Kauno apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl tėvystės nuginčijimo (trečiasis asmuo su savarankiškai reikalavimais– Š. Ž., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. spalio 22 d. rezoliucija teismas ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti.

2019 m. spalio 28 d. teisme gautas šalių 2019 m. spalio 25 d. prašymas, kuriame prašoma:

1) patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukti;

2) nustatyti, kad ieškovas nėra U. B. tėvas, o ji nėra ieškovo dukra;

3) panaikinti U. B. gimimo liudijime grafoje „Tėvas“ duomenis dalyje, kurioje A. B. nurodytas U. B. tėvu;

4) pripažinti, kad U. B. tėvas yra Š. Ž., o U. B. yra Š. Ž. dukra;

5) suteikti U. B. „Ž.“ pavardę;

Motyvuojamoji dalis

6) Atsižvelgiant į tai, kad J. B. ir Š. Ž. nėra sudarę santuokos, U. Ž. (buvusi pavardė B.) gyvenamąją vietą nustatyti su mama J. B.. Š. Ž. teiks išlaikymą savo dukrai po 150 Eur kiekvieną mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos;

7) Taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka;

8) grąžinti A. B. sumokėtą žyminį mokestį.

2019 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu šalys ir trečiasis asmuo prašė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, pakoreguotą teismo posėdžio metu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog pateikta taikos sutartis atitinka geriausius vaiko interesus, todėl gali būti tvirtinama.

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą ir kurioje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Teismas, įvertinęs pateiktos tvirtinti 2019 m. spalio 25 d. taikos sutarties, patikslintos 2019 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu (toliau ir – Taikos sutartis), nuostatas, konstatuoja, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, neprieštarauja nepilnametės U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), interesams, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, Taikos sutartį sudarė tam įgaliojimus turintys asmenys (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983–6.986 straipsniai), Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, Taikos sutartis tvirtinama ir civilinė byla nutraukiama (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Esant nuginčytam atsakovo tėvystės faktui, tėvystė gali būti pripažinta pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą (CK 3.141 straipsnio 2 dalis) arba tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 ir 3.147 straipsniai) pagal vaiko motinos arba vaiko tėvo pareiškimus. 2019 m. spalio 25 d. prašymu, Taikos sutartimi ir 2019 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Š. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažino, kad yra nepilnametės U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas ir prašo jį pripažinti nepilnametės tėvu ir suteikti dukrai pavardę „Ž.“. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatoma, kad Š. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146), U. B. suteikiant pavardę „Ž.“. Be to, iš Š. Ž. dukrai U. Ž. (buvusi pavardė B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant į J. B. nurodytą banko sąskaitą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnametės dukters pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkant J. B..

Ieškovas prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kadangi ieškovas 2019 m. spalio 17 d. mokėjimo kvitu sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, jam grąžinama 56,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis.

Iš atsakovės ieškovui, vadovaujantis Taikos sutarties 8 punktu, priteistina ieškovo sumokėto ir negrąžintino 18,75 Eur žyminio mokesčio ½ dalis, t. y. 9,38 Eur, bei ieškovo turėtų 610 Eur advokato pagalbos išlaidų ½ dalis, t. y. 305 Eur, viso iš atsakovės ieškovui priteisiant 314,38 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovės – po 3,54 Eur. Padarius ieškovui grąžintino žyminio mokesčio ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui grąžintina 52,71 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu ir 294 straipsniu,

nusprendžia:

Patvirtinti ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), atsakovės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) ir trečiojo asmens Š. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) 2019 m. spalio 25 d. sudarytą ir 2019 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu patikslintą Taikos sutartį šiomis sąlygomis:

,,Mes, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – Ieškovas), ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – Atsakovė), Š. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – Trečiasis asmuo), visi trys kartu (toliau vadinama –Šalys), šalys atsižvelgdamos į tai, kad byloje yra pasiektas šalių susitarimas dėl šios taikos sutarties sąlygų, sudarėme šią Taikos sutartį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinėje byloje N. e2-27370-527/2019 dėl tėvystės nuginčijimo, kurioje susitarėme:

1. Ši taikos sutartis sudaroma dėl Ieškovo ieškinyje pateiktų reikalavimų ir ginčo išsprendimo iš esmės.

2. Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje Įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teise, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). J. B. ir Š. Ž. patvirtina, kad U. B. tiek biologinis tėvas, tiek socialinis tėvas yra Š. Ž..

3.1. jam yra žinoma, kad Š. Ž. yra U. B. tėvas, U. B. augo su J. B. ir Š. Ž.;

3.2. jis neaugino U. B., nesirūpino ja, neprisiėmė tėvo statuso ir vaidmens, teisių ir pareigų:

3.3. U. B. nelaiko manęs nei faktiniu, nei biologiniu tėvu, jokių ryšių tarp manęs ir U. B. nėra, nei prisirišimo, nei pagarbos, nei emocinio ryšio.

4.1. nuo pat gimimo U. B. gyvena su manimi, J. B., ir Š. Ž., Š. Ž. auklėja ir aprūpina U. B.;

4.2. U. B. tėvu laiko Š. Ž., jis yra prisiėmęs tėvo statusą ir vaidmenį, teises ir pareigas;

4.3. U. B. tėvu laiko faktiniu ir biologiniu Š. Ž., tarp jų yra susiformavę tėvo ir dukters ryšiai, prisirišimas, pagarba, emociniai ryšiai.

5.1. nuo pat gimimo U. B. gyvena su manimi, Š. Ž., ir J. B., ir aš, Š. Ž., auklėju ir rūpinuosi U. B.;

5.2. U. B. tėvu laiko mane, Š. Ž., aš esu prisiėmęs tėvo statusą ir vaidmenį, teises ir pareigas;

5.3. U. B. tėvu laiko faktiniu ir biologiniu mane, Š. Ž., tarp manęs yra susiformavęs tėvo ir dukters ryšiai, prisirišimas, pagarba, emociniai ryšiai.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad U. B. turi teisę žinoti, kad jos tikras tėvas yra Š. Ž., tai nekenks jos interesams, be to, panaikinus tėvystę, vaikas negali likti be tėvo, Šalys Teismo prašo:

6.1. nustatyti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra;

6.2. panaikinti U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono sav. administracijos CMS registruotame gimimo liudijime grafoje „Tėvas“, duomenis dalyje, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytas U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu;

6.3. pripažinti, kad U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra Š. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra Š. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra;

6.4. suteikti U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „Ž.“.

6.5. atsižvelgiant į tai, kad J. B. ir Š. Ž. nėra sudarę santuokos, U. Ž. (buvusi pavardė B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti gyvenamąją vietą su mama J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B. ir Š. Ž. susitaria, kad, atsižvelgiant į dukters U. Ž. (buvusi pavardė B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) poreikius, teiks išlaikymą savo dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant į J. B. nurodytą banko sąskaitą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. J. B. ir Š. Ž. susitaria, kad nepilnametės dukters pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys J. B.

7. Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidas, jei tokios bus, valstybei atlygins Atsakovė ir Ieškovas lygiomis dalimis.

8. Šalys susitaria, kad Atsakovė padengs 1/2 dalį Ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ir Ieškovas nereiškia ir nereikš Atsakovei pretenzijų dėl tokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9. Ši sutartis sudaroma keturiais egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną šaliai, ir vieną – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

10. Šalys prašo Teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią Taikos sutartį ir bylą nutraukti.

11. Šalys, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsipareigoja nereikšti viena kitai jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl šioje byloje nurodytų reikalavimų.

12. Šalys pripažįsta, kad ši taikos sutartis yra sudaryta gera valia, ir dėl to viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.

13. Šalys patvirtina, kad joms yra išaiškintos ir žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. 2 d. (draudimas šalims dar kartą kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu) ir LR CK 6.985 str. 1 d. (teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią).“

Pripažinti, kad U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra U. B. biologinis tėvas, o U. B. nėra A. B. biologinė duktė.

Pripažinti, kad U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) grafose „tėvas“, „asmens kodas“, „tautybė“, „pilietybė“ esantys įrašai – „A. B.“, (duomenys neskelbtini) yra negaliojantys ir šiuos įrašus panaikinti (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Pripažinti, kad U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra Š. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Po tėvystės nuginčijimo ir naujos tėvystės pripažinimo U. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikti pavardę „Ž.“.

U. Ž. (buvusi pavardė B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su mama J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Š. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai U. Ž. (buvusi pavardė B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant į J. B. nurodytą banko sąskaitą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnametės dukters pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkant J. B..

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,71 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 71 euro centų) 2019 m. spalio 17 d. mokėjimo kvitu sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) advokatės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) valstybei 3,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Civilinę bylą Nr. e2-27370-527/2019 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl tėvystės nuginčijimo (trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – Š. Ž., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) nutraukti.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.