Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-03-07 · Byla Nr. ATP-109-309/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-07
Bylos Nr.
ATP-109-309/2012
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00811-2011-66
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-109-309/20122Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00811-2011-66Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 48.1; (S) 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos D. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo D. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį, 150 Lt bauda

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nubausta už tai, kad 2011 m. spalio 8 d. apie 11 val. Kelmėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, vartojo įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius S. V. atžvilgiu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-01-18 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde D. Š. nurodo, kad ji yra nubausta nepagrįstai, nes administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 174 straipsnyje nepadarė. Teigia, kad jos kaltė padarius šį administracinį teisės pažeidimą konstatuota tik prielaidomis, o tyrėja surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą, tinkamai neatliko tyrimo. Apeliantė nurodo, jog teismas priimtame nutarime nurodė, kad įvertinus nukentėjusiosios S. V. ir liudytojų J. T. ir E. J. rašytinius paaiškinimus (6, 7, 8 b. l.) bei jų parodymus teismo posėdžio metu, konstatavo, jog šių asmenų parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, jie nekito viso bylos tyrimo metu. Apeliantė mano, kad teismas padarė neteisingas išvadas, nes vadovavosi tik S. V. bei nuo jos priklausančių liudytojų J. T. ir E. J. parodymais. Jie visi yra draugai ir galėjo susitarti dėl tokių parodymų davimo. Apeliantės teigimu, E. J. negalėjo būti liudytoja, nes ji net nebuvo išlipusi iš automobilio, ir jai lauke kalbant būtų nieko negirdėjusi. Apeliantė mano, kad jų parodymai yra tendencingi, nes ji kartu su S. V. yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkės ir jau kuris laikas tarp jų vyksta ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantė nurodo, kad ji jokių necenzūrinių bei įžeidžiančių žodžių S. V. atžvilgiu nevartojo, be to, ji visiškai nebuvo išėjusi i kiemą. Todėl teismo padarytos išvados, kad tariamus „necenzūrinius žodžius“ galėjo girdėti bet koks asmuo, praeinantis gatve šalia D. Š. ir S. V. priklausančio kiemo, bei kad jos tariamai vartoti necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai trikdė visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Apeliantė nurodo, kad teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1183/2002, Nr. N-352/2004, N62-2800/2010). Todėl teismas visiškai nepagrįstai vertino, kad ji tariamai buvo išėjusi į kiemą. Pasak apeliantės, savo paaiškinimuose tiek tyrėjai, tiek ir ji, teisme parodė, kad viešoje vietoje, kieme, nebuvo ir jokių autobiografinių keiksmažodžių nevartojo.

Apeliantė nurodo, kadangi byloje yra daug neaiškumų, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl apeliantė daro išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-01-18 nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir todėl naikintinas, o administracinė byla nutrauktina.

Apeliantė teigia, kad nepagrįstas jos nubaudimas iš esmės pažeidžia jos kaip žmogaus orumą, nes ji yra garbaus amžiaus, negali ramiai gyventi jai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, jaus neteisingą nuoskaudą vykdytu tariamu teisingumu.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato atstovas atsiliepimu į D. Š. apeliacinį skundą prašo D. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė nukentėjusiąją ir liudytojus, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. sausio 18 d. nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas