Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-05687-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 40.2.5.

2012 m. balandžio 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. F. atstovo advokato E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarimo, kuriuo E. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 44⁴ str. 1 d. 5 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 44⁴ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „V (duomenys pakeisti)“ vadovu, nesilaikė teisės aktais nustatytos vaistinių preparatų reklamos naudojimo tvarkos, dėl ko nuo 2011-06-28 knygynuose „Vaga“ buvo platinamas leidinys „Ž (duomenys pakeisti)“, skirtas sveikatos priežiūros specialistams, kuriame buvo skleidžiama receptinių vaistinių preparatų „Micardis“, „Tenaxum“, „Presteram“, „Coaxil“, „Valdoxan“, „Cymbalta“, „Tanakan“, „Preductal MR“, „Procorolan“, „Diaprel MR“, „Protelos“, „Oftaquix“, „Noliprel“, „Noliprel forte“, „Noliterax“, „Avamys“, „Dironorm“, „Fortrans“, „Forlax“, „Zyrtec“ reklama, nors šis leidinys nėra įtrauktas į leidinių, kuriuose gali būti reklamuojami receptiniai vaistiniai preparatai, sąrašą (toliau – Sąrašas), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 49 str. 6 d., 51 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-12-28 įsakymu Nr. V-1128 patvirtintų Vaistinių preparatų reklamos taisyklių 35.2 ir 35.3 p. reikalavimus.

E. F. atstovas advokatas E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-07 nutarimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, neskirti administracinės nuobaudos arba skirti įspėjimą, taip pat išreikalauti iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2011-06-27 sprendimą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektą ir šio įsakymo 2011-06-21 aiškinamojo rašto projektą.

Nurodo, kad E. F. teismo posėdyje paaiškino, jog paraiška dėl leidinio „Ž“ įtraukimo į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamą Sąrašą Tarnybai buvo pateikta 2011-05-24. 2011 m. birželio mėn. antroje pusėje Tarnyba telefonu informavo bendrovę, kad buvo priimtas sprendimas siūlyti Lietuvos Respublikos apsaugos ministrui įtraukti leidinį į Sąrašą bei kartu su šiuo sprendimu Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijai pateikė atitinkamo ministro įsakymo projektą. Tarnybos atstovė pripažino, kad toks sprendimas ir ministro įsakymo projektas buvo parengti bei apie tai buvo informuota UAB „V“. Jis taip pat paaiškino, jog pagal nusistovėjusią praktiką Tarnyba visuomet informuodavo bendrovę apie minėtas aplinkybes telefonu, jokie rašytiniai pranešimai niekada nebuvo siunčiami. Todėl UAB „V“, vykdanti specialių leidinių leidybą jau daugiau kaip 12 metų, imdavo platinti leidinį tik po tokio Tarnybos patvirtinimo. Įprastai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas būdavo priimamas praėjus keletui dienų, daugiausia savaitei nuo Tarnybos sprendimo priėmimo, tačiau bendrovė niekada apie tai nebūdavo informuojama.

Pasak E. F. atstovo, nubaustasis suvokia, kad bendrovei pradėjus platinti leidinį nesulaukus sprendimo jį įtraukti į Sąrašą, jis pažeidė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 44⁴ str. 1 d., kita vertus, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nei bendrovė, nei jos vadovas ne tik nesiekė padaryti šio teisės pažeidimo, tačiau elgėsi įprastai, pagal nusistovėjusią ilgametę praktiką ir nemanė, jog tokiais veiksmais gali pažeisti nustatytą vaistinių preparatų reklamavimo tvarką. E. F. atsakomybę švelnina tas faktas, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nagrinėjo UAB „V“ paraišką itin ilgą laiką bei viso nagrinėjimo metu nubaustasis nei žodžiu, nei raštu nebuvo informuotas apie tai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes Tarnyba atliko patikrinimą knygyne „Vaga“ 2011-12-05, E. F. sužinojo apie tai, kad 2011-05-24 pateikta paraiška netenkinta, tik gavęs šaukimą atvykti į Tarnybą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Sprendimas atmesti paraišką buvo priimtas 2011-12-27, tačiau UAB „V“ nutraukė leidinio platinimą dar iki Tarnybos sprendimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-12-28 įsakymo Nr. V-1128 pirmo priedo 6 p., Tarnyba turi įvertinti paraišką ir leidinio pavyzdį bei per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą dėl siūlymo įrašyti leidinį į Sąrašą. Priedo 7 p. nurodo, kad jei reikia, Tarnyba turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl papildomos informacijos, susijusios su paraiška, apie tai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pranešama pareiškėjui. Advokato nuomone, šios nuostatos turėtų būti taikomos ne tik Tarnybai, tačiau ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Kita vertus, teismui priėjus prie nuomonės, kad šios normos ministerijai netaikomos, sprendimą įrašyti leidinį į Sąrašą ji privalo priimti per protingą terminą, o šioje byloje buvęs ilgesnis nei 6 mėnesių terminas negali būti laikomas protingu. Be to, ministerija, nutarusi pratęsti nagrinėjimo terminus, privalo apie tai informuoti pareiškėją. Priešingas viešojo administravimo veiksmų aiškinimas prieštarautų viešajam interesui ir sudarytų neribotas galimybes viešojo administravimo subjektams piktnaudžiauti savo teisėmis ir vilkinti sprendimų priėmimą. Visos minėtos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir E. F. neskirti administracinės nuobaudos arba skirti įspėjimą.

Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas, įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog E. F. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Teigia, kad asmenys, siekiantys įgyti tam tikrus leidimus, privalo vadovautis šių leidimų tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, bet ne institucijų praktika. Remiantis dabartiniu reglamentavimu, Tarnyba, priėmusi sprendimą, paskelbia jį įsakymo projekto forma savo internetinėje svetainėje, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai priėmus įsakymą dėl leidinio įrašymo į Sąrašą ir jį paskelbus „Valstybės žiniose“, Tarnyba atnaujina Sąrašą, į jį įtraukdama atnaujintą informaciją. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui nėra nustatytas terminas Tarnybos siūlymui dėl leidinio įrašymo į Sąrašą apsvarstyti ir pritarti tokiam siūlymui ar jį atmesti. Apeliacinio skundo teiginys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai paprastai priimami per kelias dienas nuo Tarnybos sprendimo siūlyti įrašyti leidinį į Sąrašą priėmimo, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Tarnyba nepateikė savo pozicijos dėl E. F. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio pagrįstumo, nes šis klausimas nepriklauso jos kompetencijai.

E. F. atstovo advokato E. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 44⁴ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Apylinkės teismas paskyrė E. F., kaip UAB „V“ vadovui, sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.

E. F. padarė teisės pažeidimą vaistų (vaistinių preparatų) reklamos srityje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „V“ platino leidinį „Ž“, kuriame buvo skleidžiama receptinių vaistinių preparatų reklama, nors šis leidinys nebuvo įtrauktas į Sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Tarnyba telefonu informavo bendrovę, jog buvo priimtas sprendimas siūlyti Lietuvos Respublikos apsaugos ministrui įtraukti leidinį į Sąrašą bei kartu su šiuo sprendimu Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijai pateikė atitinkamo ministro įsakymo projektą, savaime nesudaro pagrindo švelninti E. F. teisinės padėties. Pabrėžtina, kad bendrovės vadovo pareigos yra itin svarbios, kad bendrovė tinkamai veiktų ir laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Todėl bendrovės vadovui yra keliami papildomi rūpestingumo ir atidumo reikalavimai atliekant savo pareigas. E. F., kaip UAB „V“ vadovas, turėjo domėtis, ar jo bendrovės leidinys yra įrašytas į Sąrašą, o ne vadovautis savo subjektyvia nuomone dėl nusistovėjusios ilgametės praktikos, jog tai bus padaryta artimiausiu metu, bei nepradėti platinti leidinio su receptinių vaistinių preparatų reklama nesant teisėto pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju E. F. atstovo prašymas paskirti nubaustajam įspėjimą ar apskritai neskirti administracinės nuobaudos neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Kita vertus, nubaustojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. UAB „V“ leidinys „Ž“ leidžiamas nuo 1999 m., nenustatyta, kad anksčiau buvo padaryta analogiškų teisės pažeidimų. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, laikytina, jog bendrovės vadovas padarė teisės pažeidimą dėl neatsargumo. Nėra duomenų, kad E. F. praeityje buvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgtina taip pat į tą aplinkybę, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog UAB „V“ vadovui būtų tinkamai ir operatyviai pranešta dėl atsisakymo įrašyti leidinį „Ž“ į Sąrašą. Tarnybos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Tarnyba nepranešė, jog leidimas buvo nepasirašytas (b.l. 46). Apeliacinio skundo teiginys, kad E. F. sužinojo apie tai, jog 2011-05-24 pateikta paraiška netenkinta, tik gavęs šaukimą atvykti į Tarnybą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, nėra paneigtas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, E. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo atveju administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti nubaustajam taikant mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 44⁴ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali – 1 000 Lt. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-07 nutarimas atitinkamai keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti E. F. atstovo advokato E. M. apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarimą: E. F., pripažintam kaltu už Lietuvos Respublikos ATPK 44⁴ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti 1 000 (vieno tūkstančio) litų baudą.

Nutartis neskundžiama.