- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- I-1433-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02480-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- O. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. V. (O. V. ) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 7).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo netinkamai atlikta krata. Pareigūnai pareiškėją išrengė nuogai kitų nuteistųjų akivaizdoje ir taip pažemino pareiškėjo garbę ir orumą. Krata buvo filmuojama vaizdo registratoriumi, todėl pareiškėjas pergyvena kur bus panaudota filmuota medžiaga. Taip pat pabrėžė, jog pareigūnai neturi teisės filmuoti, kai kratos metu reikia išsirengti ir dar kitų asmenų akivaizdoje. Pareigūnai nesilaikė abipusės pagarbos, su pareiškėju kalbėjo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl tokio pažeminimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą. Pareiškėjas buvo labai susierzinęs, piktas, skaudėjo galvą, visą savaitę negalėjo miegoti, nes kankino nemiga.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – Ligoninė, LAVL) atsiliepimu (b. l. 14–18) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 102. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 57 punkte numatyta, kad atvykus į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Suimtųjų ir nuteistųjų kratų ir apžiūrų atlikimo tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V- 362. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 (toliau – Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės), 13 punktą Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas organizuoja Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje atvykusių pacientų asmens kratas ir daiktų patikrinimą, supažindinimą su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, Ligoninės direktoriaus įsakymu nustatyta dienotvarke ir kitais dokumentais ir pasirašytinai užpildo asmens kratos protokolą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą reglamentavimą Pareiškėjui buvo atlikta asmens krata tik atvykus į Ligoninę (Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas 2017 m. rugsėjo 27 d. Nr. PS-12677). Asmens kratos protokole pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, pretenzijų dėl atliktos asmens kratos ar paimtų daiktų neužfiksuota. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų ginkluotės apyvartos tvarkos aprašo 3.8. papunktyje nuteistųjų ir suimtųjų apsaugos ir priežiūros tikslais tarnyboje naudojamos priemonės, tokios kaip: radijo ryšio stotelės, ryšio priemonės, žibintuvėliai, rankiniai metalo ieškikliai, radijo detektoriai, endoskopai, vaizdo kameros, vaizdo registratoriai, akumuliatoriniai suktuvai ir pan. Ligoninės direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir naikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios nustato Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje (toliau - Įstaiga) įvedamų asmens duomenų į kompiuterinę informaciją sistemą bei vaizdo stebėjimo sistemos (išskyrus teisės aktų reglamentuojamą vaizdo stebėjimą, susijusį su įslaptintos informacijos apsauga) fiksuojamų asmens duomenų tvarkymo, saugojimo bei sunaikinimo tvarką ir terminus (1 p.). Jose numatyta, jog vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoti duomenys, išskyrus ypatingus atvejus (riaušės, nuteistųjų grupinis pasipriešinimas pareigūnams, pabėgimas, įvykdyta nusikalstama veika ir pan.) esant motyvuotam tarnybiniam pranešimui ir su įstaigos direktoriaus rezoliucija (leidimu daryti įrašo kopiją), Ligoninėje saugomi 3 dienas, po to automatiškai ištrinami iš įrašymo įrenginio, šių duomenų neįrašant į kitas duomenų laikmenas (12.2. p.).
Vadovaujantis Ligoninės direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl bendrosios kratos įstaigoje atlikimo“ 2017 m. rugsėjo 28 d. atlikta 11 korpuso bendrosios teritorijos ir patalpų krata bei apžiūra. Bendrosios kratos metu Psichiatrijos skyriaus (11 korpusas) kamerų tipo patalpoje Nr. 102, kurioje buvo gydomas Pareiškėjas ir kiti nuteistieji, įtarus, kad nuteistieji prie savęs gali turėti draudžiamų daiktų (Instrukcijos 153.4 p.) jiems buvo atliktos visuminės asmens kratos. Vadovaujantis Instrukcijos 154 punkto nuostatomis, Pareiškėjui buvo nurodyta nusirengti iki apatinių trumpikių. Atliekant kratą buvo rasta ir paimta 100 g. tabako gaminių (Planinės – neplaninės kratos protokolas 2017 m. rugsėjo 28 d. Nr. 45-2340). Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas S. S. ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas E. A. paaiškino, kad visuminė asmens krata atlikta kamerų tipo patalpoje paliekant vieną nuteistąjį, kiti nuteistieji buvo išvesti į kitas patalpas. Pareigūnai paaiškino, kad nuteistajam O. V. atliekant visuminę asmens kratą, vaizdas įrašomas nebuvo (Tarnybinis pranešimas „Dėl kratos atlikimo“ 2018 m. vasario 5 d. Nr. 8-APS-505 ir Pažyma „Dėl bendrosios planinės kratos atlikimo“ 2018 m. vasario 8 d. Nr. 45-399).
Be to, galiojantys teisės aktai nedraudžia pataisos pareigūnams išduoti vaizdo registratorių ir juos panaudoti nuteistųjų apsaugos ir priežiūros tikslais. Taigi, būtina atskirti dvi aplinkybes vaizdo registratorių turėjimą su savimi ir jų panaudojimą. Vaizdo registratoriaus turėjimas su savimi nesuponuoja jo panaudojimo, kadangi pataisos pareigūnai kiekvieną kartą individualiai vertina tarnybos metu susiklosčiusią situaciją ir priima sprendimą dėl reikalingumo pasinaudoti vaizdo registratoriumi.
Pagal Pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. skundą adresuotą Ligoninės administracijai dėl atliktos kratos, buvo aiškinamos skunde nurodytos aplinkybės, tačiau nenustatyta, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas ir pareiškėjui atlikdami visuminę asmens kratą veikė neteisėtai.
Iš medicininės dokumentacijos įrašų nustatyta, kad pareiškėjas į Ligoninę atvyko gydytojo psichiatro konsultacijai, taip pat rekomenduota gydytojo psichologo konsultacija. Pareiškėjui atvykus, buvo apžiūrėtas Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus gydytojo. Nustatyta preliminari diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotikus/heroiną/amfetaminą. Pažymėtina, kad Pareiškėjo nurodomi neigiami nepatogumai dėl jam atliktos kratos iš esmės analogiški nusiskundimams (nemiga, įtampa), kurie užfiksuoti medicininėje dokumentacijoje jam jau atvykus į Ligoninę. Pareiškėjas kitų duomenų, patvirtinančių savo teiginius, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL, Ligoninė) pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) atliekant pareiškėjui visuminę kratą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui atvykus 2017 m. rugsėjo 27 d. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, jam buvo atlikta krata. Tai patvirtina Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens 2017 m. rugsėjo 27 d. kratos protokolas Nr. PS-12677 (b. l. 19). Pareiškėjas pretenzijų dėl atliktos kratos neturėjo. Vadovaujantis Ligoninės direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl bendrosios kratos įstaigoje atlikimo“ 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo atlikta 11 korpuso bendrosios teritorijos ir patalpų krata bei apžiūra (b. l. 23, 24). Bendrosios kratos metu Psichiatrijos skyriaus (11 korpusas) kamerų tipo patalpoje Nr. 102, kurioje buvo gydomas pareiškėjas ir kiti nuteistieji jiems buvo atliktos visuminės asmens kratos. Tai patvirtina Ligoninės Pravieniškių apsaugos ir priežiūros skyriaus planinės – neplaninės 2017 m. rugsėjo 28 d. kratos protokolas Nr. 45-2340 (b. l. 23). Atliekant kratą buvo rasta ir paimta iš pareiškėjo 100 g. tabako gaminių. Pareiškėjas kratos protokolą atsisakė pasirašyti. 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Ligoninės administraciją dėl netinkamai atliktos kratos (b. l. 21). Ligoninė 2017 m. spalio 25 d. raštu nurodė, jog skundo tyrimo metu pareigūnų veiksmuose nenustatyta tarnybinio nusižengimo požymių, todėl tarnybinio patikrinimo procedūros pradėti nėra pagrindo (b. l. 20).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57 punkte numatyta, kad atvykus į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 13 punktą Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas organizuoja Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje atvykusių pacientų asmens kratas ir daiktų patikrinimą, supažindinimą su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, Ligoninės direktoriaus įsakymu nustatyta dienotvarke ir kitais dokumentais ir pasirašytinai užpildo asmens kratos protokolą.
Kratų atlikimą nuteistiesiems reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V- 362.
BVK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Nuteistojo asmens kratą daro tos pačios lyties pareigūnai. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (Instrukcijos 150 p.) Suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktų daiktų (Instrukcijos 151 p.). Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines (Instrukcijos 152 p.). Bendroji krata - vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata (Instrukcijos 158 p.). Instrukcijos 153 punkte nustatyti pagrindai, kada suimtiesiems ir nuteistiesiems privalomai atliekama visuminė krata, tai: atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (153.1 p.), uždarant į drausmės izoliatorių, perkeliant į kamerų tipo patalpas ir paleidžiant iš jų (153.2 p.), suimtajam arba nuteistajam padarius nusikalstamą veiką (153.3 p.), įtarus, kad suimtasis arba nuteistasis turi daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus (153.4 p.), prieš ir po pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis, kai pasimatymų metu tarp pasimatančiųjų galimas fizinis kontaktas (153.5 p.).
Visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra - direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas (Instrukcijos 154 p.).
Pareiškėjas teigia, jog kratos metu buvo filmuojamas bei buvo išrengtas nuogai kitų nuteistųjų akivaizdoje, tačiau pareigūno S. S. 2018 m. vasario 5 d. tarnybinis pranešimas Nr. 8-APS-505 (b. l. 29) ir pareigūno E. A. 2018 m. vasario 8 d. pažyma Nr. 45-399 (b. l. 30) patvirtina, jog krata buvo atlikta laikantis Instrukcijos 154 straipsnio reikalavimų, krata kiekvienam nuteistajam buvo atliekama kitus nuteistuosius išvedus iš patalpos. Taip pat nurodė, jog visuminės asmens kratos metu nebuvo filmuojama. Be to, 2017 m. rugsėjo 28 d. kratos protokole Nr. 45-2340 pareiškėjas atsisakė pasirašyti ir nepareiškė jokių pretenzijų.
Pareigūnų tarnybinis pranešimas ir pažyma patvirtina kratos protokole nurodytus duomenis, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Darytina išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl jam atliekamos visuminės kratos kitų nuteistųjų akivaizdoje, išengiant nuogai bei filmuojant, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pareigūnų elgesys buvo netinkamas, kalbėjo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013). Pareiškėjo bendro pobūdžio, abstraktūs, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Byloje nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. V. (O. V. ) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.