- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-1293-565/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00186-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas sostinė“
- Atsakovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas sostinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas sostinė“ patikslintą ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu už akių (toliau – Sprendimas) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas sostinė“ patikslintą ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovės 356,01 Eur skolos, 24,64 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama paskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad iki Sprendimo priėmimo patyrė ne tik šiuo Sprendimu priteistas 22,32 Eur bylinėjimosi išlaidas (22 Eur žyminis mokestis ir 0,32 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą), bet ir 2 910,05 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovei teisme. Kadangi Sprendimas buvo priimtas neinformavus šalių apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, ieškovė neturėjo galimybės iki Sprendimo priėmimo pateikti įrodymus apie visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to yra pagrindas priimti papildomą sprendimą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 28 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iki 2024 m. spalio 1 d. aktyviai bylinėjosi su netinkama atsakove – Vilniaus miesto savivaldybe, nors ši dar pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo nurodė, kad nėra tinkama atsakovė, ir pateikė buto nuomos sutartį, įrodančią, jog ginčo laikotarpiu butu naudojosi nuomininkė (atsakovė). Be to, ieškovė žinojo apie buto nuomininkę dar 2022 m., o informacija apie buto nuomos sutartį buvo prieinama ir Nekilnojamojo turto registre. Nepaisant to, ieškovė tik prieš 2024 m. spalio 1 d. teismo posėdį pateikė prašymą pakeisti netinkamą šalį tinkama bei patikslintą ieškinį.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad didžioji dalis ieškovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl jos pačios sprendimo bylinėtis su netinkama atsakove – Vilniaus miesto savivaldybe, nepaisant žinomos informacijos apie tinkamą atsakovę. Toks ieškovės elgesys didino bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, turėjo galimybę dar kreipdamasi dėl teismo įsakymo išdavimo arba pateikdama ieškinį po Vilniaus miesto savivaldybės prieštaravimų iš karto nurodyti tinkamą atsakovę. Tai būtų leidę išvengti ieškovei papildomų bylinėjimosi išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės teismui teikti ieškiniai – tiek Vilniaus miesto savivaldybei, tiek atsakovei – buvo šabloniniai, formalaus ir riboto turinio. Ieškovei ne kartą buvo nustatytas terminas ieškinių trūkumams pašalinti, kadangi ieškiniai neatitiko jiems taikomų turinio reikalavimų, juose nebuvo aiškiai atskleistos esminės faktinės aplinkybės – ieškinio pagrindas, nebuvo tiksliai nurodyta, iš ko susidaro prašomas priteisti įsiskolinimas, kokios paslaugos ir per kokį laikotarpį buvo suteiktos, kaip apskaičiuota skola, kokia dalis skolos jau sumokėta ir kt. Šalindama šiuos trūkumus, ieškovė pateikė patikslintus ieškinius ir papildomus dokumentus. Visus rašytinius paaiškinimus ieškovė teikė pagal teismo įpareigojimus, pagrindžiant skolos dydį ir jos dedamąsias.
8. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto savivaldybei parengimą, 84,70 Eur išlaidas už ieškinio Vilniaus miesto savivaldybei parengimą, 484 Eur išlaidas už rašytinių paaiškinimų dėl ieškinio Vilniaus miesto savivaldybei trūkumų rengimą ir 629,20 Eur išlaidas už pasirengimą bei atstovavimą 2024 m. spalio 1 d. teismo posėdyje, kuriame ieškovės atstovas nedalyvavo, o prieš posėdį ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šios išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės netinkamų procesinių veiksmų, todėl jų atlyginimo pareiga negali būti perkelta atsakovei.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti ieškovei 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už patikslinto ieškinio atsakovei parengimą bei 1 022,45 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų tikslinant šį ieškinį rengimą.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ieškovės pateiktą pirminį ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei buvo nustatyti trūkumai, kuriuos ieškovė turėjo pašalinti, t. y. patikslinti faktinį ieškinio pagrindą ir pateikti aktualias sąskaitas už butui suteiktas administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas bei kt. Nepaisant to, teikdama patikslintą ieškinį atsakovei, ieškovė pateikė analogiško turinio ieškinį, kuriam vėl buvo nustatyti trūkumai.
11. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad faktiškai ieškovė išlaidas už patikslinto ieškinio trūkumų pašalinimą patyrė dėl savo netinkamų veiksmų, todėl šių išlaidų atlyginimo pareiga negali būti perkelta atsakovei.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir tai, kad ieškovei atstovavo advokato padėjėjas, o byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, nusprendė, kad būtų teisinga priteisti ieškovei iš atsakovės 200 Eur už advokato padėjėjo pagalbą rengiant patikslintą ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo. Juo labiau, kad pati ieškovė savo išlaidas už pirminio ieškinio parengimą įvertino 84,70 Eur, ką ji laikė pakankama suma ieškinio parengimo išlaidoms padengti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. papildomą sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovės 2 910,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (2 910,05 Eur) buvo gerokai mažesnės už Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (7 183,08 Eur). Visos išlaidos buvo pagrįstos, atitiko bylos sudėtingumą ir neviršijo nustatytų ribų, todėl teismo sprendimas sumažinti jas iki 200 Eur yra nepagrįstas ir prieštarauja principui „pralaimėjęs moka“;
13.2. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo, turėjo vertinti ne tik ieškinio trūkumų šalinimą, bet ir visą ieškovės procesinį elgesį. Ieškovė sąžiningai vykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimus, nedelsdama teikė papildomus duomenis ir prie ieškinių pridėjo, jos nuomone, pakankamus įrodymus. Be to, ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju neturėjo būti taikytas, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nereikalauja jau ieškinyje įrodyti reikalavimo pagrįstumo;
Žemesnės instancijos teismas
13.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos kilo dėl ieškovės neteisingo atsakovės pasirinkimo. Ieškovės ieškinys Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateiktas pagrįstai – tuo metu tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis nebuvo tinkamai išviešinta. Tik 2024 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto savivaldybei pateikus papildomus duomenis paaiškėjo, kad tinkama atsakovė yra I. G.. Ieškovė nedelsdama, 2024 m. spalio 1 d., pateikė prašymą pakeisti atsakovę.
14. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo dėl ieškovės apeliacinio skundo tenkinimo spręsti atsižvelgus į šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. nors prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, teismas, nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, turi atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, advokato darbo bei laiko sąnaudas. Pirmosios instancijos teismas šią civilinę bylą priskyrė prie nesudėtingų bylų: šioje byloje nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, joje nebuvo keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, byloje keliamas reikalavimas yra standartinis ir visiškai įprastas bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir komunalinių paslaugų išlaidų priteistimo;
14.2. priklausomai nuo bylos aplinkybių ir teisinės pagalbos apimties, galima priteisti tiek didesnes, tiek mažesnes sumas už maksimalią rekomenduojamą išlaidų ribą. Teismai vertina, ar išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, ir, jei sumos per didelės, gali jas sumažinti. Nors ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti išlaidas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teismų praktiką bei protingumo ir sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatė.
17. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovės 356,01 Eur skolos, 24,64 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (22 Eur žyminis mokestis ir 0,32 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą). Priteista skola susidarė už ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama paskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Ieškovė, be Sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų, patyrė 2 910,05 Eur išlaidų už advokato pagalbą: 60,50 Eur išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo Vilniaus miesto savivaldybei parengimą, 84,70 Eur išlaidų už ieškinio Vilniaus miesto savivaldybei parengimą, 484 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų dėl ieškinio trūkumų parengimą, 629,20 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. spalio 1 d. teismo posėdyje, 629,20 Eur išlaidų už patikslinto ieškinio tinkamai atsakovei ir prašymo dėl atsakovės pakeitimo parengimą bei 1 022,45 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų dėl patikslinto ieškinio trūkumų ir patikslinto ieškinio parengimą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovei atstovavo advokato padėjėjas, ieškovės procesiniai dokumentai buvo šabloniški ir su trūkumais, taip pat į tai, kad ieškovė nuo Vilniaus miesto savivaldybės prieštaravimų dėl teismo įsakymo pateikimo žinojo apie netinkamą atsakovę, tačiau toliau bylinėjosi su Vilniaus miesto savivaldybe, o ne su tinkama atsakove, nusprendė priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą rengiant patikslintą ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo.
21. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu ir teigia, kad ieškovės patirtos 2 910,05 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra žymiai mažesnės už Rekomendacijų maksimalų dydį (7 183,08 Eur), todėl jų sumažinimas pirmosios instancijos teismo argumentų pagrindu iki 200 Eur yra nepagrįstas ir prieštarauja principui „pralaimėjęs moka“.
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
23. Vien ta aplinkybė, kad Rekomendacijose nustatyti maksimalūs užmokesčio dydžiai už advokato padėjėjo pagalbą nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą.
24. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
25. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2024 m. vasario 2 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto savivaldybei dėl 368,62 Eur skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų bei 71,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (11 Eur žyminio mokesčio ir 60,50 Eur išlaidų už prašymo išduoti teismo įsakymą parengimą) išieškojimo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, Vilniaus miesto savivaldybei priklauso šiame name esantis butas Nr. 12 (toliau – ir Butas), nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas Butui susidarė 380,65 Eur skola.
26. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. išdavė teismo įsakymą.
27. 2024 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kuriuose nurodė, kad 2014 m. sausio 6 d. buvo sudaryta buto nuomos sutartis su atsakove, kuria atsakovei buvo išnuomotas Butas. Nuomos sutarties 30 ir 34 punktuose nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja savarankiškai atsiskaityti už komunalines, administravimo paslaugas ir energijos tiekimą tiekėjų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, byloje tinkama atsakove yra Buto nuomininkei.
28. Vilniaus regiono apylinkės teismui 2024 m. vasario 2 d. išdavė teismo įsakymą.
29. Ieškovė 2024 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu Vilniaus miesto savivaldybei. 2024 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame pakartojo prieštaravimuose nurodytas aplinkybes bei prašė siūlyti ieškovei pakeisti Vilniaus miesto savivaldybę tinkama atsakove – I. G..
Žemesnės instancijos teismas
30. 2024 m. balandžio 22 d. dublike ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai neįvykdė savo pareigos išviešinti Buto nuomos sutarčių bei neinformavo ieškovės apie tokios sutarties sudarymą su atsakove.
31. Byloje 2024 m. spalio 1 d. buvo gautas ieškovės prašymas, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės pateiktas Buto nuomos sutartis, pakeisti Vilniaus miesto savivaldybę tinkama atsakove – I. G..
32. Sutiktina su ieškove, kad, teikdama 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto savivaldybei, ieškovė negalėjo žinoti apie Buto nuomos sutartį su atsakove. Kartu su ieškiniu Vilniaus miesto savivaldybei pateiktame 2023 m. lapkričio 8 d. Nekilnojamojo turto registro išraše Buto savininke nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė, o juridinio fakto apie Buto nuomos sutartį šiame išraše nebuvo nurodyta.
33. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, 2024 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto savivaldybė, teikdama prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, nurodė, kad Butas ieškovės nurodytos skolos sudarymo laikotarpiu buvo išnuomotas atsakovei. Kartu buvo pateikta ir Buto nuomos sutartis, kuria susitarta, kad už Bu komunalines ir administravimo paslaugas mokesčius tiesiogiai moka atsakovė.
34. Taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog didžioji dalis ieškovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų susidarė būtent dėl pačios ieškovės pasirinkimo dar kurį bylinėtis su netinkama atsakove – Vilniaus miesto savivaldybe, nepaisant jau žinomos informacijos apie Buto nuomos sutartį su atsakove.
35. Aplinkybė, kad ieškovė po pirmosios instancijos teismo nutartimis nustatytų ieškinio trūkumų operatyviai trūkumus šalino, teikdama papildomus paaiškinimus ir įrodymus, savaime nepatvirtina, jog ieškovės procesinis elgesys viso proceso metu buvo tinkamas.
36. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti vykdant teismo įpareigojimus pagrįsti skolos dydį bei paaiškinti jos sudėtines dalis ir apskaičiavimą. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus bei argumentus, grindžiančius jų reikalavimus ar atsikirtimus. CPK 135 straipsnyje numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai, liudytojų ir kitų įrodymų buvimo vieta, taip pat pridėti dokumentai bei duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį ir prašymai dėl neįmanomų pateikti įrodymų išreikalavimo su priežastimis.
37. Ieškovės pareiga bendradarbiauti su teismu ir laikytis procesinių reikalavimų yra privaloma bet kuriuo atveju, tačiau tai nepaneigia fakto, kad jos veiksmai, inicijuojant ginčą prieš netinkamą atsakovę ir pateikiant formalaus bei riboto turinio procesinius dokumentus, turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų nepagrįstam didėjimui. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismui teikti pradiniai ieškiniai tiek Vilniaus miesto savivaldybei, tiek atsakovei buvo šabloniniai, formalaus ir riboto turinio. Juose nebuvo aiškiai atskleistos esminės faktinės aplinkybės, tiksliai neapibrėžta, iš ko susidarė nurodytas įsiskolinimas, kokios paslaugos ir per kokį laikotarpį buvo suteiktos, kaip apskaičiuota skola bei kokia jos dalis jau sumokėta.
38. Taigi dėl netinkamo CPK 135 straipsnyje nustatytų pareigų vykdymo, t. y. ieškovei teikiant riboto turinio ir šabloninius ieškinius, ko pasekoje pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę šalinti nustatytus trūkumus, teikti paaiškinimus bei įrodymus, ieškovė ir patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas.
39. Faktas, kad ieškinys buvo tenkintas visiškai, savaime nesudaro pagrindo priteisti visų ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų, įvertinus ieškovės procesinį elgesį viso bylos nagrinėjimo metu. Nors ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos (2 910,05 Eur) yra gerokai mažesnės už Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (7 183,08 Eur), tačiau jos nepagrįstai patirtos dėl pačios ieškovės veiksmų.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dalis šių išlaidų, kaip 60,50 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo Vilniaus miesto savivaldybei parengimą, 84,70 Eur už ieškinio parengimą tai pačiai netinkamai atsakovei bei 484 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą dėl nustatytų ieškinio trūkumų, kilo išimtinai dėl netinkamo ieškovės procesinio elgesio. Todėl nėra pagrindo šias išlaidas priteisti iš atsakovės.
41. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė prašė priteisti 629,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. spalio 1 d. teismo posėdyje, nors, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės atstovas šiame posėdyje net nedalyvavo.
42. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už patikslinto ieškinio atsakovei parengimą ir prašymo dėl atsakovės keitimo rengimą bei 1 022,45 Eur bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų dėl nustatytų patikslinto ieškinio ir patikslinto ieškinio rengimą.
43. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų atlyginimo, pažymėjo, kad nagrinėjant ieškovės pirminį ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei buvo nustatyti trūkumai, kuriuos ieškovė turėjo pašalinti. Nepaisant to, pateikdama patikslintą ieškinį jau tinkamai atsakovei, ieškovė pateikė analogiško turinio ieškinį, kuriam vėlgi buvo nustatyti trūkumai. Įvertinęs bylos aplinkybes ir tai, kad ieškovei atstovavo advokato padėjėjas, o byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 200 Eur už advokato padėjėjo pagalbą rengiant patikslintą ieškinį.
44. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.
45. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek iš pirminio ieškinio, pateikto trečiajam asmeniui – Vilniaus miesto savivaldybei, tiek iš ieškinio, pateikto atsakovei, matyti, kad abu dokumentai yra iš esmės panašūs, šabloniški, nedidelės apimties. Abiem atvejais ieškovė buvo įpareigota pateikti papildomus paaiškinimus dėl skolos susidarymo.
46. Faktas, kad ieškovė, pateikusi ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei ir gavusi teismo įpareigojimą jį patikslinti, vėliau pateikė iš esmės tokio paties turinio ieškinį tinkamai atsakovei, kuriam buvo nustatyti analogiški trūkumai, rodo ieškovės sisteminį procesinį aplaidumą. Tai leidžia teigti, kad, nepaisant profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo atstovavimo, ieškovė šias papildomas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su patikslinto ieškinio trūkumų šalinimu, patyrė dėl savo pačios netinkamų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių išlaidų kompensavimo našta negali būti perkeliama atsakovei.
47. Be kita ko, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė už pirminio ieškinio Vilniaus miesto savivaldybei parengimą nurodė patyrusi 84,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
48. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškiniai byloje buvo nedidelės apimties, šabloniški, byla nesudėtinga, nereikalaujanti specifinių teisinių žinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 200 Eur už advokato padėjėjo pagalbą rengiant patikslintą ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo. Toks sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
49. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.