Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant patrauktam administracinėn atsakomybėn O. K., nukentėjusiajai R. I. P., nukentėjusiosios atstovui advokatui Kęstučiui Blažiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK 2 PK Vilkpėdės PN nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK Vilkpėdės PN viršininkas 2010-09-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. K. už tai, kad 2010-07-13 laikotarpiu nuo 20.15 val. iki 20.30 val. Vingio parke jo vedžiojamas šuo – vilkšunis, išsinėręs iš antsnukio, pradėjo kandžioti R. I. P. šunį mišrūną, tuo padarė sužalojimus, t.y. kastines ausies ir ausies pagrindo žaizdas, ir taip O. K. neužtikrino, kad jo šuo nekeltų grėsmės kito asmens turtui, t.y. kito asmens šuniui, t.y. nesužeistų kitų gyvūnų. Tokiais veiksmais O. K. pažeidė Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. I-1251 patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių 6.8 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 str. (b.l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 PK Vilkpėdės policijos nuovados viršininkas V. P. 2010-09-06 priėmė nutarimą, kuriuo O. K. pagal LR 110 str. 3 d. paskyrė 500 litų baudą už tai, kad laikotarpiu nuo 20.15 val. iki 20.30 val. Vingio parke jo vedžiojamas šuo – vilkšunis, išsinėręs iš antsnukio, pradėjo kandžioti R. I. P. šunį mišrūną, tuo padarė sužalojimus, t.y. kastines ausies ir ausies pagrindo žaizdas, tuo O. K. neužtikrino, kad jo šuo nekeltų grėsmės kito asmens turtui, t.y. kito asmens šuniui, t.y. nesužeistų kitų gyvūnų. Taip O. K. pažeidė Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. I-1251 patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių 6.8 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 3 d. (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismo posėdžio metu O. K. skundą palaikė skunde išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad šuo buvo su antsnukiu, pririštas, šunys tik apsilojo, pjautynių nebuvo. Gydyklos pažymoje neįrašyta, kokio šuns įkandimai ir kada padaryti. Tvirtino, kad

Institucijoje jam nebuvo sudarytos galimybės paaiškinti.

R. I. P. 2010-07-15 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK 2 PK, prašydama nubausti O. K. dėl šunų laikymo ir vedžiojimo taisyklių nesilaikymo bei sisteminių viešosios tvarkos pažeidinėjimų. Pareiškime nurodė, kad 2010-07-13 Vingio parko teritorijoje ji vedžiojo šunį. Tarp 20.15 – 20.30 val. netoli Vingio parko Karių kapinių jos augintinis buvo užpultas kaimynystėje gyvenančių Kašėtų vilkšunio Hipio, kuris buvo paleistas, be pavadžio ir antsnukio. Tvirtino, kad grumtynės tarp šunų vyko apie 10 minučių ir jų metu nukentėjusiosios šuo patyrė sužalojimų ausų ir kaklo srityse. Nukentėjusioji pažymėjo, kad tai ne pirmas incidentas su Kašėtų šunimi, jų būta apie penkių, iš kurių tris kartus jos šuo buvo sužalotas. Visais atvejais Hipis buvo vedžiojamas be antsnukio, buvo palaidas, be pavadžio (b.l. 41). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. I. P. patvirtino, kad jos 2010-07-15 pareiškime išdėstytas aplinkybes. Nukentėjusioji taip pat papildomai paaiškino, kad situacija nesikeičia, išvados nedaromos, pareiškėjo šuo ir dabar paleidžiamas, išeinant iš parko pririšamas. Įvykį matė M. V.. Įvykio metu šunys grūmėsi apie 10 minučių. Nukentėjusioji juos sugebėjo atskirti tik paėmusi pagalį. Teigė, kad liudytojos L. D. įvykio vietoje nebuvo. Nukentėjusiosios atstovas O. K. skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtino, kad nukentėjusiosios šuns sužalojimo faktą įrodo veterinarinės gydyklos pažyma, O. K. buvo supažindintas su protokolu, žinojo savo teises. Vertina, jog liudytojos D. B. parodymus kaip objektyvius. Teigė, kad O. K. liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai kaip prieštaraujantys byloje surinktai medžiagai.

2010-11-22 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. A. parodė, kad O. K. iki įvykio dienos ji nepažinojo. Jo tėvui M. K. oficialų įspėjimą surašė dėl galimo elgesio. Įvykio aplinkybių ji nenustatinėjo, oficialus įspėjimas M. K. buvo surašytas dėl galimo necenzūrinių žodžių vartojimo. Dėl pareiškėjo nubaudimo buvo remtasi liudytojų parodymais, nukentėjusiosios pareiškimu, jos pristatytais įrodymais. Iš O. K. pusės nebuvo nieko pateikta, nors jis aiškino, kad viskas įvyko atvirkščiai, bet savo žodžių nepagrindė jokiais įrodymais, neatsivedė nei vieno liudytojo, galinčio patvirtinti jo žodžius. Pareiškėjas buvo nusiteikęs agresyviai, priešiškai, buvo labai susinervinęs (b.l. 76-77). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK Vilkpėdės PN tyrėja, ji 2010-07-23 surašė įspėjimą M. K. dėl galimai necenzūrinių žodžių vartojimo R. I. P. atžvilgiu 2010-07-15 apie 20.15 -10.30 val. (b.l. 12). 2010-07-29 R. A. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio ir pradėti administracinio pažeidimo bylos teiseną O. K. pagal LR ATPK 110 str. (b.l. 6).

2010-11-12 teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. P., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK komisaras, paliudijo, kad pareiškėjo iki įvykio nepažinojo, motyvų jį apkalbėti neturi. O. K. dėl padaryto pažeidimo neprisipažino. Buvo pateikta pažyma apie šuns apkandžiojimą, remtasi liudytojų parodymais. Liudytoja, kuri buvo apklausta, yra nukentėjusiosios kaimynė, todėl ji mato, kokia yra situacija su šunimis (b.l. 76-77).

2010-10-20 teismo posėdyje liudytoja apklausta M. V. parodė, kad O. K. yra jos draugas. Nukentėjusiąją ji yra mačiusi ir anksčiau, nes jos yra kaimynės. Vedžiojant šunis parke, praeityje su nukentėjusiąja konfliktų nebuvo. Įvykio metu jos draugo O. K. šuo buvo su antsnukiu ir pavadėliu, paleistas nebuvo. Nukentėjusiosios šuo pribėgo prie draugo šuns, jie apsilojo, šunų pjautynių nebuvo. Nukentėjusioji, priėjusi pasiėmė savo šunį ir jokių pretenzijų nepareiškė (b.l. 67-70). M. V. teisme jos nurodytas aplinkybes paliudijo ir raštu (b.l. 34).

2010-10-20 teismo posėdyje liudytoja apklausta L. D. parodė, kad su O. K. ji gyvena gretimai, jį pažįsta. Nukentėjusiąją ji pažįsta iš matymo. Įvykio metu ji vaikščiojo parke ir matė, kaip prie O. K., kuris buvo su drauge ir vedžiojo šunį, pribėgo nukentėjusiosios šuo, kuris buvo palaidas, šunys apsilojo. Liudytoja matė, kaip nukentėjusioji priėjo ir pasiėmė savo šunį (b.l. 67-70). Liudytoja L. D. jos rašytiniame liudijime taip pat paaiškino, kad ji su vaikais ėjo iš Vingio parko namo ir išėjus iš jo (netoli Kapinių žuvusiems pirmojo pasaulinio karo metu) matė, kaip O. K. su savo augintiniu ir drauge 2010-07-13 apie 20.15 - 20.30 val. vaikščiojo. O. K. šuo buvo su antsnukiu ir pavadėliu. Iš kažkur atsirado kitas šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Šunys apsilojo. Priėjusi moteris pririšo savo šunį prie pavadžio, bet antsnukio neuždėjo (b.l. 32-33).

