- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-2152-585/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. P. ir suinteresuoto asmens R. P. (skolininkų) atskiruosius skundus, pareikštus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos A. P. skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, prašydama: 1) nusišalinti nuo vykdomosios bylos; 2) sustabdyti vykdomąją bylą, iki bus išspręstas nušalinimo klausimas; 3) paskelbti antrąsias pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui (sutuoktiniui) priklausančio turto varžytynes neįvykusiomis; 4) pateikti pareiškėjai antstolės raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatyti protingą terminą vykdomajam dokumentui įvykdyti; 5) skelbti pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui priklausančio turto varžytynes tik tada, kai pareiškėjai bus sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su turto įvertinimo informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktų ir sudaryta galimybė 20 (dvidešimties) dienų terminu pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Skundu, be kita ko, nurodoma, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio atžvilgiu yra vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai. Antrosiose varžytynėse, kurios vyko nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. gegužės 9 d., buvo parduotas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausantis turtas – butas ir 747/1495 žemės sklypo dalys, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, jog ji nėra gavusi vykdymo dokumentų, tarp jų – ir raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Pasak pareiškėjos, ji elektroninės varžytynių sistemos duomenimis sužinojo, kad yra paskelbtos turto varžytynės. Pastarosios buvo paskelbtos, nepateikus pareiškėjai informacijos apie areštuoto turto įvertinimą, nenurodžius, kokiu pagrindu buvo įvertintas turtas, nesudarius sąlygų motyvuotiems prieštaravimams dėl turto vertės nustatymo pateikti. Be to, varžytynės paskelbtos, pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą, kuris numato, jog antstolis skelbia pirmąsias varžytynes ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Pažeidus šią nuostatą, buvo pažeistas ir Civilinio proceso kodekso 704 straipsnis, leidžiantis skolininkui iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Antstolės veiksmai kelia pareiškėjai pagrįstas abejones dėl jos galimo suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi ir šališkumo. Antstolė 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodo, jog nėra pagrindo jai nusišalinti. Pareiškėjos argumentas, kad antstolė yra galimai suinteresuota vykdomosios bylos baigtimi ir šališka, yra visiškai nepagrįstas. Raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo siunčiamas pareiškėjai, remiantis Civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 2 dalimi, kuri tuomet numatė, jog raginimas nesiunčiamas vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. Pareiškėja klaidingai nurodo, jog ji elektroninės varžytynių sistemos duomenimis sužinojo, kad yra paskelbtos turto varžytynės. Skolininkai (pareiškėja ir jos sutuoktinis) aktyviai naudojosi savo teisėmis, teikdami skundus dėl antstolės veiksmų su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pareiškėja nutyli, jog jai dar 2014 metais buvo įteikti keli antstolės patvarkymai. Įkeisto turto varžytynės buvo skelbiamos nuo 2014 metų, varžytynės atšauktos keturis kartus. Antstolė 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu įkainojo įkeistą turtą, šis patvarkymas 2015 m. rugsėjo 10 d. išsiųstas šalims, varžytynės paskelbtos tik 2016 m. vasario 22 d. Išieškotoja akcinė bendrovė DNB bankas prašo atmesti pareiškėjos skundą. Nurodo, jog antstolė neturėjo pareigos siųsti skolininkams raginimą įvykdyti sprendimą. Pareiškėja, priešingai negu ji pati nurodo, nuo 2014 metų žinojo apie vykdomus priverstinio vykdymo veiksmus. Nepagrįstas ir tas pareiškėjos teiginys, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie paskelbtas varžytynes. Tiek pirmosios, tiek antrosios varžytynės paskelbtos specialiame interneto tinklalapyje. Toks informavimas pripažįstamas tinkamu. Antrosios varžytynės turėjo būti ir buvo paskelbtos Civilinio proceso kodekso 721 straipsnio 1 dalies numatytu terminu. Teisės pasiūlyti pirkėją įgyvendinimas nėra siejamas su sužinojimu apie varžytynių pradžią. Vykdomasis dokumentas yra vykdomas nuo 2014 metų, tad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pirkėjui surasti ir pasiūlyti. Be to, išieškotoja nurodo, jog nėra įstatymo numatyto pagrindo varžytynėms neįvykusiomis paskelbti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog antstolė 2014 m. kovo 31 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį dėl išieškojimo iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio turto. Pareiškėjai 2014 m. balandžio 2 d. buvo įteikti antstolės patvarkymai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir turto vertės nustatymo. Antstolė 2014 m. balandžio 17 d. surašė turto arešto aktą ir įkainojo skolininkų turtą. Pareiškėjai 2014 m. balandžio 22 d. buvo įteiktas turto arešto aktas. Antstolė 2014 m. gegužės 16 d. paskelbė pirmąsias turto varžytynes. Antstolė 2014 m. birželio 13 d. gavo skolininkų skundą dėl turto įkainojimo. Antstolė 2014 m. birželio 17 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjai iki 2014 m. birželio 30 d. pateikti turto ekspertizės aktą. Antstolė 2014 m. birželio 20 d. patvarkymu atmetė skolininkų skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė skolininkų skundą ir konstatavo, jog turtas buvo tinkamai įkainotas. Antstolė 2016 m. balandžio 6 d. patvarkymu paskyrė antrąsias turto varžytynes. Antstolė 2016 m. birželio 2 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad antstolė pažeidė vykdymo proceso taisykles, neišsiuntusi pareiškėjai raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momentu) numatė, jog raginimas nesiunčiamas vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. Nepagrįstais pripažinti ir pareiškėjos teiginiai, kad ji nebuvo informuota apie pradėtus vykdymo veiksmus. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai 2014 m. balandžio 2 d. buvo įteiktas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi, nagrinėdamas ankstesnį skundą dėl antstolės veiksmų, nustatė, jog antstolė siuntė pareiškėjai procesinius dokumentus ir jai buvo žinoma apie vykdymo veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtino pirmųjų varžytynių teisėtumą (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas). Pirmosios varžytynės pasibaigė 2016 m. kovo 23 d., antrosios varžytynės paskelbtos 2016 m. balandžio 6 d., tai yra nepažeidus Civilinio proceso kodekso 721 straipsnio 1 dalies numatyto vieno mėnesio termino. Teismo vertinimu, nėra įstatymo numatyto pagrindo varžytynėms neįvykusiomis paskelbti. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl antstolės nušalinimo, nenurodo pagrindo antstolei nušalinti. Pareiškėjos subjektyvus antstolės veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo antstolės šališkumui konstatuoti.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo (pareiškėjos sutuoktinis) pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą. Atskirųjų skundų turinys yra identiškas. Abiem skundais nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad antrosios varžytinės paskelbtos 2016 m. balandžio 6 d., o pareiškėja ir suinteresuotas asmuo 2016 m. balandžio 14 d. informuoti apie varžytynes. Taip jie neteko galimybės realizuoti savo teisę pasiūlyti pirkėją. Antstolė prašo atmesti atskiruosius skundus. Atsiliepimu nurodoma, jog skolininkai turėjo pakankamai laiko (nuo 2014 metų) savo pirkėjui pasiūlyti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Išieškotoja prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimu pateikiamas toks pats argumentas, kokį nurodo antstolė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirųjų skundų riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Atskiraisiais skundais nurodoma, jog antstolė apribojo apeliantų teisę pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Tokią apeliantų, kaip skolininkų, teisę reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 704 straipsnis. Šio straipsnio pirmoji ir antroji dalys numato, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas. Išieškotoja pagrįstai nurodo, jog teisės pasiūlyti savo pirkėją įgyvendinimas nėra siejamas su sužinojimu apie varžytynių pradžią. Ši teisė įgyjama ir gali būti įgyvendinama nuo pat priverstinio vykdymo proceso pradžios momento. Proceso įstatymas tik numato momentą, iki kurio skolininkas gali pasinaudoti aptariama teise (iki varžytynių paskelbimo).Vykdymo procesas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį prasidėjo 2014 m. kovo 31 d., antstolei savo patvarkymu priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antrosios varžytynės, kuriose buvo realizuotas apeliantams priklausęs turtas, paskelbtos 2016 m. balandžio 6 d. Apeliantai turėjo labai ilgą laiko tarpą savo pirkėjui pasiūlyti. Tačiau nepasinaudojo šia savo, kaip skolininkų, teise. Antstolės veiksmai niekaip neapribojo apeliantų galimybės pasinaudoti aptariama teise. Atskirieji skundai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.