Kauno apygardos teismo nutartis

2. Ieškovė M. M. (toliau – ieškovė) prašė pripažinti šalių sudarytos 2006 m. spalio 3 d. kredito sutarties Nr. 06-074838-FA (toliau – sutartis) bendrosios dalies 11.2.1.1 ir 11.2.2.1 punktus (papunkčius) negaliojančiais bei pripažinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ (toliau – atsakovė) su ieškove bei trečiuoju asmeniu A. M. (toliau – trečiasis asmuo) sudarytos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigoti šalis vykdyti sutartį atidedant visus mokėjimus pagal sutartį vienerių metų terminui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Ieškovė nurodė, kad sutartis buvo sudaryta dėl 995 000 Lt paskolos, suteiktos iki 2044 m. spalio 2 d., žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui, taip pat gyvenamojo namo dalies statybos ir apdailos darbų užbaigimui. Prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui atsakovei buvo įkeista žemės sklypo ir gyvenamojo dalys minėtu adresu bei kavinė-baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2024 metų gale dėl ieškovės ir trečiojo asmens šeimyninių nesutarimų susidarė įsiskolinimas. Atsakovė 2025 m. kovo 4 d. pareikalavo padengti 7 956,62 Eur įsiskolinimą ir nurodė, kad to nepadarius nuo 2025 m. balandžio 8 d. vienašališkai nutrauks sutartį. Ieškovė 2025 m. balandžio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama dėl šeimoje susiklosčiusių aplinkybių vieneriems metams atidėti pagal sutartį mokėtinų įmokų vykdymą. Atsakovė 2025 m. balandžio 7 d. raštu atšaukė pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, paprašė iki 2025 m. balandžio 18 d. pateikti informaciją apie gaunamas pajamas, o kitu raštu pareikalavo padengti įsiskolinimą iki 2025 m. gegužės 12 d., įspėdama apie sutarties nutraukimą. Ieškovė pateikė atsakovei prašomus dokumentus apie pajamas. Atsakovė 2025 m. balandžio 24 d. informavo, kad, atsižvelgiant į abiejų kredito gavėjų pateiktus prašymus ir pajamų dokumentus, yra rengiamas sprendimo projektas. Nurodyta, kad, priėmus teigiamą sprendimą, susitarimas turės būti pasirašytas iki 2025 m. gegužės 12 d., t. y. iki pretenzijoje dėl kredito sutarties nutraukimo nustatyto termino pabaigos, tačiau prieš pasirašant susitarimą būtina sumokėti apie 6 400 Eur pradelstų palūkanų ir delspinigių bei apie 100 Eur sutarties sąlygų keitimo mokestį. Taip pat pažymėta, kad susitarimą dėl kredito dalių atidėjimo turi pasirašyti abu kredito gavėjai. Ieškovė 2025 m. gegužės 5 d. raštu informavo atsakovę, kad neturi galimybių padengti įsiskolinimo, ir pakartotinai prašė vieneriems metams atidėti einamųjų ir kitų susijusių įmokų mokėjimą. Atsižvelgdama į tai, kad sprendimo projektas rengiamas pagal abiejų kredito gavėjų prašymus, ieškovė taip pat prašė atsakovės tarpininkauti ir informuoti, ar trečiasis asmuo sutinka su banko nustatytomis minimaliomis sąlygomis. Atsakovė nurodė, kad bendraskolis neturi galimybių sumokėti pradelstų palūkanų ir planuojamo sąlygų keitimo mokesčio, ir pažymėjo, jog, esant solidariai kredito gavėjų atsakomybei, sprendimai dėl sutarties pakeitimo pagal vieno kredito gavėjo prašymą nėra priimami. Kredito dalių atidėjimo klausimas svarstomas tik dėl to, kad yra gauti abiejų kredito gavėjų prašymai. Ieškovės vertinimu, abiejų kredito gavėjų sutikimas būtų būtinas tik tuo atveju, jei sutartis būtų tinkamai vykdoma. Kadangi taip nėra, be to, abu kredito gavėjai prašė atidėti įmokas, sutarties pakeitimas nepablogintų, o pagerintų jų padėtį, todėl negali būti laikomas pažeidžiančiu jų teises ir teisėtus interesus. Ieškovės nuomone, tuo atveju, jei trečiasis asmuo nesutinka prisidėti prie pradelstų sumų ir mokesčių apmokėjimo, sutartis turėtų būti pakeista pagal jos vienos prašymą, jai padengiant atitinkamas sumas. Atsakovė 2025 m. gegužės 13 d. informavo, kad nei vienas iš kredito gavėjų neturi galimybių sumokėti pradelstų palūkanų ir delspinigių, todėl kredito dalių atidėjimo klausimas toliau nesvarstomas, o lieka galioti 2025 m. balandžio 7 d. raštas (pretenzija) dėl kredito sutarties nutraukimo, pagal kurį sutartis laikoma nutraukta nuo 2025 m. gegužės 12 d. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė teismo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo yra fiziniai asmenys, o atsakovė – verslininkė, sutartis atitinka vartojimo sutarčiai keliamus subjektiškumo kriterijus. Pagal sutartį atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti grąžinti visą negrąžintą kreditą, jei kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nevykdo mokėjimų. Taip pat nustatytas tik 15 dienų įspėjimo terminas, nors sutartis sudaryta 38 metams. 2007 m. pabaigoje į eurus konvertuotas paskolos likutis sudarė 287 084,12 Eur, o iki sutarties nutraukimo buvo padengta apie 60 000 Eur. Kredito sutartis užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka, todėl, ieškovės vertinimu, sąlyga, leidžianti nutraukti sutartį dėl vienos įmokos nesumokėjimo, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises, ir laikytina nesąžininga. Tais pačiais pagrindais nesąžininga laikytina ir sąlyga, leidžianti nutraukti sutartį remiantis subjektyviu vertinimu apie galimą prievolių nevykdymą. Ieškovės teigimu, susidaręs įsiskolinimas yra nedidelis, palyginti su visa kredito suma, o prašomas atidėjimo terminas – proporcingai trumpas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė negaus to, ko pagrįstai tikėjosi iš ilgalaikės sutarties. Be to, galimi kredito gavėjų finansiniai sunkumai buvo objektyviai numatomi. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovė tik formaliai imitavo bandymą spręsti situaciją. Kredito gavėjams neturint galimybių vykdyti įsipareigojimų, papildomas skolinimasis sudarytų prielaidas atsakovei nutraukti sutartį ir kitu pagrindu. Atsižvelgdama į tai, ieškovė mano, kad yra teisinis pagrindas pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą negaliojančiu ir, pasikeitus aplinkybėms, pakeisti kredito sutartį, vieneriems metams atidedant piniginių prievolių vykdymą.