Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-06 · Byla Nr. A2.6.-4911-957/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-06
Bylos Nr.
A2.6.-4911-957/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
C. S.
Advokatai
Kazys Rakauskas
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4911-957/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18105-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3; 2.1.1; 2.1.2; 2.14.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens C. S.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Kaziui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje C. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vairuotojo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

C. S. 2015 m. lapkričio 29 d., apie 2.20 val., Polocko g. 6, Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,72 promilės po paklaidos) neblaivumo laipsnis ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo C. S. į teismo posėdį neatvyko, per jo atstovą advokatą K. Rakauską gautas 2016 m. balandžio 22 d. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi jis negali atvykti, nes iš (duomenys neskelbtini) mažai skrydžių, jis negali atsitraukti iš (duomenys neskelbtini) dėl to, kad sutuoktinė laukiasi. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės sudaro pagrindą bylą nagrinėti C. S. nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje C. S. atstovas advokatas K. Rakauskas paaiškino, kad jo atstovaujamasis C. S. kaltės nepripažino, todėl prašo laikyti kaip atspindėta dokumentuose, vertėjo išverstame itališkame tekste, protokole pirmame lape, kur sakoma „nesutinku su nustatymo sistema“. Būtina išsiaiškinti nuo kada žmogus tampa neblaivus, ar iki 0,4 promilės jis blaivus ar neblaivus, C. S. aiškino, kad buvo alaus gėręs, ragavęs, tvirtino „tokį kiekį vartojau, žinodamas, kad nepralenkčiau normos“. Kiek atstovas žino, vartojo iki 0,4 promilės normos, galbūt stiklinę. C. S. yra inžinierius, IT specialistas ir dalyvauja tokioje veikloje, kad yra firmelės laisvanoriškai susijungusios gėrimų fermentavimo srityje, yra parašęs keletą straipsnių ir ruošia knygelę ta tema, lietuviškas liaudiškas alus ir domina, tai jis tuo tikslu tada ir lankėsi toje įstaigoje, kurioje buvo alaus, Filaretų g., bet tai nebuvo kompanijoje dalyvavimas gėrimas kažkoks. Tai buvo vienkartinis apsilankymas. Atstovo teigimu, būtina atkreipti dėmesį į alkotesterio sertifikato parašus, (b. l. 5), yra du parašai, vienas M. S., kitas laboratorijos vadovo parašas. Atstovo manymu, galbūt N. N., bet neparašyta, kad čia ji, nėra parašo skyriaus vadovės, kuri ruošia prietaisų patikrinimo aktus ir pasirašo sertifikatus. N. N. pasirašė tik kaip laboratorijos vadovė, kad dalyvauja tyrime, o patvirtina rezultatus juk skyriaus vadovė, technikos vadovė, turėtų būti antras parašas, kad ji tvirtina. Ji pasirašė kaip laboratorijos vadovė, o nėra parašo kaip skyriaus vadovo, turėtų būti jos du parašai. Ar gali asmuo tvirtinti savo akto pagrįstumą. Yra dar svarbus momentas – tarnybinis pranešimas, (b. l. 3), jeigu asmuo būna neblaivus, tai kaip įprasta rašo pareigūnai, kad nekoordinuoti veiksmai, nerišli kalba, o tai, kad juntamas alkoholio kvapas, tai ir atitinka C. S. paaiškinimą, kad tik ragavo alaus. Taigi, 2 val. nakties, žmogus, nemokantis kalbos susiduria su nemokančiais kalbos pareigūnais, yra jo nesutikimas su patikros metodika, taigi turėjo patekti pas medikus, juk žmogus svetimame mieste vidurnaktį patenka į komisariatą, ten jam suranda asmenį mokantį italų kalbą, tai kodėl įstaigoje nebuvo tiesiog paimtas iš budinčio stalčiaus kitas alkotesteris ir nepertikrinta.

