- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- A8.-136-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05300-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. T.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui J. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 2 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, bendrovės autoservise adresu (duomenys neskelbtini), neužtikrino tinkamos automobilių remonto tvarkos bei grynųjų pinigų apskaitos tvarkos, o būtent: 2019 m. lapkričio 21 d., 14.20 val. serviso patalpose buvo remontuojami 8 automobiliai (VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) JEEP CRD valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lexus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių savininkų serviso patalpose nebuvo, tačiau šių automobilių remonto paraiškos bei priėmimo-perdavimo aktai tikrinimui nebuvo pateikti. Taip pat A. T. 2019 m. lapkričio 21 d. iš bendrovės kasos buvo išduoti 2793,31 Eur, tačiau ši ūkinė operacija nebuvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje, t.y. neišrašytas kasos išlaidų orderis. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 9.1, 11 ir 16 punktus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jis pažeidimus pripažįsta, tik mano, kad jie neteisingai kvalifikuoti. Įmonėje nebuvo laiku išrašyti automobilių priėmimo aktai ir kasos išlaidų orderiai. Jis įmonėje yra ir direktorius, ir darbuotojas. Kai pas jį atvyksta klientas ir palieka automobilį, jis kartais nespėja laiku išrašyti automobilių priėmimo aktų, nes neaišku, ar automobilis turi gedimų, tai yra jo kaltė. Priėmimo aktus užpildo vėliau. Kasos išlaidų orderių išrašyti irgi nespėjo, nes jis pats vienas viską daro. Dažniausiai jis kasos orderius išrašydavo savaitės pabaigoje, nors pagal įstatymą kasos išlaidų orderį reikia išrašyti iš karto, išėmus iš kasos pinigus. Jis byloje yra pateikęs prašymą perkvalifikuoti veiką iš ANK 150 straipsnio į ANK 187 straipsnio 2 dalį. Jis yra baustas už analogišką pažeidimą, po to pradėjo domėtis, išsiaiškino, kad tokia veika gali būti kvalifikuota pagal kitą straipsnį. Prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 punktą, atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pažeidimas padarytas dėl labai sunkios materialinės padėties, nes jis išsiskyrė su porininku, neturi daug klientų. Įmonės pajamos per metus neviršija 30 tūkst. eurų.
Byloje esančiame A. T. 2019 m. lapkričio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonė remontuoja automobilių elektroniką. Šiuo metu garaže stovi 8 automobiliai, jiems užpildytų paraiškų pateikti jis negali, nes nespėjo užpildyti. Servise naudojami kasos pajamų ir išlaidų orderiai, jis yra įmonės kasininkas ir kasos dokumentus išrašo jis. Už 2019 m. lapkričio mėnesį išrašė pajamų orderių už 1505 Eur, šių pinigų pateikti negali, nes išleido ūkio reikmėms. Išlaidų orderio nespėjo išrašyti.
Byloje esančiame A. T. 2019 m. gruodžio 12 d. prašyme VMI nurodoma, kad, jo nuomone, VMI specialistas neteisingai pritaikė ANK 150 straipsnį, kuris yra taikomas fiziniams asmenims už vykdomą veiklą be verslo liudijimo ir neįregistravus individualios veiklos. Pažymi, kad automobilių remonto paraiškų ir perdavimo aktų formą nustato Kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos parašas, kuris yra reikalingas tam, kas užtikrintų automobilių savininkų ir automobilių remonto įmonių teises ir pareigas atliekant automobilių remontą, bei siekiant sumažinti ginčus tarp automobilių savininkų ir automobilių remontą atliekančių asmenų, o ne administruojant mokesčius. Dėl šių priežasčių automobilių remonto paraiškos ir perdavimo akto VMI specialistui nepateikimas gali būti vertinamas tik kaip mokesčių administracijos funkcijoms atlikti reikalingo kito dokumento nepateikimas, todėl turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, o ne ANK 150 straipsnio 2 dalį (b. l. 7).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje VMI atstovas nurodė, kad A. T. paaiškinime, kuris pridėtas prie bylos, aiškinama, kad administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas už dokumentų nepateikimą, tačiau iš tikro protokolas jam buvo surašytas dėl to, kad buvo pažeista dokumentų įforminimo tvarka pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį. Asmuo už analogišką pažeidimą anksčiau baustas, baudą sumokėjo. A. T., kaip įmonės vadovas, turėjo užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Įmonėje buvo priimami automobiliai neįforminus dokumentų. Paraiškoje yra fiksuojami duomenys apie automobilio savininką, kokius darbus prašo atlikti. Kai vyksta atsiskaitymas, informacija sulyginama su automobilių priėmimo aktu, tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, pajamų fiksavimu. Priimant automobilį paraiška turi būti užpildyta visais atvejais, o automobilio priėmimo-perdavimo aktas pildomas, jei nėra savininko šalia atliekant remonto darbus.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo A. T. veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį kaip mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų nepateikimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai už analogiškos veikos padarymą, o būtent už automobilių remontavimą neužpildžius užsakymo paraiškų bei priėmimo-perdavimo aktų, asmuo buvo baudžiamas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. A8.-3351-891/2017). A. T. 2019 m. kovo 25 d. administraciniu nurodymu buvo nubaustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį už analogiško nusižengimo padarymą (paskirtą baudą sumokėjo 2019 m. kovo 26 d.), laikytina, kad jis ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį.
A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo posėdyje A. T. taip pat prašė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl jo sunkios materialinės padėties, tačiau teismui nepateikta jokių tokį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį patvirtinančių įrodymų (kaip matyti iš bylos duomenų, A. T. yra dirbantis), todėl teismas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažįsta. A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, iš kurių vienas yra pakartotinis), į A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į A. T. asmenybę – dirbantis, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. T. paskyrus ANK 205 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 2 sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydis nustatytinas minimalus. Teismas nenustatė aplinkybių, kuriuos leistų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti A. T. švelnesnes administracines nuobaudas, nei ANK straipsnių, pagal kuriuos kvalifikuotos jo veikos, sankcijose numatytos.
Paskirtos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies tvarka, kadangi A. T. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal du šio kodekso straipsnius, galutinė baudą skiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje skirti nuobaudą – 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje skirti nuobaudą – 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų dydžio baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies tvarka ir A. T. skirti galutinę nuobaudą – 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19108427527 ir įmokos kodą 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).