- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- I-3752-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01928-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulyė-Janulionienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizacijos – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–6, 18–23).
Nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d., grįžus iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) į Lukiškių TI-K apie 14.30 val., Lukiškių TI-K administracija pietums nesuteikė priklausomo sauso maisto davinio, todėl liko nevalgęs. Toks pažeidimas grįžus etapu iš LAVL pasikartojo du kartus iš eilės. Pažymėjo, jog šiuo metu yra pateikęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) dėl 2018 m. spalio 23 d., kadangi tą dieną jam nebuvo suteikta vakarienė. Taip pat šis pažeidimas pasikartojo 2019 m. sausio 17 d. Akcentavo, kad 2019 m. sausio 21 d. buvo priverstas kreiptis su prašymu į Psichologinę tarnybą pagalbos, nes toks Lukiškių TI-K elgesys labai paveikė. Paaiškino, kad du kartus grįžusiam iš LAVL, kreipėsi į gydytoją psichiatrę dėl vaistų suteikimo gydymui, nes nuo 2019 m. sausio 17 d. sutriko miegas, tapo irzlus, naktimis prabunda, o dienos metu jaučia baimę aplinkai bei dirbantiems Lukiškių TI-K pareigūnams. Paaiškino, kad turi sveikatos problemų, serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liga (duomenys neskelbtini), šiuo metu buvo išvykęs į LAVL dėl (duomenys neskelbtini) skausmų. Nurodė, kad 2019 m. sausio 18 d. kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai, pateiktas melagingas atsakymas. Atkreipė dėmesį, kad į Lukiškių TI-K atvyko 2019 m. sausio 17 d. apie 14.30 val. ir buvo patalpose, kur pareigūnai priima etapą. Kratos kambaryje buvo atlikta krata, o 6-ame poste jau būna išdalinti nuteistiesiems dalinami pietūs. Akcentavo, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi pareiškėjo 2019 m. sausio 18 d. skundą, turėjo galimybę peržiūrėti vaizdo kamerą, nustatyti aplinkybes, tačiau to nepadarė. Be to, pateiktas skundas buvo nagrinėjamas visą mėnesį. Paaiškino, kad pateikus skundą Departamentui 2019 m. vasario 22 d., pateiktas atsakymas buvo neišsamus ir nepagrįstas, Departamentas neatliko tyrimo. Taip pat Departamentas su skundu nesikreipė į maistą pristatančią įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tam, kad nustatyti, ar tą dieną buvo užsakytas maisto davinys atvykstantiems kaliniams. Pažymėjo, kad taip pat Lukiškių TI-K nesikreipė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).
Nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. visiems suimtiesiems, esantiems 6-ojo priežiūros posto gyvenamosiose kamerose, pietus buvo pristatyti vadovaujantis Nuteistųjų maitinimo organizavimo planu, pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo organizavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, kuriose yra nustatyta maisto gaminimo ir išdavimo tvarka asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Paaiškino, kad 2019 m. vasario 18 d. gautas Saugumo valdymo skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 specialisto J. Š. tarnybinis pranešimas Nr. 51-1019 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodoma, jog nuteistasis pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K iš LAVL apie 15.00 val. Uždarant nuteistąjį į gyvenamąją kamerą Nr. 231, buvo pasiūlyta paimti maistą pietums, tačiau pastarasis atsisakė.
Pareiškėjo skundžiamas Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 18 d. raštas Nr. 96-578 „Dėl maitinimo ir psichiatro pagalbos“ (toliau – ir Raštas) yra parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (laktais) ir teisės aktų normomis; individualiame individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu). Akcentavo, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų šiuo atveju nepažeidė. Pažymėjo, kad skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjui asmeninių teisinių pasekmių, šiuose raštuose pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie įtakotų pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nėra nustatyti, raštai yra informacinio pobūdžio.
Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kad peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus 2019 m. sausio 18 d. priežiūros poste Nr. 6, akivaizdžiai matytųsi, jog pareiškėjas tikrai nebuvo gavęs vakarienės, pažymėjo, jog dėl riboto kietojo disko talpos, vaizdo įrašymo įrenginiai automatiškai išsitrina seniausius vaizdo įrašus, o į atsilaisvinusią vietą įrašo naujausią vaizdo srautą. Esant nurodytiems nustatymams, vaizdo įrašai vaizdo įrašymo įrenginiuose esančiuose kietuosiuose diskuose saugomi iki penkių parų. Akcentavo, kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją su prašymu išsaugoti minėtą vaizdo įrašą, nors, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, siekiantis tinkamo savo skundo išsprendimo, galėjo ir turėjo tai padaryti. Atkreipė dėmesį, kad vaizdo įrašų išsaugojimo tvarka pareiškėjui yra žinoma, kadangi jis ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją prašymais dėl tam tikrų vaizdo įrašų pateikimo. Vaizdo įrašų saugojimo ir pateikimo tvarka Lukiškių TI-K administracijos buvo išsamiai išaiškinta pareiškėjui 2019 m. vasario 8 d. rašte Nr. 96- 458 „Dėl vaizdo įrašo išsaugojimo“, 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. 96-3019, 2018 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 96-3470, 2018 m. spalio 4 d. rašte Nr. 96-4066 tuo pačiu pavadinimu ir kt.
Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Europos Žmogaus Teisių sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos Pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 63–65).
Paaiškino, kad Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintame ,,Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) reglamentuojamos asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas su 2019 m. vasario 22 d. skundu kreipėsi į Departamentą teigdamas, kad Lukiškių TI-K teikia melagingus atsakymus į jo skundus, taip pat, kad jam 2019 m. sausio 17 d. nebuvo suteiktas maitinimas. Departamentas, išnagrinėjęs visą, su skundu susijusią medžiagą, pareiškėjui 2019 m. kovo 28 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-1343 (toliau – ir Atsakymas). Nagrinėjant minėtą skundą buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 17 d. planiniu etapu 15.00 val. atvyko į Lukiškių TI-K ir kaip teigiama Saugaus valdymo skyriaus specialisto 2019 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 51-1019, pasiūlius jam pietus, atsisakė. Pažymėjo, kad statutinių valstybės tarnautojų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio kontekste, tad Departamentas neturi pagrindo abejoti priesaiką davusių ir savo pareigas atliekančių statutinių valstybės tarnautojų parengtais dokumentais.
Nurodė, kad Departamentas nenustatė, jog Lukiškių TI-K administracijos veiksmai pažeistų pareiškėjo teises, minėtas taisykles ar kitus galiojančius teisės aktus bei, kad pateiktas atsakymas neatitiktų keliamų reikalavimų. Departamentas pateikė išsamų bei teisės aktais pagrįstą atsakymą atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Dėl pareiškėjo skundo teiginio, jog patyrė stiprų psichologinį sukrėtimą išgyvenimus, nemigą ir kitus išgyvenimus, pažymėjo, jog teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, kuris turi būti intensyvus, ne mažareikšmis ar smulkmeniškas. Be to, pareiškėjui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Teismo posėdžio metu liudininkas J. Š. parodė, jog šiuo metu dirba Vilniaus PN (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo J. J. skundo padavimo metu buvo atsakingas už korpusą, už darbo organizavimą korpuse. Patį pareiškėją prisimena, bet konkrečiai to įvykio nepamena. Įstaigoje maitinimas vyksta iki 16.00 val. Prižiūrėtojas, kuris yra jam pavaldus, praneša apie nuteistojo pietų atsisakymą, todėl vėliau jis ir surašė tarnybinį pranešimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad 2019 m. sausio 17 d. jam nebuvo suteikti pietūs, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde teigė, kad 2019 m. sausio 17 d. atvykus iš LAVL, jam nebuvo suteikti pietūs.
Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.
Pagal Taisyklių 32 punktą, kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių.
Pagal Taisyklių 33 punktą, kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių.
Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 18 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl maisto davinio. Pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad atvykus iš LAVL į Lukiškių TI-K apie 14.30 val., jam nebuvo suteikti pietūs (b. l. 42). Taip pat pareiškėjas 2019 m. sausio 21 d. kreipėsi su prašymu dėl psichiatrinės pagalbos suteikimo ir vaistų dėl sutrikusio miego, kuriuo pareiškėjas prašė iškviesti jį skubos tvarka, kadangi Lukiškių TI-K jaučiasi kankinamas. Pareiškėjas nurodė, kad bandoma kenkti jo sveikatai. Pažymėjo, kad du kartus grįžus iš LAVL, Lukiškių TI-K administracija nepamaitino. Atvykus iš LAVL į Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 17 d. apie 14.30 val., jam nebuvo suteiktas sausas davinys du kartus iš eilės. Dėl nurodytų aplinkybių labai pergyvena, jaučia miego sutrikimus, nuo 2019 m. sausio 17 d. jaučia padidėjusią agresiją. Pareiškėjas taip pat prašė iškviesti jį skubos tvarka ir suteikti būtiną gydymą, nes negali naktimis užmigti. Be to, pareiškėjas pažymėjo, jog mano, kad tokiu būdu siekiama išprovokuoti konfliktą. Akcentavo, kad 2018 m. spalio 23 d. grįžus iš LAVL, jam nebuvo suteikta vakarienė, o 2019 m. sausio 17 d. – pietūs (b. l. 43).
