- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-15
- Bylos Nr.
- 1S-13-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45923-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. R. (A. R.) ir jo atstovo advokato Aleksandro Kuznecovo (toliau – nuteistojo atstovas) skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. R., nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, skirta 3 m. laisvės atėmimo. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 22 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 93-246 nutarta taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį.
3. Nesutikdama su Komisijos priimtu nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino, pakeitė Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir nuteistajam A. R. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį. Teismas padarė išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis A. R. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą taikyti A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodė, jog nesutinka su prokurorės skundu ir su priimta apylinkės teismo nutartimi. Nuteistojo manymu, teismas ignoruoja Komisijos priimtą teisingą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, jis savo sąžiningu darbu bei elgesiu Komisijai įrodė, kad yra vertas lygtinio paleidimo. Teismas daro klaidingas išvadas dėl nuteistojo grįžimo į namus bei nepagrįstai vertina jį nepasiruošusiu būti laisvėje. Priešingai, nuteistasis turi gyvenimo tikslą padėti savo šeimai išvengti finansinių problemų, pradėti dirbti, ką ir patvirtina pateikta pažyma, kad jis bus įdarbintas.
4.2. Skundo autoriaus teigimu, teismas visiškai nepagrįstai atsižvelgė į nustatytus kriminogeninius veiksnius dėl nuteistojo lėšų tvarkymo ir būsto paskolos, kadangi šie veiksniai visiškai nėra susiję su jo nusikaltimu. Būsto paskolą nuteistasis pasiėmė dėl savo šeimos gerovės. Paskolą dengdavo turėdamas gerą darbą ir atlyginimą. Kadangi atlikdamas bausmę negali pilnai dengti paskolos, nuteistasis būdamas pataisos namuose įsidarbino valgykloje. Tačiau jo atlyginimas yra tik 120 eurų ir tai šiuos pinigus jis siunčia šeimai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis labai gailisi, padarė atitinkamas išvadas.
4.3. Skunde nurodoma, jog teismas skundžiamoje nutartyje prieštarauja sau dėl atliktos bausmės dydžio, nors nurodo, kad pagal įstatymą nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog lygtinis paleidimas, tai nėra atleidimas nuo bausmės. Būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, jis būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų pagal intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, jog nuteistasis iki bausmės atlikimo, jokių teisinių bei administracinių pažeidimų jis nebuvo padaręs.
4.4. Nuteistojo įsitikinimu, teismas neįsigilinęs į nuteistojo bylą bei pristatytas pažymas, kurios patvirtina, kad jis gyvens pilnavertį gyvenimą ir nenusikals, priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti Komisijos nutarimą.
5. Skunde nuteistojo A. R. atstovas prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria pakeistas Komisijos nutarimas ir palikti galioti Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą taikyti A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Atsiliepimas
5.1. Skunde nurodė, jog teismas savo nutartyje iš esmės vadovavosi prokurorės skunde išdėstytais motyvais bei dar juos praplėtė ir giliau argumentavo. Nuteistojo atstovo teigimu, jis savo atsiliepime į prokurorės skundą išsamiai išdėstė savo motyvus, kodėl jis mano, kad būtent Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisingas. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis po atsiliepimo pateikimo 2020 m. lapkričio 27 d. gavo dar vieną (trečią) paskatinimą, o tai liudija apie A. R. pastangas ir norą taisytis bei nepriekaištingą bausmės atlikimą.
5.2. Skundo autoriaus teigimu, prokurorė ir apylinkės teismas nepagrįstai labai kritiškai vertina ir nepripažįsta Lygtinio paleidimo komisijų sprendimų. Atkreipiamas dėmesys, jog pusę Komisijos narių sudaro pataisos įstaigos pareigūnai, kurie betarpiškai bendrauja ir geriau pažįsta nuteistuosius, o kitą pusę sudaro visuomenės atstovai, kurie ir gina visuomenės interesus pataisos įstaigose. Nuteistojo atstovo manymu, reikėtų labiau pasitikėti Komisijos sprendimais, nes priešingu atveju kyla klausimas, kokiu tikslu tos Komisijos buvo kuriamos.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. R. ir jo atstovo advokato Aleksandro Kuznecovo skundai atmetami.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo ir jo atstovo skundų argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam A. R. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis ir jo atstovas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama skunduose, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo A. R. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio 4 dalies nuostatas.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pataisos namuose bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą – planuoja atlikus laisvės atėmimo bausmę grįžti gyventi į savo namus, kuriuose gyveno iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą paskatintas, pataisos įstaigoje dirba, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo A. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai rizikos grupei - 31 balas. Iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 5 vertintini kaip statiniai ir net 26 balai atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Sutiktina, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio 2020 m. rugpjūčio 12 d. atlikto vertinimo (33 balų), nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau labai nežymiai tik 2 balais. Ir nors nuteistojo ir jo atstovo skunduose nurodoma, jog nuteistasis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo A. R. pakartotinio nusikalstamumo riziką: lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu A. R. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nors nuteistasis konfliktinių situacijų yra linkęs vengti, tačiau jo savitvarda yra vidutinė ir jis gali būti išprovokuojamas. Nuteistasis įvardija, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad tos problemos vis dar egzistuoja. Padarydamas nusikaltimą taikė netinkamas problemų sprendimo strategijas ir dėl to yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe, dėmesį sutelkia tik į trumpalaikius sprendimus, ignoruodamas ilgalaikes pasekmes. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro net 26 balus, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek, juo labiau, pastaruoju metu, A. R. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog A. R. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – už nesunkų, apysunkį bei labai sunkų smurtinius nusikaltimus, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
12. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus didelei (vertinant su paskirtąja bausme) neatliktos bausmės daliai – 2 metams 22 dienai (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d.). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui negali būti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Esant šioms aplinkybės pirmosios instancijos teismas, vertindamas neatliktos bausmės dalį, kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių aplinkybių kontekste, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus A. R. skundo argumentus, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimo bei teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas, egzistavo ir iki nuteistajam A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistajam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima, galimybės įsidarbinti ir gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. R., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai panaikino Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.
14. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistojo ir jo atstovo skunduose išdėstytais argumentais, jog apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, o nuteistąjį bei jo elgesio pažangą bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.
15. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo ir jo atstovo skunduose nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo A. R. ir jo atstovo skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. R. (A. R.) ir jo atstovo advokato Aleksandro Kuznecovo skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.