Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-02-15 · Civilinė byla Nr. 2YT-4510-722/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
2YT-4510-722/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00021-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
Č. K., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4510-722/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00021-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Č. K., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. B., tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2007 m. kovo 23 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinis V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2009 m. gegužės 11 d., faktiškai pradėdamas valdyti sutuoktinės turtą ir turtines teises (b. l. 1–2).

Pareiškime nurodė, kad 2009 m. gegužės 11 d. mirė jos tėvas V. K., 2008 m. balandžio 10 d. sudarytu testamentu po savo mirties paliko pareiškėjai visą jam mirties dieną priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. 2009 m. liepos 13 d. pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau tvarkant paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo aplinkybė, kad pareiškėjos tėvas nėra įstatymo nustatyta tvarka priėmęs palikimo po savo sutuoktinės J. K., mirusios 2007 m. kovo 23 d., mirties. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Mirus pareiškėjos motinai J. K., jos sutuoktinis V. K. ir toliau liko gyventi jiems jungtinės santuokinės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės mirties tėvas naudojosi santuokos metu su J. K. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais ir žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, prižiūrėjo namus ir rūpinosi namų aplinka. Pareiškėja po mamos mirties palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jos turto dalį nereiškė, tikėdama, kad jos tėvas V. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Pareiškėjos brolis Č. K. po mamos mirties palikimo įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė ir pretenzijų į jos turto dalį nereiškia. Kitų paveldėtojų nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka nagrinėti teismo nuožiūra. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškime nurodytas palikimas, priklausęs J. K., pareiškėjos tėvo buvo priimtas jam faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą per CK nustatytą 3 mėnesių terminą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 31–32).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, kad pareiškėjos tėvas V. K. po sutuoktinės J. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti po sutuoktinės mirties likusį turtą (b. l. 36).

Suinteresuotas asmuo Č. K. per teismo nustatytą terminą pateikė sutikimą, kuris laikytinas atsiliepimu į pareiškimą, nurodydamas, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu (b. l. 30).

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja V. B. yra J. K. ir V. K. dukra (b. l. 3, 16, 17). J. K. ir V. K. buvo sutuoktiniai (b. l. 8). Pareiškėjos motina J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2007 m. kovo 23 d. (b. l. 7). Po J. K., mirusios 2007 m. kovo 23 d., mirties Jonavos rajono 4-ąjame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 4). Pareiškėjos tėvas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2009 m. gegužės 11 d. (b. l. 6). Miręs V. K. paliko 2008 m. balandžio 10 d. sudarytą testamentą (registro Nr. 27), kuriuo po mirties paliko pareiškėjai V. B. visą jam mirties dieną priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (b. l. 5). Miręs V. K. buvo deklaravęs savo gyvenamąją ir iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 15). Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, gyvendami santuokoje pareiškėjos tėvai įgijo registruotą turtą: 1,7 ha žemės sklypą, registro Nr. 46/10455, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., 1,2 ha žemės sklypą, registro Nr. 46/10454, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ir gyvenamąjį namą, registro Nr. 44/1389420, su ūkio pastatais ir priklausiniais (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11, 12, 13–14, 48, 49, 50, 51). Pareiškėjos paaiškinimu, mirus sutuoktinei J. K., jos tėvas V. K. ir toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini), naudojosi santuokos metu su J. K. įgytais namų apyvokos daiktais ir baldais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, taip pat visus kitus mokesčius, ką patvirtina prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai (b. l. 18–23). Pareiškėjos nuomone, jos tėvas po mamos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi manė, jog po sutuoktinio mirties jis faktiškai palikimą priėmė, nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas jos vardu. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų J. K. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 26).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos tėvas V. K., miręs 2009 m. gegužės 11 d., po sutuoktinės J. K., mirusios 2007 m. kovo 23 d., mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2007 m. kovo 23 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinis V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2009 m. gegužės 11 d., faktiškai pradėdamas valdyti sutuoktinės J. K. turtą.

Iš pareiškėjos priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu – 9,24 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2007 m. kovo 23 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinis V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2009 m. gegužės 11 d., pradėdamas sutuoktinės turtą faktiškai valdyti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 9,24 Eur (devynių eurų ir 24 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Lidija Deksnienė