- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-78-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01752-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- R. M., A. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų R. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir A. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė tarp jų įregistruotą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-2196-903/2015 dėl santuokos nutraukimo iki pareiškėjai sudarys naują sutartį ir pateiks teismui patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taip pat teismas išaiškino, kad jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos pareiškėjai nepateiks naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, prašymas dėl santuokos nutraukimo bus paliktas nenagrinėtu. Teismas konstatavo, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių. Teismas nustatė, kad civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje AB „Klaipėdos nafta“ yra pareiškusi civilinį ieškinį pareiškėjui R. M. solidariai su kitais kaltinamaisiais dėl 20 279 052,94 Eur žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties AB „Klaipėdos nafta“ nesutinka su turto nutraukiant santuoką padalijimu, kadangi sutuoktinei tenkančio turto vertė po padalijimo bus gerokai didesnė nei atiteksianti pareiškėjui R. M., todėl AB „Klaipėdos nafta“ prieštaravo sutarties tvirtinimui. Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas šalių sudarytą sutartį atsisakė patvirtinti.
Pareiškėjai su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo tenkinti. Nurodo, kad nesutinka, jog AB „Klaipėdos nafta“ turi teisę reikšti reikalavimus dėl tarp jų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Pasak pareiškėjų, jie neturi finansinių įsipareigojimų šiam subjektui, todėl jo nuomonė dėl jų sudarytos sutarties nėra teisiškai reikšminga. Pareiškėjai pažymi, kad baudžiamoji byla yra tik nagrinėjama ir pareiškėjas nėra pripažintas padaręs nusikaltimą. Be to, pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas AB „Klaipėdos nafta“ nepripažino kaip kreditoriaus, turinčio savarankiško reikalavimo teisę, nukreiptą į pareiškėjus. Taip pat, pareiškėjų vertinimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisėta, joje numatytas tarpusavio turto padalijimas yra proporcingas įvertinus aplinkybę, jog su pareiškėja lieka gyventi vaikai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, tiek kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek vieno sutuoktinio ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir duomenys, patvirtinantys, kad kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka, kaip yra nagrinėjamu atveju, gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas užtikrina santuokos nutraukimo padarinių išsprendimą visa apimtimi ir visišką teisinės taikos tarp sutuoktinių atkūrimą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto. Dėl to nepriklausomai nuo to, ar kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas teismo sprendimu, ar dėl jo vyksta ginčas, pareiškėjai privalo juos informuoti kaip numanomus kreditorius. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas AB „Klaipėdos nafta“ neįtraukė į procesą kaip trečiojo asmens, neturi teisinės reikšmės, nes tai neeliminuoja jos kaip kreditorės, turinčios ginčijamą reikalavimo teisę, galimybių pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis. Faktas, jog baudžiamoji byla nėra pasibaigusi ir pareiškėjas nėra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas, netgi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, gali palikti ieškinį nenagrinėtą ir nukentėjusiajam palikti teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tokio pobūdžio teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog ne tik nusikaltimo padarymas yra vienintelė prielaida žalai atsirasti. Neteisėti veiksmai taip pat būti atlikti ir nesant nusikaltimo sudėties, todėl netgi pareiškėjo ir nepripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, nereiškia, jog jis neatliko neteisėtų veiksmų, o kreditoriaus reikalavimas yra nepagrįstas. Šios teisinės situacijos vertinimą atliks teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o iki tol AB „Klaipėdos nafta“ laikytina numanomu kreditoriumi, turinčiu teisę ginti savo interesus pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje.
Taip pat nagrinėjamu atveju pripažintini kaip nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog jie turtą pasidalijo proporcingai. Pažymėtina, jog ne teismo, o kreditorių prerogatyva yra vertinti bei reikšti pastabas, kurios susijusios su kreditorių prievolių pobūdžiu ir turto padalijimu, nes tai tiesiogiai susiję su jų teisių įgyvendinimu. Esant numanomo kreditoriaus AB „Klaipėdos nafta“ prieštaravimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino, ar šalys proporcingai ar ne pasidalino santuokoje įgytą turtą.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiąsias teisės normas. Dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.