Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąja vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) traktoristu, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, anksčiau teistas:

1) 2013 m. rugsėjo 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2015 m. vasario 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2017 m. balandžio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 40 MGL dydžio bauda;

4) 2018 m. gegužės 11 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

5) 2018 m. liepos 25 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 48 MGL dydžio bauda, ją sumokant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2021 m. rugpjūčio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Linos Vaitkevičienės (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38627-23 pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 179, 190 straipsniais, tarp liudytojų M. B. ir S. S. buvo atlikta akistata, kurios metu buvo nustatyta jog automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinius numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus ne tik O. S., bet ir taip pat neblaivus M. B. (t. 1, b. l. 10–13).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. B. ir O. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl M. B. pareikšto kaltinimo

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad M. B. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl O. S. pareikšto kaltinimo

Tuo tarpu paties kaltinamojo O. S. parodymai nebuvo išsamūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis neigė vairavęs automobilį, tačiau nurodė prisimenantis tik dalį aplinkybių. Nors kaltinamasis teigė, kad buvo stipriai neblaivus, negalėjo paaiškinti, kurioje vietoje sėdėjo važiuodamas pas P. K., tačiau tuo pačiu metu prisiminė, kad važiuodamas atgal sėdėjo keleivio vietoje. Iš vaizdo įrašų matyti, kad O. S. elgiasi adekvačiai, supranta jam užduodamus klausimus, aiškina įvykio aplinkybes, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, O. S. teismui duotų parodymų neišsamumą sąlygojo ne neblaivumas, o noras neatskleisti visų bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, pateikus kaltinamajam patikslintą pranešimą apie įtarimą transporto priemonę vairavus iš (duomenys neskelbtini), kaltinamasis pasinaudojo teise parodymus duoti pasitarus su advokatu (t. 2, b. l. 6). Nekvestionuojant asmens teisės atsisakyti duoti parodymus, toks kaltinamojo elgesys leidžia teismui jo parodymus vertinti kritiškai, dėl ko teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamojo O. S. parodymais ir vien tik jais vadovaudamasis jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Taigi, šiuo atveju kaltinimas O. S., kad jis (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamojo O. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

Dėl bausmės skyrimo M. B.

Teisiamojo posėdžio metu M. B. gynėjas prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad kaltinamasis padėjo išsiaiškinti šią veiką.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvų sąlygų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Sutiktina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis M. B. teigė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltę pripažino pilnai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad jis ir padėjo išsiaiškinti šią nusikalstamą veiką.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) gavus tarnybinį pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) galimai padarytos nusikalstamos veikos. Tarnybiniame pranešima nurodyta, kad transporto priemonę vairavo O. S., todėl jam (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. (duomenys neskelbtini) apklaustas kaip liudytojas M. B. savo kaltę neigė, parodė, kad transporto priemonę vairavo tik O. S. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis M. B. kaip liudytojas davė melagingus parodymus, siekdamas nuslėpti savo nusikalstamą veiką. Tik atlikus liudytojo S. S. apklausą ir M. B. bei S. S. akistatą, M. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Tokio kaltinamojo elgesio proceso metu nėra pagrindo vertinti kaip geranoriško padėjimo išsiaiškinti visas jam žinomas aplinkybes ir padėti nustatyti nusikalstamą veiką. Vadovaujantis tuo, teismas M. B. elgesio nevertina kaip padėjimo išsiaiškinti nusikalstamą veiką.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad M. B. padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia, jog M. B. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, dirba, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Baudžiamasis įstatymas numato, kad švelniausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė bauda įprastai skiriama pirmą kartą nusikaltimą padariusiam asmeniui. Kaip jau minėta, M. B. anksčiau neteistas, tačiau kartu pažymėtina, jog bauda yra ekonominio pobūdžio bausmė, kurią skiriant privalu įvertinti ir realias galimybes paskirtą baudą sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dirba, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio negavo. Teisiamojo posėdžio metu M. B. teigė, kad baudos bausmę jam galėtų padėti sumokėti tėvai, kurių pajamos siekia 600 Eur. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad švelniausios bausmės baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kadangi jos atlikimo galimybės nagrinėjamu atveju būtų itin menkos.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinti M. B. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą, kurios dydis nustatomas mažesnis nei arešto bausmės vidurkis.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio taikymo, atsižvelgia į tai, jog M. B. anksčiau neteistas. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, jog M. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog M. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jam realią trumpalaikę arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, o pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį ir skirtinos bausmės vykdymą atidėjus bei paskyrus įpareigojimus, kurie leistų kaltinamajam įrodyti, jog gali gyventi nenusikalstamai ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių.

Pagal kasacinio teismo praktiką, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-21 nutartis Nr.2K-97-697/2023). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad M. B. anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, tačiau taikant įpareigojimus.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

Teismas nustatė, kad, nors M. B. teisiamas pirmą kartą, tačiau nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Taigi, tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei pakankamai atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie M. B. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, M. B. kartu automobilyje vežė dar du asmenis. Taigi, atsižvelgus į tai, M. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Šiuo atveju automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo priemonė. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) priklauso M. B. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 2 570 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl M. B. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas.

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Dėl bausmės skyrimo O. S.

Kaltinamojo O. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis O. S. padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad O. S. nedirba, teisiamas 6 kartą, baustas administracine tvarka. Ankstesniu nuosprendžiu O. S. teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamasis padarė, kai jam alkotesterio pagalba buvo nustatytas net 2,62 promilės neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2,23 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad toks nusikaltimas vertinamas kaip itin pavojingas, nes buvo šiurkščiai pažeisto Kelių eismo taisyklės, kaltinamasis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui. Naują nusikalstamą veiką O. S. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės. Tokie duomenys atskleidžia kaltinamojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis pakankamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, anksčiau skirtos švelnesnės bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog didesnė nei sankcijoje numatyta arešto bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kadangi kaltinamasis niekur nedirba, o prieš tai nuosprendžiu skirta bauda nesumokėta.

O. S. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta galutinė bausmė – 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, kurios O. S. nėra sumokėjęs. (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis raštas. Kadangi kaltinamasis O. S. naują nusikalstamą veiką padarė po Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. liepos 25 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir įsiteisėjimo, neatlikęs nuosprendžiu skirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka. BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui subendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnį bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl bausmės subendrintinos jas visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys) – kartu su galutine arešto bausme kaltinamajam skirtina ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.

Arešto bausmė kaltinamajam skiriama pirmą kartą, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia, jog yra pagrindas paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. M. B. anksčiau paskutinį kartą teistas 2018 metais, šiuo skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nesunkios nusikalstamos veikos padarymo. Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o taikant intensyvią priežiūrą ir bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant su bausmės tikslais susijusius įpareigojimus. Teismo nuomone, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad, jei O. S. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą ir pareigas - registruotis Užimtumo tarnyboje ar dirbti, nustatytu laiku būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas gerokai viršijo vidutinio neblaivumo laipsnį, transporto priemonėje vežė dar du keleivius, anksčiau už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamasis teistas du kartus, nustatytinas 4 (ketverių) metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas.

O. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso kitam asmeniui, t. y. M. B. Nors transporto priemonės savininkas M. B. žinojo, kad, perleidus transporto priemonę O. S., šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, tačiau šiuo nuosprendžiu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jau yra konfiskuota, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam ir šiuo nuosprendžiu yra konfiskuojamas, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš O. S. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), kuri pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą atitinka 2 570 Eur (t. 1, b. l. 87).

O. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą pažymą, kurios duomenimis antrinės teisinės pagalbos, teiktos M. B., išlaidų suma yra 229,17 Eur (t. 2, b. l. 73-77). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. advokatas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad šiuo metu jis negauna atlyginimo, tokius jo parodymus patvirtina ir Sodra duomenų bazės išrašas. Šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo nuspręsta konfiskuoti jam priklausantį turtą – automobilį. Įvertinęs šių nuteistojo turtinę padėti apibūdinančių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo pripažintas būtinu, teismas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. B. nepriteisia.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (nuo (duomenys neskelbtini)) apribota M. B. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas M. B. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: du kompaktiniai diskai, esantys byloje – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nustatant šias pareigas: 1) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nuo (duomenys neskelbtini) būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones M. B. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti M. B. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), grąžintą saugoti M. B.

Laikiną M. B. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme iš M. B. nepriteisti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

O. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą ir 48 MGL dydžio (2 400 Eur) baudą, ją sumokant per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nustatant šias pareigas: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti O. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones O. S. atėmimą 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti O. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš O. S. konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 570 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų).

Išaiškinti O. S., kad 2 400 Eur dydžio bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 2 570 Eur nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų raštinės (Prienai, J. Brundzos g. 12), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu prienu.rumai@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai per antstolį. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti O. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

1) du kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti M. B. ir O. S., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.