Lukiškių TI-K Raštu, atsakydami pareiškėjui į 2019 m. sausio 18 d. skundą bei 2019 m. sausio 21 d. prašymą, informavo, kad gydytojo psichiatro konsultacijai planine tvarka pareiškėjas buvo iškviestas 2019 m. sausio 29 d., po apžiūros pareiškėjui buvo skirtas gydymas tab. (duomenys neskelbtini), 30 dienų laikotarpiui. Taip pat informavo, kad 2019 m. sausio 17 d. suimtiesiems bei nuteistiesiems, esantiems 6-to priežiūros posto gyvenamosiose kamerose, pietūs buvo pristatyti vadovaujantis Taisyklėmis. Pažymėjo, kad Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K iš LAVL 2019 m. sausio 17 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 231, pareiškėjui buvo pasiūlyta paimti maistą pietums, tačiau pareiškėjas atsisakė (b. l. 12).
Departamentas Atsakymu išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skundą, kuriame ginčijamas Lukiškių TI-K Raštas į pareiškėjo 2019 m. sausio 18 d. skundą. Departamentas nurodė, kad patikrinti, ar pareiškėjui buvo siūlomas maistas ir kada tiksliai jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 231, Departamentas, praėjus dviem mėnesiams po įvykio, neturi galimybės. Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos sistemos vaizdo duomenys kaupiami ir saugomi ribotą laiką iki 15 parų, vėliau yra panaikinami, ištrinant vaizdo duomenų įrašus automatiškai. Abejoti Rašte pateikta informacija Departamentas neturi pagrindo. Pažymėjo, kad asmenys, kuriems atvykus į tardymo izoliatorių nebuvo neužsakytas pietų maisto davinys, turi būti pamaitinti sausu maisto daviniu, patvirtintu 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-141 ,,Dėl sauso davinio vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą patvirtinimo“ (b. l. 10).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pareiškėjo ginčijamu Raštu jam buvo pateiktas atsakymas tiek į 2019 m. sausio 18 d. skundą, tiek į 2019 m. sausio 21 d. prašymą dėl psichiatrinės pagalbos suteikimo, o pareiškėjas pateiktame skunde teismui ginčija Lukiškių TI-K Rašto dalį dėl nesuteikto maitinimo, kuri buvo apskųsta Departamentui. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo nekildino iš to, kad Raštu buvo netinkamai pateiktas paaiškinimas į 2019 m. sausio 21 d. prašymą, todėl Rašte nurodomos aplinkybės dėl gydytojo psichiatro konsultacijos suteikimo, teismo nebus vertinamos.
Iš byloje pateikto Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. sausio 17 d. suimtiesiems ir nuteistiesiems, esantiems 6-to priežiūros posto gyvenamosiose kamerose, pietūs buvo pristatyti vadovaujantis Taisyklėmis, kuriose yra nustatyta maisto gaminimo ir išdavimo tvarka asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K planiniu etapu iš Pravieniškių LAVL 2019 m. sausio 17 d. apie 15.00 val. Uždarant į gyvenamąją kamerą Nr. 231 pareiškėjui buvo pasiūlyta paimti maistą pietums, tačiau pastarasis tai daryti atsisakė (b. l. 44). Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2019 m. sausio 17 d. buvo pasiūlyti pietūs, tačiau pats pareiškėjas jų atsisakė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog 2019 m. sausio 17 d. pareiškėjui atvykus iš LAVL, jam nebuvo suteikti pietūs. Pažymėtina, jog paties pareiškėjo atsisakymas nesudaro pagrindo išvadai, kad Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus, kurie tiesiogiai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011 ir kt.).
Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Lukiškių TI-K administracija neišsamiai išnagrinėjo skundą, o pateiktas Raštas buvo melagingas, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais. Raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog pietūs buvo pristatyti vadovaujantis Taisyklėmis, taip pat informuotas, kad Tarnybiniame pranešime užfiksuotas paties pareiškėjo atsisakymas paimti maistą pietums. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Rašto teisėtumo ir pagrįstumo neginčija, tačiau nurodo, kad Rašto priėmimas sukėlė neturtinės žalos atsiradimą. Šiuo aspektu teismas akcentuoja, jog Raštu nėra sukiamos teisinės pasekmės pareiškėjui, taip pat nėra sukuriamos teisės ir / ar pareigos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K Raštu suteikus informaciją pareiškėjui pagal pateiktą skundą, jam kilo neturtinė žala. Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. sausio 18 d. skundas buvo nagrinėjamas mėnesį laiko, tačiau vadovaujantis VAĮ 31 straipsniu, administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Taigi, šiuo atveju Lukiškių TI-K nepažeidė pareigos laiku pateikti pareiškėjui atsakymą į jo 2019 m. sausio 18 d. skundą.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Departamento pateiktas Atsakymas buvo neišsamus ir nepagrįstas, Departamentas neatliko tyrimo. Taip pat nei Departamentas, nei Lukiškių TI-K administracija su skundu nesikreipė į maistą pristatančią įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tam, kad nustatyti, ar tą dieną buvo užsakytas maisto davinys atvykstantiems kaliniams.
Departamentas Atsakyme nurodė, kad patikrinti, ar pareiškėjui buvo siūlomas maistas ir kada tiksliai pareiškėjas buvo patalpintas į 231 kamerą, praėjus dviem mėnesiams po įvykio, neturi galimybės. Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos sistemos vaizdo duomenys kaupiami ir saugomi ribotą laiką iki 15 parų, vėliau yra panaikinami, ištrinant vaizdo duomenų įrašus automatiškai. Abejoti Lukiškių TI-K Rašte pateikta informacija Departamentas neturi pagrindo (b. l. 10).
Departamentas pateiktame atsiliepime į skundą pažymėjo, kad statutinių valstybės tarnautojų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymas ABTĮ 56 straipsnio kontekste, tad Departamentas neturi pagrindo abejoti priesaiką davusių ir savo pareigas atliekančių statutinių valstybės tarnautojų parengtais dokumentais. Departamentas nenustatė, jog Lukiškių TI-K administracijos veiksmai pažeistų pareiškėjo teises, minėtas taisykles ar kitus galiojančius teisės aktus bei, kad pateiktas atsakymas neatitiktų keliamų reikalavimų. Departamentas pateikė išsamų bei teisės aktais pagrįstą atsakymą atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus (b. l. 63–65).
Nustatyta, kad Departamento Atsakymas buvo grindžiamas vadovaujantis Lukiškių TI-K Raštu. Taip pat pareiškėjui buvo išaiškinta, jog Departamentas neturi galimybės nustatyti, ar pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 231 bei atkurti vaizdo įrašų duomenis. Be to, Departamentas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K Rašte pateikta informacija. Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai ir išsamiai įvertino turimus duomenis bei pateikė pareiškėjui motyvuotą atsakymą. Teismas sutinka su Departamento nuomone, jog šiuo atveju nėra pagrindo abejoti statutinio valstybės tarnautojo Tarnybiniu pranešimu ir to paties pareigūno liudininko duotais parodymais teismo posėdžio metu. Taigi, šie pareiškėjo skundo teiginiai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nors pareiškėjas nurodo, kad nei Departamentas, nei Lukiškių TI-K administracija su skundu nesikreipė į maistą pristatančią įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tam, kad nustatyti, ar tą dieną buvo užsakytas maisto davinys atvykstantiems kaliniams, tačiau įvertinus tai, kad Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. sausio 17 d. suimtiesiems ir nuteistiesiems, esantiems 6-to priežiūros posto gyvenamosiose kamerose, pietūs buvo pristatyti, taip pat į tai, kad pats pareiškėjas atsisakė paimti maistą pietums (b. l. 44), darytina išvada, jog 2019 m. sausio 17 d. maisto davinys atvykstantiems kaliniams buvo užsakytas. Šiuo atveju nėra pagrindo nei Vilniaus PN administracijai, nei Departamentui kreiptis į maistą tiekiančią įmonę, siekiant nustatyti, ar 2019 m. sausio 17 d. maisto davinys buvo užsakytas, kadangi pietūs įstaigoje laikomiems asmenims buvo užsakyti, o pats pareiškėjas jų atsisakė.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija neperžiūrėjo 6-ojo posto kamerų įrašų, iš kurių matytųsi, kad pareiškėjui nebuvo suteikti pietūs.
Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad dėl riboto kietojo disko talpos, vaizdo įrašymo įrenginiai automatiškai išsitrina seniausius vaizdo įrašus, o į atsilaisvinusią vietą įrašo naujausią vaizdo srautą. Esant nurodytiems nustatymams, vaizdo įrašai vaizdo įrašymo įrenginiuose esančiuose kietuosiuose diskuose saugomi iki penkių parų. Akcentavo, kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją su prašymu išsaugoti minėtą vaizdo įrašą, nors, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, siekiantis tinkamo savo skundo išsprendimo, galėjo ir turėjo tai padaryti. Atkreipė dėmesį, kad vaizdo įrašų išsaugojimo tvarka pareiškėjui yra žinoma, kadangi jis ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją prašymais dėl tam tikrų vaizdo įrašų pateikimo. Vaizdo įrašų saugojimo ir pateikimo tvarka Lukiškių TI-K administracijos buvo išsamiai išaiškinta pareiškėjui 2019 m. vasario 8 d. rašte Nr. 96- 458 „Dėl vaizdo įrašo išsaugojimo“, 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. 96-3019, 2018 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 96-3470, 2018 m. spalio 4 d. rašte Nr. 96-4066 tuo pačiu pavadinimu ir kt. (b. l. 31–33).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 96-3019 ,,Dėl vaizdo įrašų išsaugojimo” informavo pareiškėją, kad peržiūrėti ir išsaugoti pareiškėjo prašyme nurodytos datos (2018 m. liepos 26 d.) vaizdo įrašų nėra galimybės, kadangi nuo nurodytos datos iki šio prašymo gavimo dienos buvo praėjusios daugiau nei penkios paros ir šie įrašai, dėl ribotos vaizdo įrašymo įrenginio kietojo disko talpos, buvo ištrinti automatiškai (b. l. 38–39). Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 96-4066 ,,Dėl kratos ir dėl vaizdo įrašų išsaugojimo” informavo pareiškėją, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui atliktos dalinės kratos metu neįvyko su pareiškėju susijęs ypatingas įvykis, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas administracinis sprendimas, nepradėtas ikiteisminis tyrimas ir pan., vaizdo kamerų įrašų išsaugoti nebuvo pagrindo, pareigūnai, atlikdami savo tarnybines funkcijas vadovavosi įstatymais ir teisės aktais, todėl vaizdo įrašai nebuvo išsaugoti (b. l. 51). Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 96-3470 ,,Dėl vaizdo įrašų išsaugojimo” informavo pareiškėją, kad išsaugoti 2018 m. rugpjūčio 21 d. 2 posto vaizdo įrašų nėra galimybės, kadangi dėl ribotos kietojo disko talpos, vaizdo įrašymo įrenginiai juos automatiškai ištrynė, o į atsilaisvinusią vietą įrašė kitus vaizdo duomenis. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, jog vaizdo įrašai saugomi iki 5 parų (b. l. 53). Taip pat pareiškėjui pateiktas analogiškas atsakymas Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 96-3470 ,,Dėl vaizdo įrašų išsaugojimo” (b. l. 60).
Nustatyta, kad pareiškėjas 2018m. liepos 30 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl 2018 m. liepos 26 d. vaizdo įrašo išsaugojimo (b. l. 40). Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 96-3019 (b. l. 38–39). Taip pat pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl automatiškai panaikinamų vaizdo įrašų bei dėl pareigūnų daromų pažeidimų (b. l. 52). Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 96-4066 (b. l. 51). Taip pat pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 3 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl vaizdo įrašo, o Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 96-3470 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas (b. l. 60, 61). Nors pareiškėjas teigia, jog įstaigos administracija neperžiūrėjo vaizdo kamerų įrašų, siekdama nustatyti, kad pareiškėjui 2019 m. sausio 17 d. nebuvo suteikti pietūs, tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės pareiškėjas nenurodė, nei 2019 m. sausio 18 d. skunde, nei 2019 m. sausio 21 d. prašyme. Išanalizavus bylos medžiagą, pareiškėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobūdį, darytina išvada, jog pats pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl vaizdo įrašų peržiūrėjimo. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pats pareiškėjas atsisakė pietų, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo skunde nurodomais motyvais.
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog dėl nesuteiktų pietų patyrė stiprų psichologinį sukrėtimą, pažymėtina, kad tokių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, paties pareiškėjo atsisakymas gauti pietus nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis patyrė stiprų psichologinį sukrėtimą, kuris būtų vertinamas kaip neturtinė žala CK 6.271 straipsnio prasme. Nesant atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju nekyla.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės atstovai nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių nepažeidė. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.