimo dėl žalos bei patirtų išlaidų atlyginimo matyti, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl neturtinės žalos. Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos bei patirtų išlaidų atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sąlygomis.
17. Teismas papildomai pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad kuriai nors iš taikos sutarties šalių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti išduotą vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad pastarasis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis).
Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)
18. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. spalio 16 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimą neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.
19. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: liudytojos V. S. mobilaus ryšio telefoną Iphone 12, pagal pakvitavimą grąžintą V. S., palikti V. S. žinioje; nukentėjusiojo R. B. mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A54 5G, po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintą R. B., palikti R. B. žinioje; kaltinamojo M. M. mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S20 Ultra, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Tvirtinti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikos sutartį, sudarytą 2024 m. spalio 16 d., kurioje nukentėjusysis R. B. ir kaltinamasis M. M. susitarė dėl neturtinės žalos, kurią sudaro 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) bei patirtų išlaidų – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų), viso 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų), kuriuos M. M. įsipareigoja atlyginti lygiomis dalimis per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo 2024 m. lapkričio 20 d., kiekvieno einamojo mėnesio 20 d. pervedant po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) į R. B. sąskaitą, esančią Swedbank, AB, Nr. (duomenys neskelbtini).
Bylą dalyje dėl BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. spalio 16 d. nutarimu kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti M. M., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: liudytojos V. S. mobilaus ryšio telefoną Iphone 12, pagal pakvitavimą grąžintą V. S., palikti V. S. žinioje; nukentėjusiojo R. B. mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A54 5G, po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintą R. B., palikti R. B. žinioje; kaltinamojo M. M. mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S20 Ultra, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. M..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.