Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-10-16 · Civilinė byla Nr. 2A-388-212/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-16
Bylos Nr.
2A-388-212/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08210-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
Ieškovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
L. K., E. K., G. G.
Trečiasis asmuo
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-388-212/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08210-2010-7Procesinio sprendimo kategorija:50.11.2;121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui Kęstučiui Uzdrai,

atsakovei L. K. ir jos atstovui adv. Kęstučiui Galvičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-546-755/2011 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams L. K., E. K., G. G., G. G., tretysis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš buto, mokesčių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė nutraukti L. K. ir savivaldybės 2003-09-04 sudarytą savivaldybės butų fondo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, iškeldinti atsakovus L. K., E. K., G. G., G. G. su jų daiktais iš šio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei solidariai priteisti iš L. K. ir E. K. ieškovui 666,17 Lt už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-04-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, reikalavimą nutraukti L. K. ir Panevėžio miesto savivaldybės 2003-09-04 sudarytą savivaldybės butų fondo buto nuomos sutartį, iškeldinti atsakovus su jų daiktais iš šio buto atmetė, priteisė iš L. K. ir E. K. po 333,08 Lt nesumokėtų nuomos mokesčio ir mokėjimų už suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2010 m. birželio iki 2011 m. balandžio 1 d. Panevėžio miesto savivaldybės naudai. Priteisė iš E. K. valstybei 10 Lt žyminio mokesčio, 15,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nustatė, kad atsakovai L. K., Goda ir G. G. nuolatinai gyvena ieškovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o atsakovas E. K. jau pilnametis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose. Patalpos-butas nuosavybės teise priklauso ieškovei, o atsakovas jose apsigyveno 2003-09-04 terminuotos nuomos sutarties Nr.1838993-2.15-2 pagrindu. Sutarties terminui 2007-11-01 pasibaigus, raštu sutartis nebebuvo pratęsta, bet atsakovai ir toliau gyveno patalpose, ieškovė keletą metų nekėlė klausimo dėl patalpų atlaisvinimo, toliau skaičiavo mokesčius, todėl pripažino, jog sutartis buvo pratęsta. Pagal sutartį atsakovas turi mokėti nuomos mokestį, apmokėti komunalinius patarnavimus, bet juos vykdo tik dalinai. Skolos AB „Panevėžio butų ūkis” 2011-09-01 sudarė 4 749,29 Lt, jos buvo teismo priteistos, bet nesumokėtos. Už laikotarpį nuo 2010 m. birželio iki 2011 m. balandžio 1 d. atsakovai skolingi 666,17 Lt, tame tarpe 112,70 Lt už buto nuomą. Iš L. K. gaunamos pašalpos nuo 2010 m. rugsėjo kas mėnesį AB „Panevėžio energija” ir „Panevėžio butų ūkis” atskaitoma 150 Lt. Per laikotarpį nuo 2010 lapkričio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. atsakovai sumokėjo 450 Lt, mokant po 75 Lt per mėnesį, sausio mėn. sumokėta 150 Lt. Patalpų nuomos mokestis per mėnesį sudaro 11-12 Lt. Už ankstesnį laikotarpį atsakovai turi skolų ieškovei, paslaugų tiekėjams (AB „Panevėžio energija” – 13 186,89 Lt, AB Lietuvos dujos -120,44 Lt). L. K. gauna socialinę pašalpą 801 Lt, šiuo metu nedirba, 2009 m. mokymo tarnyboje įgijo dažytojo specialybę.

Atsakovų mokėtina nuomotojui per mėnesį už butą suma sudaro apie 60 Lt, nuomininkai šiuo metu moka apie 75 Lt, t. y. šiek tiek daugiau, dengdami įsiskolinimą, todėl teismas darė išvadą, jog negalima teigti, kad atsakovai iš viso nevykdo savo įsipareigojimų. Pats mokėjimų faktas rodo, jog atsakovai šiuo metu siekia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teismas nustatęs, kad atsakovė L. K. yra socialiai remiama, pajamų be socialinės pašalpos neturi, augina ir išlaiko dvi nepilnametes dukras, sūnus E. K. atlieka bausmę ir prie išlaikymo neprisideda, darė išvadą, kad atsakovų kaltės dėl sutartinės prievolės nevykdymo nėra. Nesant kaltės civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Taip pat nurodė, kad nei ieškovas, nei Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė konkrečių pasiūlymų dėl atsakovės nepilnamečių vaikų teisės apsaugos. Teismas netenkino prašymo skolą priteisti solidariai iš L. K. ir E. K., nes solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimą toje dalyje, kurioje teismas atmetė reikalavimą nutraukti atsakovės L. K. ir Panevėžio miesto savivaldybės 2003-09-04 sudarytą savivaldybės butų fondo buto nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus ir jų daiktus iš šio buto, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinti. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas netyrė pateiktų įrodymų, kad atsakovė nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčių nevykdo jau devynerius metus, dėl mokesčių nemokėjimo susidariusių skolų įvyko aštuoni teismai, iš atsakovės priteista 13 186,89 Lt AB „Panevėžio energija“, atsakovė vis dar skolinga AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Aukštaitijos vandenys“. Viso atsakovė už komunalines paslaugas yra skolinga apie 21 000 Lt, o jos atlikti mokėjimai už nuomą dengia tik ankstesnę skolą, o mėnesio einamieji mokėjimai nėra atliekami. Ieškovas daugelį kartų siuntė atsakovei raginimus pratęsti nuomos sutartį, susimokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovė į juos nereagavo. Šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esminį nuomos sutarties pažeidimą. Atsakovė ilgą laiką (devynerius metus) nemokėjo nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, todėl ieškovas nesitiki, kad nuomos sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (CK 6.217 str. 2 p. 4 d.). Teismo išvada, jog atsakovė moka mokesčius paskutinius kelis mėnesius, todėl sutartis negali būti nutraukta yra nepagrįsta. Apeliantas taip pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad L. K. kaltės dėl sutartinės prievolės nevykdymo nėra, kadangi ji yra socialiai remtina, pajamų be socialinės pašalpos neturi, viena augina dvi dukras, sūnus atlieka bausmę. L. K. pastaruosius 10 metų gauna socialinę pašalpą, tačiau yra darbinga, turi specialybę. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų įsidarbinti ir gauti darbo užmokestį, kurio užtektų vaikams išlaikyti, skoloms padengti, todėl dėl tokio neveikimo atsakovė yra kalta neįvykdžiusi prievolių pagal nuomos sutartį. Be to, teismas atsižvelgė tik į atsakovės turtinę padėtį, bet ieškovo turtinės padėties neįvertino. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai teigė, jog ieškovas nepateikė konkrečių pasiūlymų dėl atsakovės nepilnamečių vaikų teisių apsaugos. Vaikų teisių apsaugos principo negalima absoliutinti, jis vienodai svarbus su nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių apsaugos principais. Teismas nesilaikė principų pusiausvyros ir neatsižvelgė, kad yra pažeidžiamos savininko teisės. Tiek ieškovas, tiek Vaikų teisių apsaugos skyrius siūlė nepilnamečius vaikus laikinai apgyvendinti vaikų globos namuose kol motina L. K. suras vaikams tinkamą būstą, kadangi tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę į tinkamą būstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos suteikimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo metu ji deda visas pastangas, kad skolos kuo greičiau sumažėtų. Skola ieškovui yra nežymi, o dėl priteistų skolų už komunalines paslaugos vyksta vykdymo procesas ir taip jos dengiamos. Ieškovas nėra apmokėjęs skolų už komunalines paslaugas, todėl neturi teisės reguliuoti atsakovės santykių su komunalinių paslaugų teikėjais. Atsakovė nurodė sugebėsianti skolas išmokėti dalimis. Dėl išaugusių skolų iš dalies yra kaltas ir ieškovas, kadangi atsakovė daug kartų kreipėsi į savivaldybę prašydama jai taikyti lengvatas už šildymo paslaugas šildymo sezonu, tačiau jos prašymai visada buvo atmetami, nes atsakovė nėra registravusi savo gyvenamosios vietos J. Janonio g. 8-2, Panevėžyje, tačiau registracijai sutikimo nedavė pats ieškovas, todėl dėl išaugusių skolų kaltas ir jis. Atsakovė nurodė, kad vaikus apgyvendinus globos namuose, vaikams tai būtų didelė psichologinė trauma. Kiekvienos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra individualios, todėl tiek vaikų teisių apsaugos, tiek savininko teisių apsaugos principų absoliutinti negalima. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą to ir nedarė, o vadovavosi teisingumo ir protingumo principais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybė atsakovei ir jos šeimai 2000-07-18 suteikė manevrinį butą (duomenys neskelbtini), sudarė nuomos sutartį. Susikaupus skoloms už šį butą, 2003-06-11 įsakymu atsakovei ir jos šeimai suteikė mažesnį butą, (duomenys neskelbtini) (32,25 m²). Nuomos sutarties terminas baigėsi 2007-11-01, šalys sutarties nenutraukė ir nepratęsė jos termino (b. l. 6-9). Ieškovė nuo 2009-08-11 atsakovę įspėjo dėl sutarties pabaigos, esamų skolų ir galimo iškeldinimo (b. l. 11-13).

Paskutiniais duomenimis atsakovė AB „Lietuvos dujos“ skolinga 120,44 Lt, UAB „Aukštaitijos vandenys“ – 2 904,63 Lt, AB „Panevėžio energija“ – 17 697,03 Lt, AB „Panevėžio butų ūkis“ – 4 881,45 Lt, AB LESTO – 14,34 Lt (b. l. 168-172, 175, 181). Atsakovė augina du nepilnamečius vaikus (gim. 1999 ir 2003 m.), nedirba, gauna socialinę pašalpą iš kurios jai atskaitomi mokesčiai ir dengiamos skolos (b. l. 15, 173-174).

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nuomos sutarties su atsakove nutraukimo ir iškeldinimo iš buto. Ieškinio pagrindu nurodė CK 6. 611 straipsnį, kai nuomos sutartis gali būti nutraukta, o nuomininkas su šeimos nariais iškeldinamas iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kuomet nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius iš eilės) nemoka buto nuomos ir kitų mokesčių. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė moka mokesčius, nes šios iniciatyvos ji ėmėsi tik po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl iškeldinimo. Savo pareigos mokėti mokesčius atsakovė nevykdo apie 9 metus, todėl susidarė nemažos skolos ir tai sudaro pagrindą konstatuoti esminį nuomos sutarties pažeidimą. Nesutinka apeliantė su teismo išvada, kad dėl prievolės nevykdymo atsakovų kaltės nėra, nes atsakovė socialiai remtina. Mano, kad atsakovė, būdama darbinga, turėdama specialybę, turi galimybę dirbti ir gauti darbo užmokestį. Nepagrįstai teismas darė išvadą, kad ieškovas ir Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė konkrečių pasiūlymų dėl vaikų teisių apsaugos. Mano, kad šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos skyrius turi padėti užtikrinti vaiko teisę į būstą.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais, nes ir ieškovė, ir pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė pagal išgales moka mokesčius ir iš dalies įsiskolinimą. Pažymėtina, kad atsakovė gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, dvi pilnametės dukros išvykę dirbti į Angliją, kur, pasak atsakovės, įsitvirtinę darbe taip pat ketina padėti motinai mokėti skolas. Netikėti šiais atsakovės paaiškinimais nėra pagrindo, nes ji suinteresuota turėti būstą sau ir vaikams. Iškeldinus iš būsto du nepilnamečius vaikus, Vaiko teisių apsaugos skyrius negali suteikti jiems kito būsto, nes nedisponuoja laisvu gyvenamuoju plotu.

Įstatymas reglamentuoja, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6. 611 str.). Sprendžiant ginčą dėl asmenų iškeldinimo iš būsto šiuo pagrindu, būtina įvertinti ne tik reikalavimo iškeldinti teisėtumą, bet ir aplinkybes, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų savivaldybės tikslų, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams, įvertinant proporcingumą siekiamam teisėtam tikslui. Tai, kad įstatymas numato galimybę iškeldinti asmenis, kai jie nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nereiškia besąlyginio iškeldinimo formaliu pagrindu, nes teismas, įvertindamas konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni – savivaldybės, kaip institucijos, ar piliečio, viešasis ar bendrasis interesas.

Nuomininko pareiga už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų (CK 6.583-6.584 str.), už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tačiau sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Tačiau, ši nuomotojo teisė nėra absoliuti.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl turi būti atsižvelgiama ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į būstą prasme ginčus dėl iškeldinimo nagrinėjantys teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-110/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti tam tikros aplinkybės, t. y. ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius.

Atsakovė pripažįsta skolas, siekia būstą išsaugoti, nes prasidėjus teisminiam ginčui, ėmėsi priemonių joms mažinti, siekia gauti kompensacijas ir pan. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė neturi darbo, gyvena tik iš socialinės pašalpos, bute gyvena nuolat nuo 2000 metų ir kitos gyvenamosios patalpos, kur galėtų apsigyventi su dviem nepilnamečiais vaikais neturi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismai teisingai netaikė nuomos sutarties nutraukimo ir neiškeldino atsakovės su nepilnamečiais vaikais.

Kolegija pripažįsta atsakovės dalinį aplaidumą ginčo klausimų. Nei atsakovė, nei jos šeimos nariai gyvenamosios vietos suteiktame bute nedeklaravo, ieškovė nurodo, kad bute gyvena šeši asmenys ir pagal gyventojų skaičių atitinkamai skaičiuoja mokesčius (b. l. 17, 181). Bute (duomenys neskelbtini), realiai gyvena atsakovė ir dvi nepilnametės dukros, tačiau duomenų apie gyvenančių bute asmenų skaičių atsakovė ieškovei tinkamai nepakeitė. Tokie duomenys gali iš dalies sumažinti skaičiuojamų mokesčių dydį. Tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo takyti griežčiausią įstatymo numatytą priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 93, 96, 99 str., b. l. 155, 160, 185-186).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas nutraukti L. K. ir Panevėžio miesto savivaldybės 2003-09-04 sudarytą savivaldybės butų fondo buto nuomos sutartį, iškeldinti atsakovus ir jų daiktus iš šio buto, palikti nepakeistą.

Priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, JAK 288724610, 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) už antrinę teisinę pagalbą ir 41,25 Lt (keturiasdešimt vieną litą 25 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Teisėjai Nijolė Danguolė SmetonienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė