Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovui L. P. dėl tėvystės nustatymo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymui, išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: nustatyti, kad atsakovas L. P. yra F. G., gim. 2003-07-14, tėvas, o F. G. yra jo vaikas; priteisti iš atsakovo L. P. išlaikymą sūnui F. G., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę tvarkyti sūnaus F. gaunamą išlaikymą uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio F. G. gyvenamąją vietą kartu su mama, ieškove B. G.; palikti F. G. turimą pavardę – G.; nustatyti atsakovui bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi F. G.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu L. P. kartu pragyveno apie 15 metų, vėliau išsiskyrė, tačiau retkarčiais susitikdavo. 2003-07-14 jiems gimė sūnus F. G.. Kadangi atsakovas atsisakė suteikti vaikui savo pavardę, vaikui buvo suteikta ieškovės pavardė. Atsakovas su vaiku bendrauja, sūnus atsakovą vadina tėvu. Niekam iš aplinkinių nekyla abejonės dėl atsakovo tėvystės, nes sūnus yra labai į jį panašus. Ieškovė įsitikinusi, kad F. G. yra atsakovo L. tėvas, nes kitų santykių ji tuo metu neturėjo. Kadangi tėvystės nustatymas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, ieškovės manymu, oficialiai nenustačius L. P. tėvystės, būtų pažeistos jos sūnaus teisės turėti savo gyvenime tėvą, palaikyti su juo ryšius bei gauti materialinį išlaikymą. Kadangi pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, teismo prašoma skirti DNR ekspertizę, kad nustatyti, jog F. G. tėvas yra atsakovas L. P.. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas L. P. neišlaiko vaiko, prašo teismo priteisti jo išlaikymui po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad vaiko pragyvenimui kas mėnesį reikia po 300,00 Eur: 150,00 Eur vaistams, 10,00 Eur vitaminams, 20,00 Eur komunaliniams mokesčiams, buitinėms priemonėms, 40,00 Eur rūbams, 80,00 Eur ugdymo ir kitoms reikmėms. Pareiškėja dirba UAB „Maxima LT“, turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą M. K. G., todėl išlaikyti savo šeimą, apmokėti komunalinius mokesčius neišgali.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė B. G. palaikė pareikštus reikalavimus, o nesant ginčo dėl atsakovo L. P. bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, šio reikalavimo atsisakė. Paaiškino, kad sūnui dabar yra 14 metų, jis lanko futbolo būrelį ir jam puikiai sekasi, šiuo metu mokosi 8 klasėje. Nurodo, kad vaiko išlaikymui reikia 300,00 Eur, todėl prašytų iš atsakovo priteisti po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Atsakovas niekada nėra teikęs išlaikymo vaikui, nors tikrai žinojo ir žino, kad F. G. yra jo biologinis sūnus. Paaiškino, kad pradėjus lauktis sūnaus, su atsakovu L. P. jau negyveno kartu, tačiau jokių kitų artimų ryšių neturėjo, todėl žinojo, kad laukiasi atsakovo vaiko. Santuokoje su atsakovu niekada nebuvo. Paaiškino, kad išsiskyrė iki vaiko gimimo, paskui po kurio laiko, kai sūnui buvo apie 2 metus, buvo susitaikę, bandė kartu gyventi, gyveno apie dvejus metus, tačiau nepavyko ir galutinai išsiskyrė. Atsakovas F. priėmė kaip savo vaiką. Vaikui gimus net nebuvo klausimo, kokią pavardę vaikui suteikti, nes L. P. niekad nesirūpino ir niekad nedirbo, be to, kartu negyveno. Nurodė, kad dirba kasininke UAB „Maxima LT“, jai mokama minimalus darbo užmokestis, nuosavybės teise turi tik savo dviejų kambarių butą. Butą įsigijo tuomet, kai kartu negyveno, už pačios paimtą paskolą. Paaiškino, kad sutartą dieną pas notarę buvo nuvykusi pas notarę su sūnumi, tačiau ten nesulaukė atsakovo ir išvyko namo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Juta Kareivė palaikė ieškovės poziciją, prašė ieškinį patenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas L. P. paaiškino, kad po ekspertizės tyrimo pripažįsta, kad F. G. yra jo sūnus. Prieš gimstant vaikui gyveno kartu su ieškove, tačiau kad jau laukiasi – nežinojo, apie tai sužinojo tik pamatęs mieste su vežimėliu. Po F. gimimo bandė gyventi kartu, tačiau nepavyko. Atsakovas F. priėmė kaip savo sūnų, F. jį vadino tėčiu. Kadangi oficialiai nedirbo, tai ir reguliaraus išlaikymo F. neteikė, tačiau kiek turėdavo, tiek visad duodavo ir bandė rūpintis sūnumi. Paaiškino, kad kartais užeidavo, susitikus gatvėje pasisveikindavo su F., tačiau juo nelabai domėjosi. Nurodė, kad dar turi vieną pilnametį ir vieną nepilnametį vaiką. Pripažįsta, kad yra F. G. tėvas, sutinka dėl F. G. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad sutinka mokėti po 125,00 Eur vaiko išlaikymui, nes 150,00 Eur suma yra per didelė, šiuo metu yra nedirbantis, registruojasi darbo biržoje, išsilavinimas - spec. vidurinis, turi mūrininko kvalifikaciją. Savo pajamų neturi, pragyvena iš mamos gaunamų lėšų, nes ją prižiūri, oficialiai globėju nėra paskirtas. Susirasti darbo Ventoje niekaip negali, nes jo nėra, o išvykti į kitą rajoną negali, nes nėra kam prižiūrėti senyvo amžiaus mamos.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Albertas Kruminas palaikė atsakovo poziciją, sutiko su visais pareikštais reikalavimais, tik prašė reikalavimą dėl 150,00 Eur išlaikymo mažinti iki 125,00 Eur, mokamų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl pareikšto reikalavimo nustatyti atsakovui bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku priimtinas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovė atsisakė nuo ieškinio dalies ir atsisakymą teismas priima, yra pagrindas civilinę bylą dalyje nutraukti (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Likusi ieškinio dalis tenkintina visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pateikti gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovei 2003-07-14 gimė sūnus F. G., jo mama nurodyta ieškovė, duomenų apie tėvą nėra. Atlikus DNR ekspertizę, buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. ES 209/2017(01), kurio išvadoje teigiama, jog L. P. yra F. G. biologinis tėvas su 99,999997 proc. tikimybe. Ieškovė dirba UAB Maxima LT, jai mokamas minimalus darbo užmokestis, jos įsiskolinimą kreditoriams sudaro 11662,73 Eur, be F. išlaiko dar vieną nepilnametę dukrą – M. K. G., gim. 2005-08-12. Atsakovas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad B. G., gyv. (duomenys neskelbtini), augina sūnų F. G., gim. 2003-07-14, kuris mokosi Ventos gimnazijoje. Nurodė, kad B. G. supranta abiejų tėvų svarbą vaiko gyvenime, todėl bendravimui su tėvu kliūčių nedaro. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Bute du kambariai, virtuvė, yra visi patogumai. Šeimos buitinės gyvenimo sąlygos patenkinamos, namuose švaru, tvarkinga, yra gyvenimui reikalingi būtiniausi baldai. Ieškovė dirba parduotuvėje „Maxima“. Šeimos pajamas sudaro ieškovės gaunamas darbo užmokestis, išmoka vaikams. Ieškovė turi įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus. Ieškovės teigimu, su atsakovu L. P. nuo 1993 m. iki 2003 m. ir nuo 2007 m. iki 2010 m. gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. 2003 m. gimus sūnui Faustui, atsakovas geranoriškai tėvystės nepripažino, todėl sūnui buvo suteikta motinos pavardė – G.. Sūnus žino, kad L. P. yra jo biologinis tėvas, su juo bendrauja, atsakovą vadina tėvu. B. G. įsitikinimu, sūnaus F. G. biologinis tėvas yra L. P.. Pasak ieškovės, atsakovas išlaikymo sūnui neteikia. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad pasak ieškovės, sūnaus poreikiams užtikrinti turėtų būti skiriama apie 300,00 Eur per mėnesį (būstui, maitinimui, rūbams, avalynei, sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms), sūnus lanko futbolo treniruotes ir tai reikalauja papildomų išlaidų. Prašoma priteisti iš atsakovo 150,00 Eur suma mokamų periodinėmis išmokomis. Pokalbio metu nepilnametis F. G. paaiškino, kad iš mamos žodžių jam yra žinoma, kad jo biologinis tėvas yra L. P.. Pasak F. G., su L. P. susitikęs mieste bendrauja, pasisveikina. Bendraudamas atsakovą vadina tėčiu. Nustačius, kad L. P. yra jo biologinis tėvas, norėtų, kad jam būtų palikta jo dabartinė pavardė – G.. Berniuko teigimu, pavardės pakeitimas jam sukeltų nepatogumų, tektų aiškintis, kodėl po 14 metų jam pakeista pavardė.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, byloje atlikus DNR ekspertizę, buvo pateiktas ekspertizės aktas, kurio išvada patvirtina, jog L. P. yra F. G. biologinis tėvas su 99,999997 proc. tikimybe. Be to, tėvystę pripažino ir pats atsakovas, šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys iki F. gimimo kartu gyveno, artimai bendravo ir nors iki vaiko gimimo šalys išsiskyrė, ieškovė įsitikinusi, jog atsakovas yra F. tėvas, šalys po F. gimimo dar kurį laiką gyveno kartu, atsakovas F. priėmė kaip savo sūnų, vaikas atsakovą vadino tėčiu. Šalims išsiskyrus atsakovas su F. mažai bendravo, vaikui neteikė pastovaus išlaikymo, tačiau F. iš mamos pasakojimų žino, kad atsakovas yra jo tėvas, bendraudamas vadina tėvu. Įvertinus šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas L. P. yra F. G., gim. 2003-07-14, tėvas.

Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą reikalavimą, atsižvelgiant į išsakytą nepilnamečio F. G. nuomonę dėl pavardės suteikimo nustačius tėvystę, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja šiam reikalavimui, nustačius tėvystę F. G. paliktina pavardė – „G.“ “ (Lietuvos Respublikos CK 3.167 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti nepilnamečio F. G. gyvenamąją vietą su ieškove. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sūnus F. G. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri tinkamai rūpinasi ir prižiūri sūnų, nepilnamečiui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio F. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, darytina išvada, kad nustačius nepilnamečio F. G. gyvenamąją vietą su motina (ieškove), bus užtikrinti nepilnamečio interesai, todėl nepilnamečio F. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą prašė priteisti nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, sutinka mokėti sūnui išlaikymą po 125,00 Eur kas mėnesį, kadangi jo teigimu, jis yra nedirbantis, prižiūri savo mamą, pragyvena iš mamos gaunamų pajamų, darbo Ventoje nėra galimybės susirasti.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių sūnus F. yra keturiolikos metų amžiaus, jis gyvena kartu su mama (ieškove), kuri viena išlaiko sūnų. Ieškovė šiuo metu dirba, jai mokamas minimalus darbo užmokestis, be F. augina dar vieną nepilnametę dukrą, ieškovė turi didelį įsiskolinimą kreditoriams. Atsakovas iki šiol Faustui išlaikymo neteikė, atsakovas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Šiuo metu MMA nustatytas dydis yra 400,00 Eur. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias atsakovui dirbti ir užsidirbti, todėl atsakovas turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir nepilnamečio sūnaus poreikius. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, atsižvelgiant tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis už pusę šiuo metu nustatyto MMA dydžio (mažesnis už 200,00 Eur), darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui F. G., gim. 2003-07-14, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2017-08-16 iki sūnaus pilnametystės.

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Priteistų vaikų išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-08-02 sprendimu ieškovei B. G. suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje, 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-10-13 sprendimu atsakovui L. P. suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje, 100 proc. atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, turėtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės B. G. atsisakymą nuo reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir bylą dalyje dėl šio pareikšto reikalavimo nutraukti.

Likusią ieškinio dalį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra F. G., gim. 2003-07-14, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o F. G. yra L. P. vaikas.

Nustačius tėvystę, F. G. palikti pavardę „G.“.

Nustatyti nepilnamečio F. G., gim. 2003-07-14, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui F. G., gim. 2003-07-14, a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (po vieną šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2017-08-16 iki sūnaus F. pilnametystės.

Nepilnamečio F. G. išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę B. G..

Šį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.