- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-1612-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11489-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- UAB „Baltijos realizacijos centras“, E. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti, penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovams UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir E. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. J. ieškiniu prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų išlaidas parduoto daikto trūkumams ištaisyti - 6 898 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-10-01 iš atsakovo UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ įsigijo automobilį ,,Mercedes- benz B 200 CDI“. Tą pačią dieną automobilis buvo perduotas ieškovui, perduodant automobilį nebuvo nurodyti jokie jo trūkumai, tačiau po kelių dienų paaiškėjo automobilio defektai, t.y. automobilis staiga sustodavo, prietaisų skydelyje užsidegdavo užrašas, informuojantis apie transmisijos gedimą, blogai rakinosi arba iš viso nesirakino priekinės durelės, atšalus orams sunkiai vedėsi variklis. 2013-10-14 ieškovas kreipėsi į automobilio gamintojo atstovą Klaipėdoje - UAB ,,Silberauto“, kuris nurodė, jog būtina remontuoti pavarų dėžę, taip pat pažymėjo, kad atsakovė E. S. buvo atvykusi į jų centrą su tuo pačiu automobiliu ir jam nustatyti tie patys defektai, tačiau atsakovė atsisakė remontuoti automobilį. Kadangi minėti gedimai egzistavo iki automobilio pardavimo ir jie buvo sąmoningai nuslėpti nuo ieškovo, ieškovo įsitikinimu, atsakovai turi atlyginti ieškovo patirtas automobilio remonto išlaidas, kurios siekia 6 898 Lt.
Atsakovas UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad 2013-09-24 jis ir atsakovė E. S. sudarė pavedimo sutartį, kuria atsakovas buvo įgaliotas parduoti atsakovei priklausantį automobilį ir gauti už tai atlyginimą. Pasak atsakovo, ieškovui atvykus apžiūrėti automobilio, jis buvo informuotas, jog transporto priemonė priklauso atsakovei ir, kad įmonei nėra žinoma automobilio techninė būklė, tačiau ieškovas nepasinaudojo teise patikrinti automobilio techninę būklę. Apžiūrėjęs automobilį ieškovas nurodė, jog norėtų jį įsigyti lizingu, jam buvo paaiškinta, kad jo pasirinktas bankas negali parduoti automobilio išsimokėtinai, nes automobilio savininkas yra fizinis asmuo. Atsakovas tvirtina, kad jis tapo momentiniu automobilio savininku tik todėl, kad ieškovas galėtų transporto priemonę įsigyti lizingu. Atsakovo įsitikinimu, jis turėtų būti pašalintas iš proceso, kadangi nėra atsakingas už automobilių trūkumus.
Atsiliepimas
Atsakovė E. S. ir trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė atsiliepimų į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ieškovui R. J. iš atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ priteista 3 422,76 Lt išlaidų netinkamos kokybės daikto defektams pašalinti, 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2014-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat minėtu sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad prieš perduodant automobilį ieškovui jis turėjo tik greičių dėžės gedimą, kuris buvo pašalintas po to, kai automobilį įsigijo ieškovas, o kiti automobilio gedimai atsirado po to, kai ieškovas priėmė automobilį ir pradėjo jį naudoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimui atlyginti ir kitų automobilio gedimų pašalinimą negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 14 str. 2 d. (ieškovui įsigyjant automobilį, galiojo 2013 05 07 įstatymo Nr. XII-267 redakcija) nuostatos. Teismas pažymėjo, kad naudotam automobiliui netikėtai gali sugesti mazgai ar detalės ir dėl natūralių priežasčių (dėvėjimosi), ir dėl neteisingo eksploatavimo, ieškovas šią riziką privalėjo suprasti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos tik visos išlaidos tinkamai automobilio būklei atkurti, pašalinant tuos gedimus, kurie buvo automobilio perdavimo ieškovui metu, atskaičius 30 % nuvertintų detalių kainą. Ieškinio reikalavimai atsakovės E. S. atžvilgiu buvo atmesti, kadangi atsakovė E. S. ieškovui automobilio nepardavė, todėl ir negali būti pripažinta atsakinga už šio daikto trūkumus. Pirmos instancijos teismo įsitikinimu, būtent UAB „Baltijos realizacijos centras“ įsigijęs nuosavybėn ir vėliau pardavęs šį automobilį ieškovui, prisiėmė visas paminėto daikto pardavėjo pareigas, numatytas CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus antrajame skirsnyje, be kitų ir CK 6.333 str. 1 d. numatytą pareigą perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad kiti, išskyrus greičių dėžės, gedimai atsirado po to, kai automobilis buvo perduotas ieškovui naudotis. Ieškovas pažymi, kad defektuojant greičių dėžę kiti automobilio mazgai nebuvo iš viso defektuojami. Šią aplinkybė, ieškovo teigimu, patvirtina su apeliaciniu skundu teikiamas UAB „Silberauto“: 2014-11-12 raštas. Apeliantas tvirtina, kad durelių spynų, purkštuko techninės paskirties specifika leidžia teigti, kad jokio netikėto sugedimo nebuvo, jų gedimas buvo ankstesnio ilgalaikio gedimo pasekmė, išryškėjusi atšalus orams. Taip pat ieškovas pažymi, kad ieškinys buvo reiškiamas ne garantinių įsipareigojimų pagrindu, o išlaidų netinkamos kokybės daikto defektams, kurie buvo neatskleisti ir sąmoningai nuslėpti, atlyginimo pagrindu. Ieškovo nuomone, prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per Vartotojų teisių gynimo įstatymo 14 str. 2 d. įtvirtintą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo, laikomi buvusiais prekės perdavimo vartotojui metu, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės pobūdžiu. Pardavėjui nepaneigus minėtos prezumpcijos, darytina išvada, kad daikto perdavimo momentu jau egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėjas (CK 6.333 str. 1 d.). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai visų nurodytų automobilio trūkumų nepripažino egzistavusiais automobilio perdavimo momentu ir nepriteisė visų turėtų išlaidų trūkumams pašalinti. Be to, ieškovas tvirtina, kad nepagrįstai atsakomybės išvengė atsakovė E. S., kurios kaltė byloje yra aiškiai nustatyta ir įrodyta. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų, būtina taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę. Taip pat atsakovas nesutinka ir su ta pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d., nes pagrindinis reikalavimas buvo patenkintas 0,496 santykiu, o bylinėjimosi išlaidų tik 0,248.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas pirkdamas automobilį pats savo noru dėl laiko stokos ar kitų priežasčių netikrino automobilio techninės būklės, todėl spręstina, kad jis prisiėmė visą riziką, susijusią su automobilio būkle ir galimais automobilio gedimais. Tvirtina, kad net ir pats sąžiningiausias automobilio pardavėjas negali žinoti visų vidinių automobilio mechanizmų techninės būklės. Pažymi, jog ieškovas trūkumus turėjo pastebėti ir nurodyti pardavėjui prieš sudarant sutartį, kadangi tai nebuvo padaryta, tai ieškovas netenka teisės remtis daikto neatitikimu sutartyje nurodytam daiktui. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys su kilusiais padariniais yra tik E. S., todėl jam nei solidari, nei asmeninė atsakomybė negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-10-01 UAB „Swedbank lizingas“, ieškovas ir atsakovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. LT102245/PPS, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“, įsigijo iš atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir pagal lizingo sutartį Nr. LT102245 perdavė ieškovui naudotis automobilį „Mercedes-Benz B200 CDI“. Prieš tai šį automobilį atsakovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2013-10-01 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. LT-2013/1996 (b. l. 13) įsigijo iš atsakovės E. S.. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ perdavė jam netinkamos kokybės (su gedimais) automobilį ,,Mercedes- benz B 200 CDI“. Automobilio greičių dėžės gedimo faktą prieš jį perduodant ieškovui ir būtinybę pašalinti šio automobilio mazgo gedimus, pasak ieškovo, patvirtina UAB „Silberauto“ informacija apie automobilio būklės patikrinimą (b. l. 12). Apie jokius transporto priemonės defektus jis pirkimo metu informuotas nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų išlaidas parduoto daikto trūkumams ištaisyti, t.y. iš viso 6 898 Lt. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus sprendė, jog prieš perduodant automobilį ieškovui jis turėjo tik greičių dėžės gedimą, kuris buvo pašalintas po to, kai automobilį įsigijo ieškovas, o kiti automobilio gedimai atsirado po to, kai ieškovas priėmė automobilį ir pradėjo jį naudoti. Taip pat pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovė E. S. negali būti pripažinta atsakinga už daikto trūkumus, nes ji automobilio ieškovui nepardavė. Ieškovas nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu, tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai visų jo nurodytų automobilio trūkumų nepripažino egzistavusiais automobilio perdavimo momentu ir nepriteisė visų turėtų išlaidų trūkumams pašalinti. Be to, apelianto įsitikinimu, nepagrįstai atsakomybės išvengė atsakovė E. S., kurios kaltė byloje yra aiškiai nustatyta ir įrodyta.
Įvertinus bylos duomenis spręstina, kad atsakovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ yra įmonė, užsiimanti automobilių prekyba, todėl šalių sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis laikytina vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.350 str. 1 d.). Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktą, o jei jie sutartyje neaptarti – daiktą, atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329 – 6.343, 6.350 str.), kurie detalizuojami CK 6.333 ir 6.363 straipsniuose įtvirtinant daikto kokybės kriterijus: pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kuris atitiktų daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus, būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį ir ne blogesnės kokybės, negu galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 str.).
CK 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Vadinasi, pagal šioje normoje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę būtent pirkėjui tenka pareiga įrodyti, kad daikto kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Vadovaujantis CK 6.363 straipsniu, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo daikto trūkumų pašalinimo išlaidas.
Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prieš perduodant automobilį ieškovui, jis turėjo greičių dėžės gedimą, kuris buvo pašalintas po to, kai automobilį įsigijo ieškovas, todėl pagrįstai ieškovo naudai buvo priteista 3 422,76 Lt išlaidų netinkamos kokybės daikto defektams pašalinti. Ieškovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, tvirtina, kad jam turėjo būti priteistos ir kitos jo turėtos išlaidos, susijusios su automobilio trūkumų šalinimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija sutikti neturi jokio teisinio bei faktinio pagrindo. Pastebėtina, kad ieškovo pateiktoje UAB „Silberauto“ 2014-01-16 informacijoje, kuria buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, nėra jokių duomenų apie kitus ieškovo įsigyto automobilio (purkštuko ir durelių) gedimus. Reikalavimas dėl kitų išlaidų, susijusių su kitų automobilio trūkumų šalinimu, grindžiamas vien tik paties ieškovo deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad ieškovui buvo perduota specifinė prekė, t.y. naudotas automobilis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pirktas daugiau nei septynis metus eksploatuotas automobilis galėjo turėti įvairių trūkumų, kurie galėjo būti nežinomi pardavėjui, kurių taip pat galėjo nepastebėti ir pirkėjas. Naudotam automobiliui įvairūs gedimai gali pasireikšti netikėtai tiesiog dėl natūralaus nusidėvėjimo, todėl savaime suprantama, kad naudoto automobilio įsigijimas visada yra susijęs su tam tikra rizika, kurią pirkėjas, apsisprendęs pirkti naudotą automobilį, turi prisiimti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pardavėjas UAB „Baltijos realizacijos centras“ nuslėpė nuo jo žinomą informaciją apie purkštukų ir durelių gedimus bei, kad jis neturėjo realios galimybės apžiūrėti perkamą automobilį ir jį išbandyti, t.y. po paskelbimo apie automobilio pardavimą (ofertos), jis turėjo teisę prieš mokėdamas pinigus ir prieš paimdamas automobilį, jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus (CK 6.328 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ tiesiog pardavė naudotą automobilį ir nesuteikė jam jokių specialių garantijų dėl kokybės, t.y. pardavė tokios kokybės daiktą, kad jį paprasčiausiai būtų galima eksploatuoti.
Be to, kaip teisiškai nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl solidarios atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir atsakovės E. S. atsakomybės. Pritartina pirmos instancijos teismui, kad ieškinio reikalavimai atsakovės E. S. atžvilgiu yra atmestini, kadangi ieškovo ir šios atsakovės nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai.
Vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Be to, pastebėtina ir tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui jokios tiesioginės įtakos neturi ir su apeliaciniu skundu ieškovo pateiktas naujas rašytinis įrodymas, t.y. UAB „Silberauto“ informacija, kad užsakymų metu buvo tikrinami tik kliento nurodyti gedimai (pavarų dėžės gedimas, automobilio transmisijos gedimas ir padangų slėgio sistema).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai jo naudai priteisė tik 0,248 dalį jo visų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apelianto įsitikinimu, nors pirmos instancijos teismas tenkino 0,496 jo reikalavimų, tačiau bylinėjimosi išlaidų jam nepagrįstai buvo priteista tik 0,248 dalis. Apeliantas tvirtina, kad paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmos instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į tai, jog ieškinio reikalavimai atsakovės E. S. atžvilgiu buvo atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir pirmos instancijos teismo sprendimo argumentus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių procesinių normų nuostatos. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškinio reikalavimai iš dalies buvo tenkinti tik vieno iš atsakovų atžvilgiu.
Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.