Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą , suinteresuotas asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po motinos mirties į notarą dėl žemės sklypo paveldėjimo niekas nesikreipė, t.y. ji ir jos brolis V. M..Nors laiku nesikreipė į notarą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą kaip savo. Paaiškino, kad 2009 m. balandžio 16 d. mirė jos tėvas V. M., gim. (duomenys neskelbtini) d. Tada jie- vaikai, G. K. ir V. M., kreipėsi į notarą. Jis išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus.

Mirus mamai manė, kad daugiau jokio turto po tėvo mirties neliko, nes paveldėjimo teisės liudijime buvo nurodytas ir žemės sklypas, ir pastatai. Tačiau vienas sklypelis prie namų buvo mamos vardu. Minėtas žemės sklypas yra prie namų, prie paveldėtų pastatų, ten buvo auginamos bulvės, ir po tėvų mirties ji ir toliau dirbo žemės sklypą. Mamos mirties dieną bulvės ten jau buvo pasodintos, ji toliau jas prižiūrėjo (apvagojo, vieną kartą purškė nuo kolorado vabalų). Darbus dirbo birželį, liepos mėnesiais, o rudenį bulves nukasė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sklypą valdė kaip savo ir faktiškai valdydama palikimą priėmė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė motinos V. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d. palikimą faktiškai turtą pradėdama valdyti kaip savo.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas pareiškimas tenkintinas.

Iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad V. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)mirė (duomenys neskelbtini) d. (b.l.3).Pareiškėjos tėvas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) d. (b.l.7).Po tėvo mirties turtą paveldėjo pareiškėja ir pareiškėjos brolis V. M. ir jiems 2009 m. liepos 17 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b.l.8-9). Buvo paveldėtas 0,25 ha dydžio žemės sklypas , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ,su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais , esantys (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k.

Pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis matyti, jog V. M. priklausė nekilnojamasis turtas, t.y. 0,3500 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. pagal 2004-01-14 apskrities viršininko įsakymą Nr.Ž-118 (b.l.13).

Pagal 2016 m. spalio 24 d. Valstybės įmonės Registrų centras pateiktą išrašą matyti, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) V. M. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b.l.16).

Liudytoju apklaustas A. M. nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., yra pareiškėjos kaimynas. J. A. kaime gyvena nuo gimimo, t.y. nuo 1988 metų ir žino visus kaimynus. Paaiškino, jog 2009 m. mirus G. K. motinai V., ji dirbo prie namų buvusią žemę, sodino bulves, jas purškė. Pareiškėjos motina mirė netrukus po to, kai prieš tai mirė jos vyras. Liudytoju apklaustas A. A. nurodė, kad jis yra pareiškėjos kaimynas ir gyvena Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 2009 m. mirė pareiškėjos tėvai, tėvas V. balandžio mėnesį, o jo žmona V. gegužės mėnesį. Po motinos mirties G. K. dirbo likusią žemę , jis padėjo aparti, apvagojo, nes turi traktorių. Gerai pažinojo pareiškėjos tėvus, nes su tėčiu V. dirbo viename kolūkyje.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Suinteresuotas asmuo, taip pat būdamas įstatyminis paveldėtojas po palikėjos V. M. mirties, t.y. palikėjos sūnus V. M., pareiškime nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos palikimo priėmimo , po jo motinos mirties, neginčijo, jas patvirtino, t.y., kad sklypą prie namų prie paveldėtų pastatų dirbo ir prižiūrėjo sesuo G. K.. Ten buvo auginamos bulvės, po mamos mirties jos jau buvo pasodintos, o G. K. jas prižiūrėjo, apvagojo, purškė. Darbus dirbo birželio, liepos mėnesiais, o rudenį bulves nukasė. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens sutikimą , iš liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad pareiškėja po motinos V. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą įstatymo nustatytu terminu, perimtą turtą valdė kaip savo, juo rūpinosi, prižiūrėjo ir laikė save turto savininke.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ,pateiktas pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos V. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d. palikimą faktiškai turtą pradėdama valdyti kaip savo ( CK 5.50 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 443 str.5 d.,444 str.1d.8 p., 448 str. teismas

nusprendžia:

pareiškėjos G. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos V. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d. palikimą faktiškai turtą pradėdama valdyti kaip savo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.