Liudytoja S. L. apklausiama teisme parodė, kad dirba patrulių rinktinėje. C. S. gal ir girdėtas, atsimena, kad buvo (duomenys neskelbtini) pilietis, bet nepamena, kurioje gatvėje buvo, Užupio ar tai Polocko g. įkliuvo. Buvo gautas „cirkuliaras“, pranešimas, kad tokiu ir tokiu automobiliu galimai neblaivus išvažiavo vairuotojas. Jie tą automobilį ar tai Krivių, ar Užupio g. pamatė stovintį, viduje sėdėjo vyriškis, pašnekėjo su juo. Liudytoja perspėjo, kad nevairuotų, matėsi, kad yra tikrai gan neblaivus, sklido labai stiprus alkoholio kvapas, jis sakė „okay, supratau, aš ieškau viešbučio“, susirinko daiktus, išlipo iš automobilio, užrakino ir išėjo savo keliais. Jie po kokių 10 min. apsisuko, grįžo ir pamatė, kad to automobilio jau nėra. Polocko gatve pajudėjo ir jis kaip tik iš priekio atvažiavo. Pareigūnai jį ir sustabdė, ir jis vėl, ar neprisiminė, ar kaip, išlipo pradėjo vėl tą pasaką pasakoti, kad atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), ieško viešbučio, bet jau tada matė jį važiuojantį. Gali būti, kad neparašė į tarnybinį pranešimą, jog ir prieš tai su juo kalbėjo, nepagalvojo apie tai, tiesiog faktą parašė. Prie Polocko g. 6b namo buvo sustabdytas. Liudytoja priėjo prie automobilio patikrinti dokumentus, jis atidarė langą ir tikrai nuo jo iš karto nuo burnos sklido alkoholio kvapas. Liudytoja prašė išlipti, visas svirduliavo, ji sakė jam, kad sklinda alkoholio kvapas, o šis atsakė, kad gal išgėrė, bet nedaug, gali vairuoti, prašė paleisti. Pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, jis atsisakė, tada jie iškvietė kelių policijos patrulius. Pastarieji bandė ir įkalbėti jį pasitikrinti blaivumą, tačiau jis irgi atsisakė jos akivaizdoje. Po to jau jie C. S. perdavė kelių policijai ir išvažiavo, tai nežino, ar tikrinosi. Jie bendravo angliškai, jis gerai šnekėjo angliškai. Jis nesikeikė, tik sakė aš negirtas, negirtas.

Liudytojas A. G. apklausiamas teisme parodė, kad C. S. girdėta pavardė, įvykį atsimena. Patruliuojant maršrute buvo gautas pranešimas, kad patrulių rinktinei reikalinga pagalba, kad sulaikė neblaivų asmenį, atvykus jiems buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) pilietis, iš karto jis nenorėjo tikrintis blaivumo, todėl nuvyko kartu į 3 PK, išsikvietė italų vertėją. Nepamena jos pavardės, buvo (duomenys neskelbtini) piliečiui viskas išaiškinta, nustatytas girtumas ir įformintas įvykis. Tada jis jau papūtė, tačiau neatsimena, kiek nustatė promilių. Jis pats tikrino neblaivumą, neatsimena, ar jis pasirašė ant šaknelės, gali būti, kad atsisakė. Kiek atsimenu, su alkoholio kiekio parodymu jis nesutiko, įsivaizdavo, kad jis daug blaivesnis. Jis gal norėjo kraują tikrintis, nežinia dėl kokių priežasčių galėjo nesutikti su alkotesterio parodymais. Jie surašė protokolą ir išleido jį, paaiškino dalyvaujant vertėjui, kur jis gali pasitikrinti kraują, pūtimas irgi vyko vertėjui dalyvaujant, tuo metu buvo ir porininkas D. P. Neatsimena, ar C. S. prašė tiesiogiai nuvežti kraujo duoti, bet jie ir neteikia tokios paslaugos, jeigu reikia, nukreipia, pasako adresą.

Iš advokato K. Rakausko pateikto jo atstovaujamojo C. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nepripažįsta savo kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Pasak C. S., jis, žinodamas, kad Lietuvos Respublikoje vairuotojo atsakomybė už KET 14 punkto pažeidimą numatyta esant vidutiniam daugiau nei 0,4 promilės neblaivumui, Vilniuje, 2015 m. lapkričio mėnesį ir 25 į 26 d. alų vartojo itin ribotai. Jis yra gėrimų fermentavimo žinovas, ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su verslininkais tos srities veikloje, ruošdamas spausdinamus straipsnius tais klausimais. Tą naktį apie 2.20 val. Polocko g. Vilniuje jis vairavo automobilį VW „Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nebūdamas apsvaigęs, nes tik itin riboto kiekio alaus degustavimas negalėjo sukelti 1,72 promilės laipsnių neblaivumą. Jis su pareigūno panaudoto alkotesterio rodmenimis nesutiko. Tiesa, dėl kalbos barjero pareigūnai jo nesutikimą suprato tik šiek tiek vėliau, Kelių policijos tarnybinėse patalpose, jau kitame miesto rajone. Ten buvo surasta pareigūnė, kuri išvertė jo nesutikimą, parašytą italų kalba. Tekstas buvo aiškus, reiškiantis prieštaravimą atliktam alkoholio kiekio nustatymui. Kelių policijos tarnybinėse patalpose neabejotinai buvo galima panaudoti ir kitą alkotesterį, tačiau tai nebuvo padaryta. Vėliau iš bylos medžiagos jis patyrė, kad panaudotą alkotestrį negalima laikyti sertifikuotu dėl panaudoto alkotesterio kokybės sertifikato nepatvirtinimo nustayta tvarka. Dėl šių aplinkybių C. S. mano, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jam nutrauktina.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė ir tam, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis. Iš C. S. atstovo paaiškinimų teisme bei paties C. S. rašytinių paaiškinimų matyti, kad jis nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokolu ir teigia, jog ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, tokio kieko alkoholio, kuris užtrauktų administracinę atsakomybę, nevartojo. Jis yra gėrimų fermentavimo žinovas, įvykio naktį alkoholį vartojo itin ribotai, taigi vairavo nebūdamas apsvaigęs. Be to, jis nesutinka su alkoholio nustatymo sistema, alkotesterio rodmenimis, mano, kad pareigūnai galėjo papildomai panaudoti ir kitą alkotesterį. Tuo tarpu panaudoto alkotesterio dar ir negalima laikyti sertifikuotu dėl kokybės sertifikato nepatvirtinimo nustatyta tvarka. Teismas tokią C. S. versiją pripažįsta siekimu išvengti griežtos administracinės atsakomybės ir ją atmeta, kadangi tokius C. S. parodymus ir vertinimus paneigia byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Pirmiausia pažymėtina, kad vien tai, jog C. S. nesutinka su alkoholio koncentracijos nustatymo sistema, mano, kad pareigūnai turėjo panaudoti antrą alkotesterį, nes tam turėjo galimybę, savaime nepaneigia byloje panaudotu alkotesteriu nustatyto C. S. neblaivumo laipsnio, o kartu ir jo kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pats C. S. neneigė vartojęs alkoholį, tačiau tvirtino, kad vartojo saikingai, tik tiek, kad neviršytų 0,4 promilės, ir toks kiekis, kiek buvo nustatytas alkotesteriu, negalėjo būti. Vis dėlto tai tik subjektyvus savo organizmo galimybių vertinimas ir niekaip nepaneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių. Teismo vertinimu, C. S. kaltė ir padarytas pažeidimas pirmiausia įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1). Protokole nurodytas aplinkybes detalizavo teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai S. L. ir A. G. Štai liudytoja S. L. nuosekliai išdėstė esmines įvykio aplinkybes teismo posėdyje parodydama, kad buvo gautas „cirkuliaras“ (pranešimas), kad tokiu ir tokiu automobiliu galimai neblaivus išvažiavo vairuotojas. Jie tą automobilį ar tai Krivių, ar Užupio g. pamatė stovintį, viduje sėdėjo vyriškis, ji pašnekėjo su juo, perspėjo, kad nevairuotų, matėsi, kad yra tikrai gan neblaivus, sklido labai stiprus alkoholio kvapas, jis sakė „okay, supratau, aš ieškau viešbučio“, susirinko daiktus, išlipo iš automobilio, užrakino ir išėjo savo keliais. Po 10 minučių jie apsisuko, grįžo ir pamatė, kad to automobilio jau nėra. Polocko gatve pajudėjo ir jis kaip tik iš priekio atvažiavo. Pareigūnai jį ir sustabdė, ir jis vėl pradėjo pasakoti, kad atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), ieško viešbučio, bet jie jau tada matė jį važiuojantį. Liudytoja priėjo prie automobilio patikrinti dokumentus, jis atidarė langą ir tikrai nuo jo iš karto nuo burnos sklido alkoholio kvapas. Ji prašė išlipti, jis visas svirduliavo, ji sakė jam, kad sklinda alkoholio kvapas, o šis atsakė, kad gal išgėrė, bet nedaug, gali vairuoti, prašė paleisti. Pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis atsisakė, tada jie iškvietė kelių policijos patrulius. Pastarieji bandė ir įkalbėti jį pasitikrinti blaivumą, tačiau jis irgi atsisakė jos akivaizdoje. Po to jau jie C. S. perdavė kelių policijai ir išvažiavo. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. G., kuris parodė, jog iš S. L. perėmė C. S., šis pradžioje atsisakė tikrintis blaivumą, todėl jį pristatė į 3 PK, kur dalyvaujant vertėjui viską paaiškino ir ten nustatė neblaivumą. Šiuos pareigūnų parodymus veikai įrodinėti esminėse detalėse atitinka jų pačių rašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės (b.l. 3,4). Tuo tarpu iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad C. S. 2015 m. lapkričio 26 d., 3.37 val. nustatytas 1,72 promilės neblaivumas (b.l. 6). Nors C. S. atsisakė pasirašyti alkotesterio šaknelėje, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, kad šioje šaknelėje užfiksuotas būtent jo neblaivumo laipsnis, kadangi tai patvirtino liudytojas V. G., be to, C. S. pats neneigė, jog buvo tikrinamas alkotesteriu, tačiau iš jo paaiškinimo turinio matyti, kad nesutiko tik dėl to, jog nebuvo patikrintas antrą kartą kitu alkotesteriu. Pažymėtina, kad alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, jog alkotesteris, kuriuo buvo nustatinėjamas C. S. blaivumas, sertifikuotas ir tinkamas naudoti ir sertifikatas galioja iki 2016 m. sausio 31 d. (b.l. 5). Šame kontekste teismas atmeta C. S. atstovo advokato K. Rakausko samprotavimus apie neva negaliojantį alkotesterio patikros sertifikatą, kadangi jis nepatvirtintas nustatyta tvarka skyriaus vadovo parašu. Pažymėtina, kad iš teismo išreikalautų AB „Vilniaus metrologijos centro“ techniko metrologo pareiginių nuostatų 17 punkto matyti, kad technikas metrologas, be kita ko, turi pareigą rengti patikros sertifikatus. Iš skyriaus vadovo – technikos vadovo pareiginių nuostatų 31 punkto matyti, kad skyriaus vadovas – technikos vadovas turi pareigą, be kita ko, rengti ir tvirtinti patikros sertifikatus. Su šiomis tvarkomis atitinkamai supažindintos ir pasirašė technikė metrologė M. S. bei skyriaus vadovė – technikos vadovė N. N. Būtent šios specialistės ir pasirašė įvykio metu naudoto alkotesterio patikros sertifikate (b. l. 5). Advokato K. R. teiginiai, kad N. N. patikros sertifikate turėjo pasirašyti du kartus, vieną kartą kaip technikos vadovė ir antrą kartą kaip skyriaus vadovė nepagrįsti ir pernelyg formalizuoti.

Byloje nėra duomenų, jog C. S. dėl savo būsenos nesugebėjo atlikti būtinų alkoholio kiekio nustatymui veiksmų, t. y., kad nebuvo objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti. Priešingai, alkoholio koncentracija nustatyta alkotesteriu, todėl pareigūnams nekilo Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte numatyta pareiga C. S. pristatyti medicininei apžiūrai. Esant tokioms aplinkybėms C. S. pasitikrinti blaivumą po pažeidimo užfiksavimo galėjo savo noru, pasak liudytojo A. G. jam tai buvo išaiškinta, tačiau C. S. to nepadarė, be to jis ir pats nenurodė, kad būtų prašęs pareigūnų jį pristatyti tokiam patikrinimui. Kartu teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareiga patruliams tikrinti neblaivų asmenį du kartus, išskyrus alkotesterio specifikacijoje numatytą reikalavimą alkotesterį naudoti 15 minučių po alkoholio vartojimo. Nagrinėjamu atveju tokių faktinių duomenų byloje nenustatyta, iš bylos medžiagos matyti, kad C. S. vairuojantis sustabdytas 2015 m. lapkričio 26 d. 2.20 val., jo neblaivumas alkotesteriu nustatytas 3.37 val., taigi alkotesteris panaudotas praėjus gerokai daugiau nei 15 minučių po galimo alkoholio pavartojimo.

Pirmiau aptartais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visuma visiškai patvirtina, kad policijos pareigūnams patruliuojant 2015 m. lapkričio 26 d. apie 2.20 val., Polocko g. 6, Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tikrinimo metu paaiškėjo, jog automobilį vairavo C. S., bendravimo metu nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl šis pristatytas į 3 PK ir ten alkotesteriu jam nustatytas 1,75 (po paklaidos 1,72) promilių girtumas, vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo. Tokia C. S. veika laikytina pažeidžiančia KET 14 punkto reikalavimus ir kvalifikuotina pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kadangi transporto priemonę C. S. vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis.

Teismas, skirdamas C. S. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (teismų praktikoje laikomas vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, C. S. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, dirbantis, darbdavio apibūdinamas teigiamai (b. l. 16), pasak jo paties yra vedęs, sutuoktinė laukiasi, Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas (b. l. 2), neteistas (b. l. 12). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens C. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad C. S. byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme antrą kartą ir teismas negali pasunkinti jo teisinės padėties, nes pirmą kartą pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacine tvarka panaikintas bylą išnagrinėjus pagal jo paties apeliacinį skundą, C. S. skirtinos minimalios ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos administracinės pagrindinė ir papildoma nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 straipsniais, teismas

nutaria:

C. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 15053466882 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius