Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

A. (A.) J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (­toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. gegužės 22 d., apie 18.10 val., Vilniaus rajone, Šatrininkų seniūnijoje, Grigaičių kaime, Kalnų gatvė prie 23-čio namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad narkologinėje, psichiatrinėje įskaitose neregistruotas. Lietuvių kalbą moka. Įtarimas aiškus, viską suprato. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Labai gailisi. Oficialiai niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, tačiau neoficialiai dirba (duomenys neskelbtini) autoservise pagalbiniu darbininku. O. A. pažįsta, nes ji yra jo kaimynė. Prieš kelias dienas Olga pristatė į servisą, kuriame jis dirba, savo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ji paliko automobilį remontuoti, paliko jo užvedimo raktą. 2023 m. gegužės 22 d. metu buvo minėtame autoservise, kur kartu su kitais darbininkais vartojo daug alaus, išgėrė gal 7 butelius (1 litro talpos) alaus 5 laipsnių stiprumo. Po to alaus pritrūko. Tada jis nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės alaus. Matė, kad O. mašina stovi servise su užvedimo raktu viduje. Jis be jokio leidimo įsėdo į jos automobilį, nuvažiavo iki parduotuvės ir važiavo atgal. Tuo metu Grigaičių kaime jį sustabdė policijos pareigūnai. Pirmuoju įpūtimu pripūtė virš 3 promilių, antruoju įpūtimu 2,82 promilių. O. mašinos nesugadino, nieko blogo jai nepadarė. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes prieš daug metų (datos nepamena) jam atėmė vairuotojo pažymėjimą, nes tada taip pat vairavo girtas. Daugiau vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Piktnaudžiauja alkoholiu. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, supranta, kad pasielgė baudžiamai. Labai dėl to gailisi (el. b. l. 54-56).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojo Tomo Šiaulio parodymais, kad dirba Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2023 m, gegužės 22 d., apie 18 val., dirbo reagavimo ekipaže kartu su kolega Ilja Artamonovu. Gavo VPK budėtojo nurodymą vykti į Vilniaus rajoną, Grigaičių kaimą, kur galimai girtas vairuotojas vairuoja juodos spalvos automobilį „Toyota Auris“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kol vyko į vietą, per policijos duomenų bazę patikrino minėto automobilio savininką. Paaiškėjo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl nusprendė, kad automobilis važiuoja galimai šio namo kryptimi. Jiems būnant Grigaičiuose, Kalnų gatvėje pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį, jis buvo jau beveik įsukęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Sustabdė šį automobilį. Jį vairavo, kaip paaiškėjo, A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis neneigė, kad vartojo alkoholį, prisipažino, kad vairavo neblaivus. Taip pat jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo visai neturi, t, y., neturi teisės vairuoti B kategorijos lengvuosius automobilius. Be to, automobilis, kiek pamena, neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Vėliau A. J. papasakojo, kad automobilis priklauso ne jam, o jo kaimynei, kuri buvo palikusi automobilį remontui autoservise, kuriame dirba A. J. ir jis be leidimo paėmė automobilį iš autoserviso bei jį vairavo. Pirmuoju įpūtimu A. J. buvo nustatytas 3.48 promilių girtumas, antruoju - 2,82 promilės. Automobilis buvo apžiūrėtas, nufotografuotas, priverstinai nuvežtas į aikštelę. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. J. buvo išrašytas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Administracinio nusižengimo protokolas dėl vairavimo be teisių vairuoti B kategorijos automobilius ir dėl to, kad automobilis buvo be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo surašytas nebuvo (el. b. l. 83-85);

- liudytojos O. A. parodymais, kad automobilis „Toyota Auris“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Prieš kelias dienas ji atidavė automobilį remontuoti į autoservisą netoli jos namų Grigaičių kaime, maždaug 400-500 metrai nuo namų. Kartu atidavė ir užvedimo raktelį. Prieš atiduodant į servisą, automobilį apgadino jos sūnus: reikėjo pritvirtinti priekinį bamperį, nudažyti vieną šoną, pažiūrėti ar yra kokie tilto sugadinimai, nes mašina buvo ištempta iš balos, į kurią įvažiavo jos sūnus. Kadangi automobilis yra labai ekonomiškas, nusprendė jį suremontuoti. Autoservise jai pasakė, kad jį remontuos maždaug 2 savaites. Tame pačiame servise dirba jos kaimynas A. (pavardės nežino), kurį ji vadina S. Žino, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Apie tai, kad 2023 m. gegužės 22 d. S. buvo sulaikytas girtas vairuojant jos automobilį, sužinojo 2023 m. gegužės 23 d. iš tyrėjos skambučio. Tai jai buvo staigmena. S. niekada neleido vairuoti jos automobilio, net žino, kad jis neturi teisių vairuoti lengvąjį automobilį. Pretenzijų dėl savavališkai paimto automobilio A. neturi, pareiškimo dėl to nerašys (el. b. l. 88-89);

- 2023 m. gegužės 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Tomo Šiaulio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo Tomo Šiaulio apklausos protokole (el. b. l. 1-4);

- 2023 m. gegužės 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, nufotografuotas automobilis „Toyota Auris“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Įvažiavus į kiemą per pagrindinius vartus aikštelės kairėje pusėje priekiu į tvorą stovi automobilis „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis juodos spalvos, penkių durų. Automobilio išorė apsinešusi purvu, priekinis bamperis atsilaisvinęs nuo tvirtinimo taškų, ant kairiojo šono matyti dažų šlifavimo žymės. Automobilio salonas netvarkingas, kairės pusės durys iš vidaus aplipę purvu (el. b. l. 13-15);

- 2023 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti 2023 m. gegužės 22 d. vaizdo įrašai (3 vienetai) iš policijos pareigūnų kūno kamerų. Įrašas Nr.1. Trukmė - 14.21 min., pradžia - 18.13 val. Filmuojamas įvažiavimas į privataus namo kiemą, prie kurio stovi automobilis „Toyota Auris“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Už vairo sėdi A. J.. Policijos pareigūnas prieina prie jo, jis jiems prisistato A. J., gimusiu (duomenys neskelbtini). Pokalbis vyksta rusų kalba. Toliau pareigūnai laukia atvažiuojančių kolegų su alkotesteriu. A. J. pareigūnams sako, kad vakar alkoholio negėrė, o gėrė šiandien daugiau nei prieš valandą. Pareigūnai įsodina A. J. į tarnybinį automobilį. Įrašas Nr.2. Trukmė - 3.33 min., pradžia -18.44 val. A. J. alkotesteriu nustatomas girtumas - 3,48 promilių. Įrašas Nr.3. Pradžia - 19.06, trukmė - 1.17 min. A. J. alkotesteriu nustatomas girtumas - 2,82 promilių. Kitų tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (el. b. l. 93-94);

- 2023 m. gegužės 22 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame nurodyta, kad automobilis „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę (el. b. l. 26);

- VĮ „Regitra“ duomenų išrašu, iš kurio nustatyta, kad automobilis „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso O. A. (el. b. l. 27);

- 2023 m. gegužės 24 d. leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu priverstinai nuvežtas automobilis leidimu grąžintas O. A. (el. b. l. 90-91);

- 2022 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad A. J. nustačius neblaivumo požymius - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas - pirmojo tikrinimo metu 18.46 val. prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0127, patikros sertifikato Nr. 1888431, nustatytas 3,48 promilių girtumas. Antrojo tikrinimo metu 19.07 val. nustatytas 2,82 promilių girtumas (el. b. l. 21-25);

- VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis, kuriuose nustatyta, kad automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė su PVM 3340 eurų (el. b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,82 promilių). Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, liudytojų parodymus, neblaivumo nustatymo aktą, vaizdo medžiagą esančią byloje, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami A. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam bausmę - baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į A. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, tačiau teistumas išnykęs, du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, tačiau baudos sumokėtos, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės pareiškime teismui siūlomą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytai minimaliai.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašė leisti sumokėti baudą dalimis po 200 Eur kas mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į skirtinos bausmės dydį, kaltinamojo prašymas tenkintinas ir jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 12 (dvylika) mėnesių.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. J. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,82 promilių girtumas. Tokie A. J. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė. Teismo vertinimu, aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 (tris) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. gegužės 23 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę - automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, t. y. O. A., kuri pristatė automobilį remontui į autoservisą, kuriame kaltinamasis nelegaliai dirba ir A. J. be jos leidimo vairavo jai priklausantį automobilį neblaivus. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 3340,00 eurų (el. b. l. 26). Tokia suma išieškotina iš kaltinamojo, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė žinojo apie tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairuos automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, transporto priemonės vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigyta (parduota) analogiška transporto priemonė rinkoje. Transporto priemonės rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką transporto priemonę realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali transporto priemonės pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad transporto priemonės rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 63-65, 70-72) – panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD (1 vnt.) su vaizdo įrašais – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. (A.) J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. J. 40 MGL (2000 Eur) baudą.

Išaiškinti A. J., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. gegužės 23 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3340,00 (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt) eurų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD (1 vnt.) su vaizdo įrašais –palikti saugoti prie bylos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. (A.) J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.