Utenos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovei Laurai Laurinavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., pažeisdamas LR Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus, 2016 m. lapkričio 17 d., 21 val. 46 min., Anykščių r. sav., Mileikiškių k., pakartotinai vairavo transporto priemonę Peugeot 106, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai nėra įgijęs teisės vairuoti. Transporto priemonė, kuriai LR Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406, patvirtintų Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros taisyklių nustatyta tvarka, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taip pat neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokia savo veika M. P. padarė pažeidimus, numatytus ANK 427str.,1d., ANK 415str.,2d., ANK 415str.,1d.

M. P. posėdžio metu pažeidimų nepripažino. Paaiškino, jog tą vakarą į Milaikiškių kaimą , į brolio kiemą, atvažiavo žmonės apžiūrėti automobilio Peugeot (duomenys neskelbtini) kurį norėjo pirkti. Jis tą automobilį buvo nupirkęs iš R. P. , tačiau pirkimo- pardavimo sutarties nebuvo surašęs. Automobilį planavo parduoti, todėl tą vakarą atvažiavo brolio draugai apžiūrėti automobilio. Jis buvo parėjęs iš darbo ir buvo išgėręs alaus. Automobilis stovėjo kieme, todėl atvažiavę asmenys automobilį ištraukė į gatvės. Ištraukė automobilį atbulomis, užkabinę virvę už automobilio galinės dalis. Traukiant automobilį, jame už vairo niekas nesėdėjo, tik jis pro vairuotojo pusės langą buvo įkišęs ranką į vidų ir su vairu vairavo, kad automobilis išvažiuodamas iš kiemo pasisuktų prie gatvės krašto. Kai privažiavo pareigūnai, automobilis jau stovėjo gatvėje. Į pareigūnų klusimą atsakė, jog tai jo automobilis. Sakė , jog automobilio nevairavo. Automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra, jis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. M. P. nurodė, jog jis nesėdėjo automobilio viduje už vairo, o tik , būdamas lauke, pro langą įkišęs ranką , automobilį vairavo, todėl nesupranta už ką jam surašė protokolą. Automobilio variklis nebuvo užvestas, automobilio rakteliai buvo jo kišenėje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovė Laura Laurinavičiūtė paaiškino, jog policijos pareigūnai patruliuodami Milaikiškių kaime , tamsiu paros metu , pastebėjo automobilio šviesas ir privažiavę rado keturis vaikinus, kurie stovėjo prie automobilio Peugeot. Pareigūnui pasidomėjus kieno automobilis ir kas vairavo, M. P. atsakė, jog tai jo automobilis, ir kad jis jį vairavo. Pareigūnams kilo įtarimas dėl M. P. blaivumo ir jie patikrino jo blaivumą ir buvo nustatyta, jog M. P. buvo vartojęs alkoholio. Automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu ir jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Dėl visų nustatytų pažeidimų ir surašė M. P. protokolą. Surašymo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, jog M. P. automobilį neblaivus vairavo pakartotinai, todėl vėliau pareigūnė pateikė tarnybinį pranešimą dėl veikos perkvalifikavimo. Vairavimo faktui užtenka to, kad asmuo valdė automobilį.

Liudytojas G. Č. parodė, jog tą vakarą kartu su kolege V. Kovrig dirbo Milaikiškių kaime, kai pastebėjo keistai judantį automobilį, jis kažkaip įdomiai manevravo, todėl nutarė tai patikrinti. Likus maždaug apie 20 metrų iki automobilio, išsijungė pirmo automobilio šviesos. vėliau jos pritemo ir vėl užsidegė. Kai jie privažiavo, tai gatvėje rado du automobilius. Automobilio Peugeot šviesos nebedegė, o degė tik autobusiuko pažibinčiai. Pirmas stovėjo automobilis Peugeot, o už jo autobusiukas. Automobilį Peugeot traukė atbulomis. Automobilio variklis nedirbo, buvo praviras vairuotojo pusės langas. Aplinkybes aiškinosi kolegė V.Kovrig. Jis girdėjo, kaip į jos klausimą M. P. atsakė, jog jis išvairavo automobilį iš kiemo . Po to M. P. pradėjo neigti vairavęs automobilį. Kiti su juo buvę vaikinai nei vienas neprisipažino vairavę automobilį.

Liudytojas P. G. parodė, jog M. P. yra jo brolis. Tą vakarą į Milaikiškių kaimą, kur jis gyvena, atvažiavo žmonės, kurie norėjo pirkti brolio automobilį Peugeot. Automobilis stovėjo kieme, todėl jį atbulomis ištraukė iš kiemo į gatvę. Į automobilį buvo įdėtas akumuliatorius, todėl užsidegė jo šviesos. Ištraukiant automobilį iš kiemo, už jo vairo niekas nesėdėjo. Matė, jog atidarytas vairuotojo pusės langas, tačiau jis nematė ar pro langą kas nors automobilio vairą valdė.

Liudytoja Vika Kovrig parodė , jog tą vakarą kartu su kolega G. Č. dirbo Milaikiškių kaime. Tamsiu paros metu pamatė, jog iš kiemo išsuko automobilis ir jie privažiavo patikrinti. Kai privažiavo, tai du automobiliai stovėjo gatvėje. Pirmas buvo automobilis Peugeot, o už jo autobusiukas. Prie automobilių buvo keli jaunuolių. Jai paklausus kieno automobilis ir kas vairavo, M. P. atsakė, jog tai jo automobilis ir jis jį išvairavo iš kiemo. Kuomet ji paprašė dokumentų, M. P. pasakė, jog automobilio jis nevairavo. Kiti buvę jaunuoliai taip pat sakė, jog automobilio nevairavo. Kadangi M. P. iš pradžių pasakė, jog jis automobilį išvairavo, tai jam ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padarytų pažeidimų. Automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra ir jis nebuvo apdraustas. Protokolo surašymo metu ji neturėjo duomenų, jog jis automobilį pakartotinai vairavo neblaivus, todėl vėliau ji parašė tarnybinį dėl veikos perkvalifikavimo.

Liudytojas J. Š. parodė, jog M. P. beveik nepažįsta, pažįsta jo brolį. Tą vakarą atvažiavo pas M. P. brolį, nes norėjo pirkti automobilį Peugeot . Automobilis stovėjo kieme, todėl nutarė jį ištraukti į gatvę. Iš kiemo į gatvę automobilį traukė atbulomis. Už jo vairo niekas nesėdėjo. M. P. pro langą buvo įkišęs ranką į vidų ir sukiojo automobilio vairą, kol automobilį ištraukė į gatvę. Kuomet privažiavo policijos pareigūnai ir klausė kas vairavo automobilį, tai visi sakė, jog automobilio niekas nevairavo. Kadangi automobilis buvo M. P., tai jį pareigūnai pasisodino į tarnybinį automobilį, o nei jo, nei kitų asmenų pareigūnams nereikėjo ir jie išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Be to, M. P. administracinės teisės pažeidimas įrodytas šiais įrodymais: 2016-11-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 53P-77938588-16, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Patrulių būrio vyr. patrulio 2016-11-20 tarnybiniu pranešimu dėl administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Patrulių būrio vyr. patrulio 2016-11-18 tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, išrašu iš VĮ ,,Regitra“

M. P. jam inkriminuotų pažeidimų nepripažino, teigdamas, jog pro langą įkišęs ranka jis valdė automobilį, kol jis buvo traukiamas iš kiemo ir tai negali būti laikoma automobilio vairavimu. Teismas, išklausęs teismo posėdžių metu M. P. , policijos komisariato atstovę, liudytojus , daro išvadą, jog M. P. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio ,,vairuoti“ prasme. Vairavimo, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -413/2007). Dabartinis lietuvių kalbos žodynas žodį ,,vairuoti“ aiškina kaip valdymą vairu. Toks žodžio ,,vairuoti“ reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. N17 -885/2006). Taigi, pagal susiformavusią teismų praktiką, M. P. veiksmai, neužvestą automobilį perstūminėjant mechaniškai iš vienos vietos į kitą, patį automobilį vairuojant ranka per automobilio durelių langą, pilnai atitinka automobilio vairavimo sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad KET 82 p. apibrėžia vairuotojo sąvoką, kur vairuotojams prilyginami asmenys, ne tik vairuojantys transporto priemonę ir dalyvaujantys eisme bet ir vadeliotojai, raiteliai, asmenys varantys keliu gyvulius ar paukščius, dviratininkai, t.y. judantys ne tik motorinėmis transporto priemonėmis, kurių atžvilgiu taip pat taikomi KET reikalavimai, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole M. P. vairavimas automobilį neturint tam teisės, kai ji atimta, pagrįstai įtrauktas į pažeidimo sudėtį nurodant, kad tokiu būdu buvo pažeisti KET 14 p. reikalavimai. Iš bylos duomenų matyti, kad M. P. neneigė aplinkybės, kad būtent jis valdė automobilį, kai jis buvo traukiamas iš kiemo, todėl jo teiginiai , jog jo atlikti veiksmai negali būti priskiriami vairavimui, kadangi jis nesėdėjo už vairo, o buvo šone automobilio, taip pat, kad automobilio variklis nebuvo užvestas, yra nepagrįsti ir atmestini.

Administracinės teisės pažeidimo protokole M. P. veika be ATPK 123 str. 1 d. ir 5 d. kvalifikuota ir pagal ATPK 129 str. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Patrulių būrio vyr. patrulės Vikos Kovrig į bylą pateiktame 2016-11-20 tarnybiniame pranešime dėl administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo nurodoma, kad M. P. veika kvalifikuotina pagal ATPK 130² str., nes 2012 metais minėtas asmuo buvo padaręs analogišką pažeidimą, kuris yra galiojantis ATPK 36 str. prasme.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki naujai daromo pažeidimo, už vairavimą esant neblaiviam M. P. 2010-07-09 buvo paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt (1158 Eur) bauda už ATPK 129 str. pažeidimo padarymą bei 2012-04-27 M. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 4200 Lt (1216 Eur) bauda už ATPK 129 str., ATPK 123 str. 1 d. pažeidimų padarymą. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² str., būtina nustatyti ar nėra suėjęs ATPK 36 str. įtvirtintas terminas. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog M. P. patraukimui atsakomybėn pagal ATPK 130² str. aktualu yra, ar įvykdyti ir kada įvykdyti nutarimai, pagal kuriuos jis baustas už vairavimą neblaiviu ir spręstina apie nuobaudų galiojimą, vadovaujantis ATPK 36 str., kuriame įtvirtinta, kad laikoma, jog asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, jeigu šis asmuo per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. Kaip matyti, asmens buvimo baustu laikotarpį ir baustumo išnykimo momentą įstatymų leidėjas sieja ne su nuobaudos paskyrimo, o su nuobaudos įvykdymo laiku. Tokiu būdu sistemiškai aiškinant ATPK 36 str. ir 130² str. akivaizdu, kad pagal ATPK 130² str. asmuo atsako, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nepraėjus metams nuo tos dienos, kai pasibaigia anksčiau jam paskirtos pagrindinės (ar papildomos) administracinės nuobaudos vykdymas. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad tiek 2010-07-09 nutarimu paskirta administracinė nuobauda, tiek 2012-04-27 nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra galiojanti ATPK 36 str. prasme, nes duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Todėl, įvertinus visas paminėtas aplinkybes laikytina, jog M. P. 2016-11-17 vairavo transporto priemonę neblaivus bei būdamas asmeniu, baustu už vairavimą esant neblaiviam. Tokia jo padaryta veika atitinka ATPK 130² str. dispoziciją, todėl surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo kvalifikuota neteisingai pagal ATPK 129 str. ir jo veiksmai perkvalifikuotini į ATPK 130² straipsnį.

M. P. veika 2016 m. lapkričio 17 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir pagal 130/2 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu 2d., 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksui, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. liepos 11 d., 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į naujai pasikeitusį reglamentavimą, į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, M. P. veika perkvalifikuojama iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130/2 straipsnio į Administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos. Vadovaujantis išdėstytu, M. P. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje neperkvalifikuojamos.

Teismas, skirdamas M. P. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. M. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Turi galiojančių nuobaudų. Akivaizdu, kad paskirtos poveikio priemonės M. P. nuobaudos tikslų (nubausti, auklėti, kad laikytųsi įstatymų) nepasiekia, jis toliau daro ypatingai šiurkščius ir pavojingus teisės pažeidimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, M. P. skirtina sankcijos vidurkyje numatytos baudos su transporto priemonės konfiskavimu. Paskirtos bausmės subendrintinos sunkesne apimant lengvesnes (ANK 38 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 1d., 1 p., teisėja

nutaria:

M. P. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ANK 415 str. 2 d., ANK 415 str. 1 d., ANK 427str., 1 ir už numatytų pažeidimų padarymą skirti:

pagal ANK 415 str. 2 d. numatytą pažeidimą skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

pagal ANK 415 str.1 d. numatytą pažeidimą skirti 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą;

pagal ANK 427 str., 1d., numatytą pažeidimą skirti 1175 Eur (vieno vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Vadovaujantis ANK 38 str. M. P. paskirti galutinę nuobaudą – 1175 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Konfiskuoti transporto priemonę PEUGEOT 106, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdomą M. P. , gyv. Panevėžio rajone Genėtinių kaime, esančią automobilių saugojimo aikštelėje UAB ,,GEDVI“, Kalno g. 6, Anykščiai.

Nutarimą dėl transporto priemonės konfiskavimo vykdyti LR ANK 687 straipsnio tvarka .

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje administracinio teisės pažeidimo numerį ROIK: 16063340935.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 str. nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnis).

Kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti prie bylos.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą