- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-24
- Bylos Nr.
- N-62-6800-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarimo Ž. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. birželio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. Z. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad Ž. Z. 2009 m. birželio 11 d., apie 18.46 val., Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvėje, vairavo automobilį „BMW 740“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,02 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis), be to, važiuodamas nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido pėsčiojo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė KET 14 ir 37 punktų reikalavimus.
II.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 7 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nutarė už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje bei 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą Ž. Z. skirti 1200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad Ž. Z. padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarė KET pažeidimus. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis dirba, administracine tvarka baustas, automobilį neblaivus vairavo pirmą kartą.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarimą ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Apelianto įsitikinimu, jam paskirta pernelyg griežta administracinė nuobauda. Nurodo, kad nors per vienerių metų laikotarpį ir pažeidė KET, tačiau ankstesni pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Pažymi, kad jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, netekęs specialiosios teisės, praras darbą.
Atsiliepimas
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarimą nepakeistą. Institucijos įsitikinimu, nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskirtos nuobaudos švelninti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu Ž. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje bei 124¹ straipsnio 6 dalyje.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <…> nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, <…>, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.
Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas prašo neskirti specialiosios teisės atėmimo.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tai, kad Ž. Z. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Ž. Z. darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos apelianto nurodytos aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Ž. Z. buvo nustatytas 1,02 promilės girtumas, todėl vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ž. Z. per vienerių metų laikotarpį padarė jau ketvirtą tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (b. l. 9-10). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ž. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.