Liudytoja D. B. 2010-07-21 tyrėjai rašė paaiškinimą dėl įvykio, kuriame nurodė, kad O. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesilaiko šunų laikymo ir vedžiojimo taisyklių, jo augintinis vilkšunis Hipis vedžiojamas be antsnukio ir be pavadžio, keldamas pavojų aplinkiniams. Teigiama, kad šuo nedresuotas ir nepaklūsta šeimininkų komandoms. Hipis vedžiojamas masinio susibūrimo vietose – Vingio parke, jo prieigose, Vingio parko Karių kapinėse. Teigiama, kad jos akivaizdoje Vilngio parko prieigose (Čiurlionio g. pabaigoje) ne kartą buvo užpultas ir sužalotas R. I. P. šuo Tobis, kuriam apsiginti nuo didesnio ir galingesnio vilkšunio neįmanoma. Pažymi, kad šuns šeimininkai nesistengia užkirsti kelio pasikartojantiems Hipio išpuoliams, toleruoja savo šuns veiksmus, įžeidinėja užpultų šunų šeimininkus necenzūriniais žodžiais, tokiu neatsakingu požiūriu kelia grėsmę gyvūnų ir gyventojų saugumui (b.l. 27). 2012-05-08 teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B. patvirtino savo 2010-07-21 paaiškinime tyrėjai R. A. išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ji su nukentėjusiąja daug metų yra kaimynės. Po įvykio tą patį vakarą ji su nukentėjusiąja kalbėjosi telefonu. Pokalbio metu nukentėjusioji susijaudinusi pasakė, kad jos Tobį užpuolė ir apkandžiojo kitas šuo, nurodė šuns vardą – Hipis. Liudytoja taip pat parodė, kad yra mačiusi, kaip Hipis ne kartą puolė kitus šunis. D. B. tvirtina matydavusi, kad minėtas šuo dažnai būdavo palaidas, pribėgęs puldavo kitus šunis. Ji žino, kad ir praeityje nukentėjusiosios augintinis keletą kartų buvo užpultas, apkandžiotas, bet niekada nebuvo taip sužalotas.

2010-09-06 rašytiniame paaiškinime O. K. su pažeidimu nesutiko (b.l. 40).

VšĮ „Buivydiškių veterinarijos klinika“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) rašoma, kad „š.m. liepos 14 d. į VšĮ Buivydiškių vet. klinika buvo pristatytas šuo, mišrūnas, 6 m. amžiaus, juodas, priklausantis pil. R. P., gyv. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), gydymui. Diagnozė: Kastinės ausies ir ausies pagrindo žaizdos. Gydymo išlaidos: 40.00 (keturiasdešimt) Lt.“ (b.l. 28).

2010-10-19 atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK Vilkpėdės PN su skundu nesutiko. Pažymėjo, kad įvykis įvyko Vingio parke, kurį aptarnauja Vilkpėdės PN. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija O. K. skundą vertina, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės (b.l. 65).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2010-07-03 apie 20.30 val. O. K. ir R. R. P. šunys buvo įvykio vietoje. O. K. kategoriškai neigia, kad jo augintinis buvo be pavadžio ir antsnukio, kad šunys pjovėsi ir grumtynių metu O. K. šuo Hipis sužalojo R. I. P. augintinį Tobį. Konstatuotina, kad nukentėjusioji R. I. P. tiek tiriant įvykį, tiek teismo posėdžio metu davė nuoseklius ir detalius paaiškinimus dėl to, kad O. K. šuo buvo be pavadžio ir antsnukio, palaidas, kad O. K. šuo jos augintinį užpuolė, šunys pjovėsi ir pjautynių metu nukentėjusiosios Tobis buvo sužalotas. Aplinkybę, kad nukentėjusiosios šuo buvo sužalotas patvirtina VšĮ „Buivydiškių veterinarijos klinikos” pažyma (duomenys neskelbtini), kurioje rašoma, kad nukentėjusiosios šuniui padarytos kastinės ausies ir ausies pagrindo žaizdos (b. l. 47), liudytojos D. B. rašytinis paaiškinimas (b.l. 48) ir teisme duoti parodymai. Liudytoja D. B. teisme patvirtino, kad dar 2010-07-13 vakare ji kalbėjosi su nukentėjusiąja telefonu ir pokalbio metu susijaudinusi R. I. P. pasakė, kad jos augintinis buvo sužalotas, įvardijo skriaudiką, nurodydama O. K. šunį, vardu Hipis. Be to, ši liudytoja patvirtino ir kitas nukentėjusiosios 2010-07-15 pareiškime Vilniaus apskrities VPK 2 PK rašytas aplinkybes – dėl to, kad O. K. šuo dažnai vedžiojamas be pavadžio ir antsnukio, kad nukentėjusiosios šuo jos akivaizdoje ne kartą buvo užpultas ir sužalotas Hipio. Tokie liudytojos parodymai, tiek rašytiniai (b.l. 27), tiek ir duoti teisme yra nuoseklūs. Jais teismas tiki ir konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija teisingai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymą. Pažymėtina, kad byloje surinktais įrodymais liudytoja M. V. yra O. K. draugė, todėl vertintina, kad jos parodymai dėl to, kad šunys tik apsilojo, yra neobjektyvūs. Nukentėjusioji tvirtina, kad liudytojos L. D. įvykio metu nebuvo. Teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip neobjektyvius ir jais netiki. Jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Be to, O. K. įvykio tyrimo metu šių liudytojų nebuvo nurodęs nei bylos tyrimo institucijoje metu, nei jos nagrinėjimo 2010-09-06. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji galėtų O. K. apkalbėti. Tokių aplinkybių negalėjo įvardinti ir pats O. K.. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepime patvirtino, kad Vingio parką aptarnauja Vilkpėdės PN.

LR ATPK 110 straipsnis numato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, – užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam pagrįstas skirtas LR ATPK 110 str. 3 d. sankcijoje numatytas baudos vidurkis – 500 litų (LT ATPK 30² str.).

Vilniaus miesto tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. I-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 punktas iš gyvūnų savininkų reikalauja užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų (toliau – Taisyklės) Pagal Taisyklių 24 punktą viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas išimtis. Laikoma, kad šuo vedamas su pavadėliu, kai vienas pavadėlio galas prisegtas prie šuns, o kitą pavadėlio galą šunį vedantis (vedžiojantis) asmuo tvirtai laiko rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu valdyti šunį. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę. Pagal Taisyklių 25 punktą viešosiose vietose šunys gali būti vedžiojami be antsnukio, esant bent vienai iš šių sąlygų: 25.1. tam tikros veislės šunims antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina; 25.2. šuo registruotas Vilniaus mieste ir kompetentinga įstaiga ar organizacija (Lietuvos kinologų draugija ar kita) yra išdavusi pažymėjimą, liudijantį apie šio šuns sėkmingai išlaikytą šuns socializacijos testą. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš tris metus. Pagal Taisyklių 26 punktą šunų vedžiojimo aikštelėse šunys gali būti palaidi, tačiau asmenų prižiūrimi tik esant visoms šioms sąlygoms: 26.1. šuniui uždėtas antsnukis, jei šunų yra daugiau nei vienas. Antsnukis gali būti nededamas, jei aikštelėje esančio kito šuns savininkas tam neprieštarauja arba kompetentinga įstaiga ar organizacija (Lietuvos kinologų draugija ar kita) yra išdavusi pažymėjimą, liudijantį apie šio šuns sėkmingai išlaikytą šuns socializacijos testą. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš tris metus; 26.2. asmuo garantuoja ir atsako, kad šuo nekels grėsmės ir niekam nepadarys žalos; 26.3. šunų vedžiojimo aikštelė yra visiškai uždara; 26.4. šuo dėl savo dydžio ar kitų savybių negali pabėgti iš šunų vedžiojimo aikštelės. Taisyklių 28 punktas draudžia vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais.

Iš 2010-09-06 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad O. K. su šiuo dokumentu supažindintas, jam teisės išaiškintos. Grafoje dėl šių aplinkybių yra jo parašas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 124 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

O. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliaciniu skundu per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.