- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-17
- Bylos Nr.
- 1S-229/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo T. L. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties, kuria įtariamajam T. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. liepos 4 d.
Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo T. L. gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su A. Š., V. Z., V. R., O. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė šiais nusikalstamas veikas:
2010 m. gegužės 6 d. apie 02 val. 00 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė I. P. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXXX, už 18 000 Lt;
2010 m. gegužės 6 d. apie 03 val. 45 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė M. M. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXXX;
2010 m. gegužės 7 d. apie 00 val. 08 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė R. R. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXXX;
2010 m. gegužės 7 d. apie 01 val. 07 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė M. G. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXXX, už 24 000 Lt;
Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. 22 val. 15 min. iki 2010 m. gegužės 11 d. 07 val. 45 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. J. (V. J.) priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXXX, už 18 000 Lt;
2010 m. gegužės 28 d. laikotarpiu nuo 02 val. 30 min. iki 06 val. 15 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė G. L. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXXX, už 12 000 Lt;
2010 m. birželio 1 d. apie 01 val. 47 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė G. K. priklausantį automobilį „V“ valst. Nr. XXXX, už 65 000 Lt;
2010 m. birželio 2 d. apie 02 val. 30 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. K. priklausantį automobilį „T“ valst. Nr. XXX, už 45 000 Lt;
2010 m. birželio 3 d. apie 00 val. 55 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė T. O. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX, už 25 000 Lt.
Tokie T. L. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 2 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo požymius.
T. L. buvo sulaikytas 2012 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi įtariamajam T. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2012 m. liepos 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi įtariamajam T. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis T. L. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Įtariamojo T. L. gynėjas advokatas Auksanas Čiupaila skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta ir neteisėta.
Gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismas įtariamajam T. L. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą tik formaliai, neįvertinus byloje esančius ir įrodymais pagrįstus duomenis.
Pasak gynėjo, būtina atsižvelgti ir vertinti visas, o ne tik įtariamajam nepalankias ar teisėjo nuožiūra pasirinktas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas neturėdamas jokio objektyvaus pagrindo ir remiantis tik nepalankių aplinkybių visuma, įtariamajam T. L. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.
Šalies argumentai
Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad įtariamasis T. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno su drauge, neturi jokių ketinimų išvykti į užsienį, neplanuoja bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo.
Gynėjas skunde pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą atkreipė dėmesį į tai, jog pagrįsto manymo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindo, savaime nebeužtenka, o turi būti ir kitų kardomosios priemonės skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindų (EŽTT sprendimas byloje Ilijkov v. prieš Bulgariją). Taip pat, EŽTT nurodo, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu skirti suėmimą (tęsti suėmimo terminą) (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov v. prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją).
Gynėjo nuomone, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos įsakmiai reikalauja nustatyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėps) arba kitokiu būdu trukdys procesui.
Įtariamojo T. L. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo gynėjo Auksano Čiupailos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo T. L. gynėjo skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam T. L. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad šioje proceso stadijoje negalima nurodytu aspektu vertinti byloje esančių duomenų, kadangi teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeistos teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Be to, nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.
Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą taip pat mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad įtariamasis T. L. padarė nurodytas nusikalstamas veikas patvirtina byloje esantys kratos protokolai, specialisto išvados, slapto sekimo protokolai, apžiūros protokolai, techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės duomenys, pokalbių suvestinės, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Pažymėtina, kad teismas šių dokumentų turinio atskleisti neprivalo.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo T. L. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai suimtajam, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė T. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – trukdys procesui ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti suėmimo pagrindai. T. L. įtariamas padaręs apysunkius ir sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamasis galimai veikė organizuota grupe, iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, inkriminuojami nusikaltimai susiję su lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos, praeityje teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, galimai turi ryšių užsienyje. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Niurnbergo apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. arešto orderiu T. L. buvo pareikšti įtarimai dėl automobilių vagysčių. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, įtariamasis T. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Skunde nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno su drauge, neturi jokių ketinimų išvykti į užsienį, nežada bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, taip pat nėra pakankami griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šiuos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus suėmimo taikymo pagrindus pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Pagal teismų praktiką, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis.
Apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas nenustatė pakankamo pagrindo, kad įtariamasis T. L. būdamas laisvėje gali trukdyti procesui. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad T. L. būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, kitus asmenis ar kitaip trukdyti procesui. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis ir nutartyje visiškai nemotyvuota, todėl šis skundžiamojoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad įtariamasis T. L. gali trukdyti procesui, nepripažįstamas pagrįstu ir šalintinas.
Atkreipiamas gynėjo dėmesys ir į tai, kad remiantis EŽTT praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę (EŽTT sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, Nr. 47679/99). Apeliacinis teismas mano, kad šiuo metu T. L. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Be to, remiantis teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tyrimas nėra vilkinamas. Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi imtis visų priemonių tyrimą užbaigti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam T. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į EŽTT jurisprudenciją bei nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo T. L. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.