- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- 2-12838-1141/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07748-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui M. S. dėl garažo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. G. (V. G.) (toliau – ir ieškovas) 2025 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti žodinę su atsakovu M. S. (ieškinyje nurodyta S. pavardė laikytina apsirikimu) (toliau – ir atsakovas) sudarytą garažo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Garažas) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir priteisti iš atsakovo už Garažą sumokėtus pinigus, t. y. 1 450 Eur.
2. Ieškovas nurodė, kad 2025 m. liepos 21 d. susidomėjo Garažo pirkimu, su sutuoktine R. G. apžiūrėjo Garažą, tačiau jo stogas tuo metu nebuvo įvertintas. 2025 m. liepos 22 d. atsakovui grynais pinigais buvo perduota 1 450 Eur, o vėliau paaiškėjo, kad Garažo stogas yra visiškai surūdijęs, t. y. buvo paslėpti defektai, apie kuriuos atsakovas neinformavo ieškovo. Ieškovas nurodė, kad siekia Sutarties nutraukimo ir už Garažą sumokėtų pinigų priteisimo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327, 6.338 ir 6.363 straipsniais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinio netenkinti. Atsakovas nurodė, kad nusprendęs parduoti Garažą įdėjo skelbimą, kad parduoda jį už 1 550 Eur. Garažo apžiūrėti atvyko vyras (ieškovas) su žmona ir pilnamete dukra. Jie apžiūrėjo Garažą, viskas tenkino. Atsakovas nurodė, kad buvo paklaustas, kiek galima nuderėti, į ką buvo atsakyta, kad parduos Garažą už 1 500 Eur. Po to atsakovas pasakė, kad keliose vietose stogas yra kiauras ir, kad nuleis dar 50 Eur stogo susitvarkymui. Pasak atsakovo, ieškovas bandė dėl poreikio tvarkyti stogą nuderėti 100 Eur, tačiau atsakovas nesutiko. Po to ieškovo šeimos nariai pasitarė tarpusavyje ir buvo sutarta dėl Garažo pirkimo-pardavimo. Pirkėjai davė 200 Eur, kad Garažas nebūtų parduotas kitiems, buvo susitarta kitą dieną susitikti pas garažų bendrijos pirmininką su tikslu perrašyti Garažą pirkėjui. Po pardavimo praėjus kelioms dienoms ieškovas paskambino ir pareikalavo grąžinti pinigus, nes aptiko Garažo stogo būklę esant prastesnę nei tikėjosi. Atsakovas nurodė, jog su tuo nesutiko. Pasak atsakovo, pažįstamas teisininkas patarė ieškoti sutarimo su pirkėju ir situaciją spręsti taikiai. Kadangi už Garažą gauti pinigai buvo išleisti, atsakovas surado kitą pirkėją, kuris sutiko perpirkti Garažą už 1 000 Eur, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Atsakovas nurodė, jog pasisiūlė suremontuoti stogą, tačiau ieškovas nesutiko, vėliau jis pasiūlė ieškovui 100 Eur, kad jis pats susitvarkytų stogą, tačiau su tuo ieškovas taip pat nesutiko.
4. Teismo posėdžiuose ieškovas palaikė ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovas teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti, o jei ieškinys būtų patenkintas, prašė dėl sunkios jo turtinės padėties sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, kad būtų galima mokėti po 50 Eur per mėnesį. Su pastaruoju prašymu ieškovas nurodė nesutinkantis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės dėl neaptartų daikto trūkumų ir pirkėjo teisės atsisakyti sutarties bei reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
6. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi, pirkėjui suteikta teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą, tarp jų – ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei atsisakyti sutarties. Būtent šį teisių gynimo būdą nagrinėjamu atveju pasirinko ieškovas.
7. CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas rašytinės Garažo pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje būtų aptarta Garažo kokybė, nebuvo sudarę. Taigi, šiuo atveju Garažas turėjo atitikti įprastus tokiam daiktui keliamus reikalavimus.
8. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovas, parduotas Garažas nebuvo naujas, vis dėlto, net ir senam Garažui įprastas reikalavimas yra toks, jog per Garažo stogą kiaurai nebėgtų vanduo, t. y. jog stogas nebūtų kiauras.
9. CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą.
10. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad apie tai, jog Garažo stogas yra kiauras jis buvo informavęs ieškovą. Pasak atsakovo, būtent dėl to ir buvo nuo kainos papildomai nuleista dar 50 Eur, tačiau detaliau stogo ieškovas neapžiūrėjo ir dėl to atsakovas nėra kaltas. Ieškovas byloje neginčijo atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad Garažo stogo ieškovas neapžiūrėjo. Ieškovas nurodė, jog jaučiasi atsakovo apgautas, kuris Garažo apžiūros dieną nurodė, jog pro stogą tik poroje vietų truputį laša. Atsakovas tokią aplinkybę byloje neigė, nurodydamas, kad sakė ieškovui, jog stogas yra kiauras, o ne kad pro stogą laša. Tiek ieškovo, tiek ir atsakovo paaiškinimai bei ieškovo į bylą pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovas rašė ieškovui, jog „aš jums ant stogo numečiau 50e susitvarkymui, pats pasakiau, kad nebūtų man pretenzijų, taip susitarėm“ (b. l. 6), leidžia teismui daryti išvadą, kad pardavėjas (atsakovas) pirkėjui (ieškovui) pateikė informaciją apie tai, kad Garažo stogas turi trūkumų.
11. Ieškovas 2025 m. spalio 28 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad nusipirkęs Garažą atvažiavo su kopėčiomis tam, kad užtaisyti skyles ir pasilipęs pamatė, kad ten taisyti nėra ką, nes visas „metalas supuvęs“. Ieškovas nurodė, kad „paskui pradėjo įdėmiai apžiūrinėti tą Garažą, o ten gyvos vietos nėra“, „rūdys prie rūdžių“, „sienos prie grindų nepritvirtintos“. Teismo paklaustas, kodėl iš atsakovo sužinojęs apie tai, jog egzistuoja stogo trūkumai (skylės), iš karto neatvažiavo su kopėčiomis patikrinti stogo būklės, ieškovas nurodė, kad jam reikėjo į darbą. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad dėl stogo „numetė“ 50 eurų, nors ieškovas norėjo, jog būtų nuleista 100 eurų. Atsakovas nesutiko, nurodydamas, kad čia daug darbo nėra. Pasak atsakovo, ieškovas buvo atvykęs apžiūrėti Garažo su žmona ir pilnamete dukra, žmona ieškovo paklausė, ar susitvarkysi, ieškovas pasakė, kad susitvarkys. Teismo paklaustas, ar ieškovas nepaprašė kopėčių, kad pasižiūrėti stogą, atsakovas atsakė, jog ne.
12. 2025 m. lapkričio 13 d. vykusiame teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta D. G. nurodė, kad ieškovas yra jos dėdė. Ji nurodė, kad dėdė praėjus keletai dienų po Garažo pirkimo, paprašė jos vyro, kuris yra dirbęs suvirintoju, kad nuvažiuotų ir įvertintų, kaip galima būtų sutvarkyti Garažo stogą. Liudytoja nurodė, jog ji su vyru nuvažiavo, vyras „įlipo į tą stogą“ ir pasakė, kad ten nėra gyvos vietos ant ko virinti. Liudytoja nurodė pati nebuvo užsilipusi pasižiūrėti stogo, todėl jos parodymus apie stogo būklę teismas vertina kritiškai. Šiame teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta ieškovo dukra S. G. nurodė, kad Garažo apžiūros diena buvo labai karšta, bet vis tiek Garaže jautėsi drėgmė. Liudytoja nurodė, kad paklausė atsakovo, ar viskas gerai, o jis patikino, kad tik kelios skylutės yra, tada liudytoja nurodė, kad paklausė atsakovo, gal reikia jam rankpinigius palikti, kad jis rezervuotų jiems tą Garažą. Liudytoja nurodė teismui, kad „galbūt mes ir patys šiek tiek kalti, taip naiviai patikėjom“. Taigi, ieškovo dukros parodymai iš esmės patvirtina aplinkybę, kad atsakovas dar iki paimdamas dalį pinigų už Garažą informavo apie esantį kiaurą stogą, o ieškovas nesiekė išsamiau įvertinti stogo būklės, net ir labai karštą ir sausą vasaros dieną jaučiant Garaže drėgmę. Priešingai, ieškovo šeima, turėdama informaciją apie stogo trūkumus, iš karto sumokėjo dalį Garažo kainos (200 Eur), o kitą dieną sumokėjo atsakovui likusius pinigus už Garažą. Kaip minėta, atidžiau įvertinti Garažo būklę ieškovas ėmėsi tik po Garažo įsigijimo.
13. Ieškovas į bylą pateikė 23-is spalvotas nuotraukas, kurių didžioji dauguma yra padarytos fiksuojant ne visą objektą (Garažą) ar jo tam tikrą atskirą dalį, tačiau labai iš arti fiksuojant trūkumus (drėgmę ant betono, rūdis ant sienos ar stogo ir kt.) taip užkertant galimybę įvertinti, kokį Garažo plotą apima užfiksuotas vaizdas (b. l. 13). Bylos nagrinėjimo metu demonstruojant šias nuotraukas atsakovas neginčijo faktinės aplinkybės, kad jos vaizduoja jo parduotą ir ieškovo įsigytą metalinį Garažą. Didžiojoje dalyje nuotraukų (14-koje) užfiksuotas vaizdas (metalas paveiktas korozijos) neabejotinai turėjo būti matomas ieškovui apžiūrint Garažą dar iki jo įsigijimo. Dalyje nuotraukų (4-iose) užfiksuoto vaizdo (drėgmė ant dalies betoninės grindų dangos Garažo viduje) matomumas galėjo priklausyti nuo oro sąlygų (kritulių), o dalyje nuotraukų (5-iose) užfiksuotas Garažo stogo vaizdas, kuris galėjo būti pastebėtas pasilipus šiek tiek aukščiau (pasinaudojant kopėčiomis ar kt.). Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovas, prieš įsigydamas metalinį Garažą, jo stogo būklės neįvertino (neapžiūrėjo), nors iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad net ir nepasilipus buvo matyti smarkiai skylėti metalinio stogo kraštai.
14. Tai, kad ieškovas nesielgė kaip vidutiniškai apdairus ir protingas asmuo patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. liudytojo M. J. parodymai. Šis liudytojas 2025 m. gruodžio 4 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad norėjo pirkti Garažą (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes jam patiko Garažo vieta, išbetonuotos grindys, netoli sargai, įvesta elektra, kitur (duomenys neskelbtini) taip nebūna, tačiau nesusitarę dėl abiem pusėm tinkamos kainos, išsiskirstė. Dėl stogo nurodė, kad atsakovas įspėjo, kad „yra skylutė ar kas ten“, tai jis nuėjo pažiūrėti, kas ten yra, šiek tiek pasilipęs, pamatė, kad ten „biški“ yra prarūdiję, bet nieko baisaus nebuvo. Teismo paklaustas ant ko pasilipo, pasakė, kad ten buvo kažkokia taburetė, ant jos ir pasilipo. Taigi, iš šio liudytojo parodymų matyti, kad liudytojas, gavęs iš atsakovo informaciją net ir apie nedideles skylutes stoge, pats norėjo įvertinti stogo trūkumus ir gana lengvai (pasilipęs ant taburetės) tą padarė. Darytina išvada, kad ieškovas nagrinėjamoje situacijoje neveikė kaip bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus), todėl atsakovo atsakomybė šiuo atveju nekyla (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
15. Net ir darant priešingą išvadą, kad ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti Garažo trūkumų, susijusių su kiauru stogu, sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgti į konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo. Taigi, galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Kitais atvejais pirkėjas turėtų savo teises ginti būtent šiais būdais: reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Taigi, šiuo atveju ieškovui, siekiančiam, kad teismas taikytų išimtinį jo teisių gynimo būdą, kilo pareiga įrodyti ne tik tai, kad atsakovas pardavė jam netinkamos kokybės Garažą, neinformuodamas apie jo trūkumus, bet ir tai, kad tokio Garažo pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
16. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas už Garažą sumokėjo 1 450 Eur. Kaip liudytojas J. nurodė, Garažas turi daug privalumų (yra geroje vietoje, netoli budi sargai, atvesta elektra, išbetonuotos grindys). Nors ieškovas nurodė, kad Garažo stogas yra visas supuvęs, tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad stogas yra metalinis ir iš pateiktų nuotraukų matyti, kad jis gana stipriai paveiktas korozijos, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, jog visas stogas yra kiauras. Atsakovas nurodė, kad medžiagos stogo remontui kainuotų ne daugiau 50 Eur (atsakovas nurodė, kad rulonas ruberoido kainuoja 25 Eur). Nors byla buvo nagrinėjama trijuose teismo posėdžiuose, ieškovas į bylą jokių su tuo susijusių įrodymų neteikė, t. y. nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl stogo remontui reikalingų medžiagų kainos. Taigi, net ir įvertinant, kad stogo remonto darbų atlikimui reikėtų samdyti darbuotoją, stogo remonto darbai nesudarytų didelės dalies Garažo kainos. Atitinkamai, negalima daryti išvados, kad ieškovas negavo iš sutarties to, ko protingai galėjo tikėtis. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, todėl jos nutraukti ir taikyti restituciją nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
17. Atsižvelgdamas į visą tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo V. G. (V. G.) ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.