Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-05-07 · Civilinė byla Nr. e2-2221-322/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-07
Bylos Nr.
e2-2221-322/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
E. B.
Civilinė byla Nr. 2-2221-322-2021Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00070-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)2.3.5.2.1;3.2.6.1ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 7 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant ieškovės atstovei Virginijai Pluščiauskienei,institucijos, duodančios išvadą byloje, atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui E. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečių vaikų B. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui leisti su vaikais bendrauti pagal ieškovės pasiūlytą variantą bei priteisti iš atsakovo vaikams materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki vaikų pilnametystės.

Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2019 m. gegužės mėnesio šalys kartu negyvena, nuo to laiko atsakovas nelanko savo vaikų, nesidomi jų gyvenimu, nepadeda materialiai išlaikyti. Ieškovei vienai rūpintis vaikais ir juos išlaikyti sunku. Ieškovė nurodo, kad vaikai turi gyventi su ja, atsakovui bendrauti su savo vaikais ji netrukdo, tačiau pageidautų, kad atsakovas su vaikais bendrautų jai pačiai dalyvaujant iki vaikams sukaks penkeri metai, o vėliau atsakovas galėtų bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, šeštadienį arba sekmadienį, nuo 10 val. iki 17 val. Kadangi yra tikėtina, kad atsakovas ir toliau vengs bendravimo su vaikais, tai detalesnės bendravimo tvarkos su vaikais, neteikia. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu vaikus išlaiko iš gaunamų valstybės socialinių pašalpų, nuosavo būsto neturi, ateityje ketina nuomoti butą, todėl teks mokėti mokesčius, kurie gali sudaryti apie 150 Eur (nuoma, elektra, vanduo, dujos, komunalinės atliekos). Vaikų ugdymui per mėnesį reikalinga apie 20-50 Eur vienam vaikui. Drabužėliams, avalynei, patalynei, rankšluosčiams, higienos prekėms reikėtų apie 50-80 Eur per mėnesį. Reikėtų vaikams jiems pritaikytų baldų. Maistui kiekvienam vaikui reikia apie 90-120 Eur per mėnesį. Atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes ji su vaikais būna ištisą parą, juos prižiūri, maitina, skalbia, tvarko jų buitį.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaiko.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį ir nuomonės dėl ieškinio nepareiškė. Procesiniai dokumentai įteikti atsakovo motinai B. B., pripažintina, kad procesiniai dokumentai įteikti ir apie posėdžio vietą bei laiką atsakovui pranešta tinkamai.

Institucija, teikianti byloje išvadą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko teisių apsaugos skyraius duomenimis, ieškovė su nepilnamečiais vaikais B. B. ir E. B. gyvena (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro krizių skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) , šeimai skirtas atskiras kambarys, yra bendros virtuvės patalpos, poilsio zona, įrengti visi patogumai, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti, mokytis ir ilsėtis. Vaikų motinai V. P. yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Ieškovė įrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą sąrašą. Ieškovės dukra B. B. lanko lopšelį-darželį( nustatyti mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (kalbos) ir nedideli specialieji ugdymosi poreikiai).Atsakovės sūnus E. B. šiuo metu jokios ugdymo įstaigos nelanko, yra ugdomas ieškovės. Ieškovės šeima nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Nuo 2018 m. liepos 31 d iki šiol ieškovės šeimai taikoma atvejo vadyba. Ieškovė šiuo metu nepilnamečius B. ir E. faktiškai augina viena, skyriaus specialistų apsilankymo šeimoje metu pastebėtas tvirtas ir šiltas vaikų ir motinos tarpusavio ryšys, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaikų interesams. Nesant duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra tinkama, o prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydis 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui pagrįstas ir atitinka nepilnamečių B. B. ir E. B. teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Parenkant išlaikymo formą yra atsižvelgiama, kad išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti (vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui). Viena iš išlaikymo formų yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos ( CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį.

Ieškovė ir atsakovas turi du vaikus - B. B., gimusią (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusį (duomenys neskelbtini), vaikai yra nepilnamečiai, jų tėvai V. P. ir E. B. susituokę nebuvo, nuo 2019 m. gegužės mėnesio gyvena atskirai. Iš institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovės paaiškinimo, šeimos aplinkos tyrimo akto matosi, kad kad ieškovės abu vaikai gyvena su ieškove, kuri viena juos augina, išlaiko ir prižiūri, dėl to neturi galimybės dirbti, neturi jokio nekilnojamojo nei registruotino turto, pragyvena iš valstybės teikiamos paramos ( socialinė pašalpa, išmoka vaikams, šalpos neįgalumo pensija). Ieškovė nepateikė teismui išlaidų, būtinų vienam ir kartu abiem vaikams per mėnesį išlaikyti, sąmatos, bet kokiu atveju akivaizdu, kad atsakovas gera valia vaikų išlaikyti nepadeda.

CK 3.194 straipsnis nustato, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatyta, kad atsakovas nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, nepadeda jų išlaikyti, jam yra žinoma apie teisme užvestą bylą dėl jo vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, tačiau atsakovas nepateikė jokio atsiliepimo, neatvyko į teismo posėdį, nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį- nekilnojamąjį ir registruotiną turtą, darbo užmokestį, nors tokią pareigą turėjo būdamas įpareigotas teismo. Tokiu elgesiu atsakovas demonstruoja visišką abejingumą, savo kaip tėvo pareigai padėti išlaikyti ieškovei judviejų vaikus. Teismas neturi informacijos, kad atsakovo turinė padėtis yra sunki, tai yra kad jis neturi turto, kad jis yra nedarbingas. Teismas nenustatė jokių priežasčių dėl kurių galėtų būti bent iš dalies pateisinamas atsakovo nesirūpinimas savo vaikais. Ieškovė tik su valstybės teikiama parama viena išlaiko šalių vaikus, ieškovei nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, ji yra neįgali, neturi jokio nekilnojamojo turto, yra įrašyta į asmenų turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, negali dirbti ir dėl to, kad augina du mažamečius vaikus, vienas kurių gimęs (duomenys neskelbtini) m. Pripažintina, kad prašomų iš atsakovo priteisti periodinių išmokų dydis – po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui yra atitinkantis vaikų interesus. Ieškovė nurodo ieškinyje, kad nuo 2019 m. gegužės mėnesio nebegyvena su atsakovu, nuo tada jis nelanko savo vaikų ir neteikia jiems išlaikymo. Šios ieškinyje nurodytos aplinkybės niekaip nėra nuginčytos nei paneigtos, todėl išlaikymas vaikams priteistinas nuo ieškovės nurodytos datos (duomenys neskelbtini), (nuo antrojo vaiko gimimo).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaikų motinai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai.

CK 3.174 straipsnis nustato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Šalių vaikai yra tokio amžiaus, kad suformuoti savo nuomonę su kuriuo iš tėvų nori gyventi, negebėtų. Atsakovas savo nuomonės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo nepareiškė. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Iš išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimo matosi, kad ieškovė tinkamai atlieka savo motinos pareigas, rūpinasi vaikais, šeimos buitis tvarkinga, švari, tarp motinos ir vaikų yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, kai tuo tarpu atsakovas vaikais iš esmės nesidomi, jų nelanko ir yra jiems abejingas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė vestų netinkamą gyvenimo būdą, kad nesirūpintų savo vaikų auklėjimu, jų neprižiūrėtų ar pan., todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, ieškinys dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos civilinio proceso kodekso( toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-12-31 sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-3510-14222 suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 219 Eur dydžio žyminio mokesčio ( 75 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir 144 Eur dėl išlaikymo priteisimo ( 200 x 2 x 12 x 3%), bei 252 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą nemokamą antrinę teisinę pagalbą ( CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų B. B., gim. (duomenys neskelbtini) . ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su motina V. P., gim. (duomenys neskelbtini) , jos gyvenamojoje vietoje, leidžiant vaikų tėvui E. B., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauti su nepilnamečiais vaikais B. B. ir E. B. tik dalyvaujant vaikų motinai V. P., E. B. tinkamu dienos metu, įpareigojant E. B. prieš dvi paras informuoti V. P. SMS žinute apie pageidaujamą susitikimo laiką. Vaikams sulaukus penkerių metų, E. B. galės bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, šeštadienį arba sekmadienį, pradedant pirmu mėnesio savaitgaliu, nuo l0 val. iki 17 val.

Priteisti iš E. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B. gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur ( du šimtus eurų) periodinių išmokomų, mokamų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2019-05-05 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiams B. B. ir E. B., uzufrukto teise valdo vaikų motina V. P..

Priteisti iš E. B., (duomenys neskelbtini) valstybei 219 Eur ( du šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš E. B., gim. (duomenys neskelbtini) valstybei 252 Eur ( du šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė