Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1925-957/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-06-28
Bylos Nr.
1-1925-957/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15253-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1925-957/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15253-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.4; 1.1.7.2.5., 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2016 m. kovo 19 d., apie 11 val. 8 min. bute, (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusia L. J. metu, dešinės rankos alkūne pastūmė nukentėjusiąją L. J. į krūtinės sritį, dėl to nukentėjusioji krito ir dešiniu pečiu atsitrenkė į spintą ir susitrenkė klubo dešinę pusę, be to, nukentėjusiai krentant, jis patraukė už raktų, nukentėjusios laikytų rankoje ir taip pradrėskė nukentėjusiai L. J. kairės rankos nykštį, po to jis savo mažamečiui sūnui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), bandžiusiam apginti savo motiną L. J., apie 2-3 kartus delnais sudavė į priekinę pečių sritį ir taip vaikui sukėlė fizinį skausmą, po to bandė pasišalinti ir namo laiptinėje nukentėjusiajai, kuri neleido užsidaryti lifto durims, delnais sudavė po vieną smūgį į kairės ir dešinės rankų žastikaulių sritį, taip smurtavo prieš nukentėjusią buvusią sutuoktinę L. J. ir nukentėjusį mažametį savo sūnų M. J. ir sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Taip A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis su buvusia žmona L. J. išsiskyrė prieš mėnesį laiko. 2016 m. kovo 19 d. atvyko į buvusios žmonos namus adresu (duomenys neskelbtini), norėjo pasiimti kostiumus. Pasiėmė kostiumus, pasakė L., kad dar duotų nuo garažo, kuris yra sode, raktus, nes ten yra jo daiktai. Garažas priklauso jam, o sodas, kuriame yra garažas, priklauso L. L. jam raktų nedavė. L. pradėjo jį pulti, su nagais puolė jį draskyti, tada jis L. su dešine ranka pastūmė į dešinį petį, kad ši nelįstų prie jo. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Nuo šio jo pastūmimo L. atsirėmė į sieną. Kai jis L. pastūmė, jo vaikas M. sudavė jam kelis smūgius į veidą, kiek smūgių sudavė negali pasakyti. Pamena, kad garažo raktus jis atėmė iš L. rankos, bet tai įvyko, kai jis tik atėjo į namus, dar prieš jam L. pastumiant. Po to kaip pastūmė L., jis išėjo iš buto ir ėjo į liftą, kur atėjo L. su M. L. jam neleido įlipti į liftą. Prie lifto jokių smūgių nesudavė L. Tada išėjo kaimynai. Policiją iškvietė ir kaimynai, ir L. Kai sužinojo, kad iškviesta policija, jis grįžo į L. butą ir ten laukė policijos pareigūnų. Kol buvo prie lifto, jo sūnus M. dar jam sudavė smūgius kumščiais į veidą. Kiek smūgių sudavė sūnus jis negali pasakyti. Narkologinėse ir psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Prisipažįsta, kad tik pastūmė L., nes L. norėjo jį apdraskyti. Dėl kito neprisipažįsta. Gali būti, kad kai traukė raktus iš L. J. rankų sužalojo jai pirštą, bet nei prie policijos pareigūnui, nei jam L. nerodė, kad jos pirštas sužalotas. Papildomai paaiškino, kad nėra gydytas dėl jokių psichinių ligų, priklausomybių neturi. Dėl jam įteikto įtarimo sutinka, kad jis įvykio metu pastūmė savo buvusią sutuoktinę L. J., kuri atsitrenkė bute adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje į sieną. Tuo metu jis nematė, ką jo žmona susižalojo, kadangi visas dėmesys buvo sutelktas į raktus. Ginčas kilo dėl garažo raktų, buto raktų jis neturi. Tuo metu sūnus M. buvo koridoriuje ir bandė kištis į konfliktą, sūnus pats jį kažkurios rankos kumščiu mušė ir vieną kartą pataikė per skruostą. Jis tik norėjo paimti iš L. garažo raktus, kuriuos L. laikė rankose ir jis raktus ištraukė iš L. rankų ir staigiai išėjo iš buto. Kvietė liftą, tačiau išbėgo kaimynai, kadangi M. ir L. rėkė, kad kažkas iškviestų policiją. Laiptinėje L. ir M. neleido jam važiuoti iškviestu liftu ir užstojo kelią. Ten nebuvo susistumdymo. Paskui jis nuėjo į butą ir policija jau atvažiavo jau į butą. Jis bute koridoriuje sėdėjo ant kedės ir laukė, kol atvyks policija, šiai atvykus atidavė garažo raktus. M gal pastumdė, tačiau M. tikrai nemušė. M. jis neįkando į pirštą. Galėjo M. rankomis delnais pastumti krūtinės srityje, kai bute koridoriuje jie nepasidalino garažo raktais ir vienas iš kito bandė atimti. Tuo metu M. nesakė, kad jam kažką skaudėtų. Dėl veikos prisipažįsta, tačiau jis stumdė buvusią žmoną ir sūnų ne kumščiais o rankų delnais. Dėl įvykio gailisi ir tikrai nenorėjo išgąsdinti savo sūnaus M. Konflikto metu buvo didelis įniršis ir nevaldoma situacija dėl raktų. Jie su žmona L. yra išsiskyrę 2016 kovo mėnesį, tačiau iki tol jau negyveno kartu ir bendro ūkio nevedė apie 3 metus. Turtas padalintas, dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo teismo sprendime pasisakyta. M. jis paaiškins susidariusią situaciją ir M. atsiprašys dėl šiam sukelto fizinio skausmo. L. J. taip pat atsiprašys, kad sukėlė konfliktą ir fizinį skausmą (b. l. 48, 56).

Nukentėjusioji L. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. kovo 19 d., apie 11 val. į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos buvęs vyras A. J. Prie įėjimo į laiptinę yra įjungtas domofonas. Kaip A. J. galėjo patekti į laiptinę nežino. Vyras paskambino į buto duris ir ji nepasižiūrėjusi atidarė jas. Vyras pareiškė, kad nori pasiimti savo kostiumus. Pasiėmęs savo kostiumus vyras paprašė raktų nuo sodų. Ji pasakojo, kad sodas yra jos, todėl raktų vyrui neduos. Raktai buvo padėti koridoriuje spintoje ir vyras raktus pasiėmęs norėjo išeiti laukan. Ji bandė vyrą sulaikyti. Jie tarpusavyje pradėjo stumdytis, kilo didelis triukšmas. Ji bandė vyrą sulaikyti ir norėjo, kad šis gražintų jos raktus, o vyras bandė išeiti iš buto. Kilus konfliktui ji iškvietė policijos pareigūnus. Policijai taip pat skambino kaimynai. Su savo vyru A. J. ji nebegyvena jau tris su puse metų, bendro ūkio nebeveda, oficialiai išsiskyrė prieš du mėnesius. Butas, kuriame vyko konfliktas, priklauso jai. Išvykus policijai, kuri sulaikė A. J., pastebėjo, kad taip pat nebėra raktų nuo buto durų apatinės spynos ir raktų nuo garažo. Ji mano, kad raktus paėmė A. J. ir perdavė savo sugyventinei, kuri buvo atėjusi prie jos buto, kol ji rašė pareiškimą. Ji buvo sumušta. Papildomai parodė, kad kai buvęs sutuoktinis A. J. paėmė raktus nuo sodo, o konkrečiau nuo šiame jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio metalinio garažo, ir ruošėsi išeiti iš jos buto, ji kaire ranka sugriebė už raktų, kuriuos A. J. laikė rankoje, ir taip neleido išeiti iš buto ir išsinešti raktų. Tada A. J. dešinės rankos alkūne (ji vyrui buvo iš nugaros ir neleido išeiti iš buto su raktais) stipriai pastūmė ją į krūtinės sritį dėl ko ji krito ir dešiniu pečiu atsitrenkė į spintą ir nukrito ant žemės bei susitrenkė klubų dešinę pusę. Kai ji krito A. J. patraukė už raktų ir raktai jai pradrėskė kairės rankos (protokole-pareiškime nurodė neteisingai) nykštį, dėl ko bėgo kraujas. Tuo metu priėjo bendras jų sūnus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris bandė tėvą atstumti nuo jos, bet A. J. sūnui apie 2-3 kartus kumščiu (kuria ranka nurodyti negali) sudavė į priekinę pečių sritį. Sūnus gindamasis keletą kartų sudavė tėvui atgal į pečius. Kol ji atsikėlė, A. J. atidarė buto duris ir išėjo į laiptinę, ėjo prie lifto. Atvažiavus liftui ji su sūnumi jam neleido įlipti į liftą užstodami kelią ir reikalavo grąžinti raktus. Tuo metu išėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto (vardo, pavardės nežino) ir bandė padėti paimti raktus. A. J. nustūmė sūnų ir įėjo į liftą. Ji neleido užsidaryti lifto durims ir A. J. kumščiu (kuria ranka nurodyti negali) po kartą sudavė į abi rankas žastikaulių srityje. Kaimynai (buvo išėję visi aukšto kaimynai) pasakė, kad iškvietė policiją ir A. J. nurimo, grįžo į butą ir laukė policijos. Dėl A. J. fizinių veiksmų ji juto skausmą abiejų rankų žastikaulių, klubų, kairės rankos nykščio srityse. Pradrėkstas kairės rankos nykštys, iš kurio bėgo kraujas. Fizinio smurto žymių nelikę. Sūnus M. J. skundėsi, kad juto fizinį skausmą pečių srityse. Į medicinines įstaigas ar teismo medicinos ekspertizei atlikti nesikreipė. Kiti parodymai (išskyrus A. J. apie smurtą) yra tinkamai užfiksuoti 2016 m. kovo 16 d. apklausos protokole. Apie A. J. fizinius veiksmus tuo metu nebuvo užfiksuota dėl kilusio streso bei pasimetimo, pasirašė neskaičiusi. Papildomai parodė, kad dėl 2016 m. kovo 19 d. įvykio savo duotus parodymus prisimena ir šių nekeičia. Įvykio metu ją buvęs vyras pastūmė į krūtinę vieną kartą ir ji nugriuvo ir atsitrenkė į spintą ir susitrenkė nukritusi ant žemės dešinės kojos klubą. Buvo kraujosruva, tačiau medikų ji nekvietė ir vėliau pas medikus nevyko. Kai vaikas M., gim. (duomenys neskelbtini), bandė ją ginti, tėvas sūnų abiem rankomis stūmė pečių srityje, viskas vyko labai greitai ir grubiai. Ji įvykio metu fizinį skausmą jautė kairėje rankoje, kai A. J. atėmė iš jos rankų raktus ir pradrėskė jai kairės rankos nykštį. Po įvykio skaudėjo ir kairį petį ir dešinį klubą. M. įvykio metu buvo šoke ir jam buvo labai baisu, kaip M. paskui pasakojo. Pirmą kartą M. gyvenime pats paprašė vaistų, kad nusiraminti. Tą dieną M. pasakojo, kad jam skaudėjo, ji negali tiksliai jau dabar pasakyti, kažkurios rankos pirštą, nes tėvas įvykio metu tiesiog įkando. Buvusiam vyrui dėl fizinės žalos ir moralinės žalos jokio ieškinio ji nereikš. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), raktai po įvykio neatsirado, raktai dingo. Ji mano, kad vyras raktus galėjo paimti. Taip pat tą dieną dingo ir sodo raktai ir ji įtaria, kad A. J. raktus paėmė iš spintos namuose. Dėl to buvo parašytas atskiras pareiškimas dėl vagystės. Nei ji, nei jos sūnus M. į medikus ir į ekspertus nesikreipė. Vyras iki šiol neatsiprašė ir nekalbėjo apie jokį susitaikymą. Telefonu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais dėl skolos neatlyginimo (b. l. 7, 9, 11).

Nukentėjusysis M. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m., tikslaus laiko neatsimena, tikriausiai tai buvo savaitgalis ir buvo vienas kartas, kai mama su tėte taip grubiai elgėsi. Ryte apie 9 - 10 valandą, kai jis įprastai jau būna atsikėlęs, atėjo jo tėvas pas juos su mama į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir mama atrakino duris ir kažką veikė namuose. Jis buvo savo kambaryje, išėjo iš kambario, mama aiškino, kad tėvas nori išeiti su raktais. Koridoriuje kažkaip tėvas su mama susistumdė ir tada mama nugriuvo. Tai buvo pirmas kartas, kai jis matė, kad tėvas susistumdytų su mama. Paskui mama atsikėlė ir užrakino duris, jie paskui aiškinosi dėl raktų būtent nuo to buto, kuriame jis su mama gyvena. Tėvas atidavė raktus mamai. Šiek tiek vėliau tėvas išėjo į laiptinę. Mama ir jis išėjo paskui ir vijos, nes tėvas paėmė raktus nuo sodo. Tėvas neaiškino, kam tie raktai. Jis mano, kad jo tėvas galvojo, kad nepastebės. Laiptinėje tėvas iškvietė liftą, mama rėkė, kad atiduotų raktus, jam buvo baisu, jis irgi rėkė. Kiek tėvas sudavė mamai, jis nematė. Kadangi jis irgi pasipainiojo ir neleido koridoriuje paimti raktų, tai tėvas jam įkando į dešinės rankos nykštį, jam tuo metu skaudėjo. Žymių jau kitą dieną neliko. Tik skaudėjo iš karto po įvykio. Jis su tėvu susistumdė, jis nenorėjo, kad tėvas išsineštų raktus. Tėvas neklauso, visada rėkia, keikiasi ir tėvas tą dieną buvo blaivas. Nebuvo jokio kvapo, kad tėvas būtų gėręs. Kai jie rėkė paskui laiptinėje, išėjo kaimynai. Paskui visi kalbėjosi ir kažkas iškvietė policiją. Paskui kai nurimo tėvas nuėjo namo ir laukė policijos. Jis mano, kad tėvas tyčia jam kando, tėvas pasielgė labai negražiai, matė, kad mama nukrito, ką jai skaudėjo mama nesakė. Jis su tėvu daugiau nekalbėjo po įvykio. Su tėvu jis ir anksčiau nelabai sutarė, kad tėvas jį pravardžiuoja rusiškais žodžiais. Mama jam sakė, kad tėvui neatidarytų durų, kai ji bus namuose. Jis niekam durų be jos neatidarė. Mama keitė po įvykio spyną, kad apsisaugotų nuo grubaus tėvo. Kai atvyko tą dieną policija, tada dingo raktai nuo sodo ir buto vienos spynos. Tie raktai neatsirado. Mama dėl to jam neaiškino. Tėvas su juo negyvena maždaug du metus, gal ir daugiau. Su tėvu norės bendrauti tada, kai tėvas nerėks. Pas medikus nesikreipė su mama nei ji, nei jis. Įvykio metu jis nukentėjo (b. l. 21).

Liudytojas M. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. kovo 19 d., apie 11 val. gavo iškvietimą, kad vyksta konfliktas (duomenys neskelbtini), kur nuvykus L. J. pasakė, kad atėjo buvęs vyras A. J. ir norėjo atsiimti savo daiktus, kilo konfliktas dėl garažo raktų ir J. pastūmė ją, kuri nugriuvo ir nusibrozdino dešinę ranką, sutrenkė dešinį petį ir konfliktas vyko sūnaus M. J. akivaizdoje. J. greitosios pagalbos medikų atsisakė (b. l. 26).

Liudytoja N. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų kovo mėnesį, šeštadienį, apie 10-11 val. išgirdo (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje garsiai pasakytus žodžius „atiduok raktus“. Girdėjo, kad jų kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto konfliktuoja laiptinėje. Priėjo prie savo durų pažiūrėti pro akutę ir pamatė, kad A. J. ir L. J. stumdosi. Ji matė, kad A. rankose laiko raktus. Jų vaikas M. bandė paimti iš A. J. raktus. Tada iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo kaimynas, vardo ir pavardės nežino, kuris neleido išvažiuoti A., jie tuo metu jau išėjo į laiptinę ir tas kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto pasakė, kad iškviestų policiją. A. norėjo paimti savo daiktus, užėjo į savo butą. Grasinimų ir keiksmažodžių negirdėjo. Paskambino ir iškvietė policiją. Matė, kad A. stumdė L. smūgių nebuvo. Matėsi, kad L. buvo užguita, kad vaikas M. bandė atimti raktus iš A. A. elgėsi grubiai, pastumdė M., bet smūgių jam nesudavė. Ji smūgių nematė. Matė, kad atvažiavo policija. Užėjo į butą, nežino, kiek laiko policijos pareigūnai ten praleido. A. aiškino policijos pareigūnams, kad bute yra jam priklausantys daiktai. Policijos pareigūnas paprašė grąžinti raktus, tačiau A. paaiškino, kad raktų neturi. Ji įtaria, kad A. raktus gudriai perdavė ar išmetė pro balkoną savo sugyventinei L. Jai papasakojo, kad A. iš sodo išvežė L. J. daiktus, tai matė sodo kaimynai (b. l. 28, 29).

Liudytojas A. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų kovo mėnesį prisimena, kad buvo savaitgalis, žiūrėjo televizorių, išgirdo jų namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje šaukiančius žmones. Atidarė duris ir pamatė, kad stumdosi kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto. Buvo moteriškė, vyriškis ir šių sūnus. Moteriškė reikalavo, kad vyriškis jai atiduotų raktus, o vyriškis, keiksmažodžiais vartojant, sakė, kad nieko negausi. Tam sūnui apie (duomenys neskelbtini) metų, buvo išsigandęs ir verkė. Jis atsistojo tarp jų, kad minėti vyras su moterimi negalėtų vienas kito stumdyti. Vyriškis nusiramino ir pasakė, kad mušti nieko nesiruošia. Tada išėjo kiti kaimynai, moteriškė pradėjo šaukti iškvieskit policiją ir kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Jis nematė, kad vyriškis stumdytų arba muštų vaiką. Vyriškis, moteriškė ir sūnus trise grįžo į butą, užsirakino, tada jokio triukšmo nebuvo. Jis paskui girdėjo triukšmą, kad atvažiavo policija. Tada į konfliktą nelindo. Smūgių nematė, matė tik pasistumdymus, laikymą už drabužių. Kiek jam žinoma, anksčiau tarp minėtų asmenų irgi buvo konfliktai. Minėti vyriškis su moteriške skiriasi ar jau išsiskyrė (b. l. 31).

2016 m. kovo 19 d. L. J. pareiškime nurodoma, kad buvęs vyras A. J. atėjo į jos namus ir naudodamas jėgą prieš ją ir sūnų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), norėjo pasiimti jai priklausančio sodo garažo raktus. Pargriovė jėga, sumušė ranką ir petį, prieš sūnų taip pat kėlė ranką, šaukė, išėjo į koridorių, ten taip pat mušėsi, kaimynai matė. Kartu negyvena tris su puse metų, skyrybos įvyko prieš mėnesį (b. l. 5).

2016 m. balandžio 1 d. L. J. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2016 m. kovo 19 d., apie 11.00 val., į namus (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs sutuoktinis A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paėmė pareiškėjai priklausančiame sklype esančio garažo raktus. L. J. sugriebė už raktų ir neleido jų išsinešti. Tuo metu A. J. po vieną kartą kumščiu sudavė jai į abi rankas žastikaulio srityje bei stipriai ranka pastūmė į krūtinės sritį, dėl ko L. J. nukrito ir susitrenkė dešinį petį, klubų dešinę pusę, buvo prakirstas dešinės rankos pirštas, dėl ko bėgo kraujas, juto fizinį skausmą. Susistumdymo metu jau norėjo padėti jų bendras sūnus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), bet A. J. savo sūnui kumščiu 3 kartus sudavė į priekinę pečių sritį, dėl ko juto fizinį skausmą (b. l. 2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. 2016 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, be kita ko, nurodoma, kad 2016 m. kovo 19 d., apie 11.00 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp buvusių sutuoktinių, policiją kviečia kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. Įvykio vietoje nustatyta, kad pas L. J., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo jos buvęs vyras A. J. atsiimti savo daiktų. Kilo konfliktas dėl raktų nuo sodo garažo, konflikto metu A. J. pastūmė L. J., kuri pargriuvusi apibrozdino dešinę ranką, sutrenkė dešinį petį. A. J. garsiai rėkavo, nenorėjo grąžinti raktų nuo sodo. Konfliktas vyko nepilnamečio M. J. akivaizdoje. L. J. paaiškino, kad smurtas pasireiškė stumdymu, sumušė ranką. Schemoje užfiksuotas dešinės rankos nubrozdinimas ir skausmas dešiniame petyje (b. l. 23-24).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 27 d. pranešime apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje nurodoma, kad nepilnametis M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), patyrė galimą smurtą artimoje aplinkoje bei buvo galimo smurto artimoje aplinkoje liudytoju (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. J. kaltė, padarius šias, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir, be kita ko, paaiškino, kad 2016 m. kovo 19 d. atvyko į buvusios žmonos namus (duomenys neskelbtini), norėjo pasiimti kostiumus. Tarp jo ir buvusios žmonos L. J. kilo konfliktas dėl garažų raktų, L. J. nenorėjo jų duoti. Konflikto metu jis L. su dešine ranka pastūmė į dešinį petį, nuo šio jo pastūmimo L. atsirėmė į sieną. Po to, kai pastūmė L., jis išėjo iš buto ir ėjo į liftą, kur atėjo L. su M. L. jam neleido įlipti į liftą. Prie lifto jokių smūgių nesudavė L. Kaimynai iškvietė policiją. Kai sužinojo, kad iškviesta policija, jis grįžo į L. butą ir ten laukė policijos pareigūnų. Prisipažįsta, kad tik pastūmė L., nes L. norėjo jį apdraskyti. Gali būti, kad kai traukė raktus iš L. rankų, sužalojo jai pirštą. Tuo metu jis nematė, ką jo žmona susižalojo, kadangi visas dėmesys buvo sutelktas į raktus. M. gal pastumdė, tačiau M. tikrai nemušė. Galėjo M. rankomis delnais pastumti krūtinės srityje, kai bute koridoriuje jie nepasidalino garažo raktais ir vienas iš kito bandė atimti. Dėl veikos prisipažįsta, tačiau jis stumdė buvusią žmoną ir sūnų ne kumščiais o rankų delnais. M. jis paaiškins susidariusią situaciją ir M. atsiprašys dėl šiam sukelto fizinio skausmo. L. J. taip pat atsiprašys, kad sukėlė konfliktą ir fizinį skausmą (b. l. 48, 56). Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji L. J., kuri paaiškino, kad 2016 m. kovo 19 d., apie 11 val. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos buvęs vyras A. J., tarp jų kilo konfliktas dėl garažo raktų. Buvęs sutuoktinis A. J. paėmė raktus nuo sodo, o konkrečiau nuo šiame jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio metalinio garažo, ir ruošėsi išeiti iš jos buto, ji kaire ranka sugriebė už raktų, kuriuos A. J. laikė rankoje, ir taip neleido išeiti iš buto ir išsinešti raktų. Tada A. J. dešinės rankos alkūne (ji vyrui buvo iš nugaros ir neleido išeiti iš buto su raktais) stipriai pastūmė ją į krūtinės sritį, dėl ko ji krito ir dešiniu pečiu atsitrenkė į spintą ir nukrito ant žemės bei susitrenkė klubų dešinę pusę. Kai ji krito, A. J. patraukė už raktų ir raktai jai pradrėskė kairės rankos (protokole-pareiškime nurodė neteisingai) nykštį, dėl ko bėgo kraujas. Tuo metu priėjo bendras jų sūnus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris bandė tėvą atstumti nuo jos, bet A. J. sūnui apie 2-3 kartus kumščiu (kuria ranka nurodyti negali) sudavė į priekinę pečių sritį. Kol ji atsikėlė, A. J. atidarė buto duris ir išėjo į laiptinę, ėjo prie lifto. Atvažiavus liftui ji su sūnumi jam neleido įlipti į liftą užstodami kelią ir reikalavo grąžinti raktus. Tuo metu išėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto (vardo, pavardės nežino) ir bandė padėti paimti raktus. A. J. nustūmė sūnų ir įėjo į liftą. Ji neleido užsidaryti lifto durims ir A. J. kumščiu (kuria ranka nurodyti negali) po kartą sudavė į abi rankas žastikaulių srityje. Dėl A. J. fizinių veiksmų ji ir sūnus juto fizinį skausmą. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji L. J. nurodė ir 2016 m. kovo 19 d. pareiškime bei 2016 m. balandžio 1 d. protokole – pareiškime (b. l. 5, 2). Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis M. J., kurio ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose, be kita ko, užfiksuota, kad tarp jo mamos ir tėvo buto koridoriuje įvyko konfliktas, tėvas su mama susistumdė ir tada mama nugriuvo. Nukentėjusiojo teigimu, paskui mama atsikėlė ir užrakino duris, šiek tiek vėliau tėvas išėjo į laiptinę. Mama ir jis išėjo paskui ir vijos, nes tėvas paėmė raktus nuo sodo. Laiptinėje tėvas iškvietė liftą, mama rėkė, kad atiduotų raktus, jam buvo baisu, jis irgi rėkė. Kiek tėvas sudavė mamai, jis nematė. Kadangi jis irgi pasipainiojo ir neleido koridoriuje paimti raktų, tai tėvas jam įkando į dešinės rankos nykštį, jam tuo metu skaudėjo. Žymių jau kitą dieną neliko. Tik skaudėjo iš karto po įvykio. Jis su tėvu susistumdė, jis nenorėjo, kad tėvas išsineštų raktus. Įvykio metu jis nukentėjo (b. l. 21). Šiuos kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. S. ir A. U. parodymai, iš kurių matyti, jog jie, būdami kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kaimynais, girdėjo, kad jų kaimynai konfliktuoja, laiptinėje matė, kaip A. J. ir L. J. mažamečio sūnaus akivaizdoje stumdosi prie lifto (b. l. 28, 29, 31). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. 2016 m. kovo 19 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, be kita ko, matyti, kad 2016 m. kovo 19 d., apie 11.00 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp buvusių sutuoktinių, policiją kviečia kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. Įvykio vietoje nustatyta, kad pas L. J., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo jos buvęs vyras A. J. atsiimti savo daiktų. Kilo konfliktas dėl raktų nuo sodo garažo, konflikto metu A. J. pastūmė L. J., kuri pargriuvusi apibrozdino dešinę ranką, sutrenkė dešinį petį. A. J. garsiai rėkavo, nenorėjo grąžinti raktų nuo sodo. Konfliktas vyko nepilnamečio M. J. akivaizdoje. L. J. paaiškino, kad smurtas pasireiškė stumdymu, sumušė ranką. Schemoje užfiksuotas dešinės rankos nubrozdinimas ir skausmas dešiniame petyje (b. l. 23-24). Tuo tarpu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 27 d. pranešime apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje nurodoma, kad nepilnametis M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), patyrė galimą smurtą artimoje aplinkoje bei buvo galimo smurto artimoje aplinkoje liudytoju (b. l. 32). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. J. yra buvusi A. J. sutuoktinė, o M. J. yra jų mažametis sūnus (b. l. 14-16), taigi nukentėjusieji laikytini kaltinamojo šeimos nariais.

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis A. J. savo buvusiai sutuoktinei L. J. bei mažamečiui sūnui M. J. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Pažymėtina, jog teismas savo iniciatyva tikslina kaltinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad fizinį skausmą A. J. nukentėjusiesiems sukėlė suduodamas smūgius kumščiais. Kaltinamasis A. J. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog smūgių kumščiais jis nesudavė, gali būti, jog stumdėsi rankų delnais. Pati nukentėjusioji L. J., duodama parodymus dėl to, kaip pasireiškė smurtas, nebuvo nuosekli, apklausos metu paaiškino, jog kaltinamasis sudavė smūgius kumščiu, vėliau nurodė, jog stumdėsi, stumdė ir sūnui į pečius. Liudytojais apklausti kaimynai patvirtino, jog nematė smūgių, buvo tik susistumdymas. Be to, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. 2016 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad smurtas pasireiškė stumdymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, konstatuotina, jog smurtas pasireiškė, be kita ko, suduodant ne kumščiais, o delnais.

Dėl A. J. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę A. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du nesunkūs tyčiniai smurtinio pobūdžio nusikaltimai, kuriais buvusiai sutuoktinei ir mažamečiui sūnui sukeltas fizinis skausmas, nusikalstamos veikos baigtos. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus, kaltinamojo A. J. asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (b. l. 58), neteistas (b. l. 59), anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 60-65), nedirbantis (b. l. 66, 67, 68), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 72), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 73), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 74). Teismas įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurių dydžiai nustatytini artimi BK 140 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytiems šios bausmės rūšies minimumams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. J. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi jos vertintinos kaip padarytos idealiąja sutaptimi.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 75). Nukentėjusiajai L. J. buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodoma, jog procesas bus užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, skundų negauta.

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-50), kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas L. J.), ir skirti jam 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas M. J.), ir skirti jam 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. J. paskirti 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti galutinę 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. J., kad:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius