Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamoji A. G. 2024 m. balandžio 14 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Volkswagen Tiguan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK - 0111, Patikros sertifikatas Nr. 1985416, nustatyta 1,98 promilių neblaivumas, iki kol prie pastato (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2024 m. balandžio 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. G. 2024 m. balandžio 14 d., 14.25 val. nustatytas - 1.98 promilių, o 14.42 val. - 2,20 promilių neblaivumas. A. G. su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė (b. l. 63–64).

A. G. 2015-06-23 yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ „Regitra“, galioja iki 2025-06-23, suteikiantis teisę vairuoti B1, AM ir B kategorijų transporto priemones. Stažas nuo 2013-06-18 (b. l. 88–89).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamosios A. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotojas V. R. prašo atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės jos laidavimui be užstato. Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentas į laiduotojus nurodė, kad jis dirbanti, teigiamai charakterizuojamas, neturi drausminių nuobaudų, yra neteistas, todėl save laiko tinkamu laiduotoju.

Prokuroras su prašymu sutinka ir sprendžia, kad yra visos sąlygos atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamoji nebuvo teista, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiama. Kaltinamoji Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruota, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, registruota Užimtumo tarnyboje, augina nepilnamečius vaikus. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad A. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamosios tėvas V. R. prašė perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas pretendentas į laiduotojus nurodė, kad jis žino, dėl ko teisiama jo dukra, jos elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajai autoritetas, ji į jį visada kreipiasi, viską pasipasakoja, nuolat teikia patarimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. R. yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, jis neturi drausminių nuobaudų, anksčiau nebuvo teista.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, V. R. yra tinkamas būti laiduotoju, nes jis gali daryti teigiamą įtaką savo dukrai A. G.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad A. G. nustatytas 1,98 promilių girtumas, kas iš esmės viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (tai yra nuo 1,51 promilės). Šie kaltinamosios veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgiant į padarytos nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, nustatyto girtumo laipsnius ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), A. G. skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos. Teismo vertinimu, 2 metų uždraudimo naudotis specialia teise termino trukmė, atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį, yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui, A. G. asmenybei, ir yra pakanka užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nustatyta, kad A. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį ,,Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra V. R. (b. l. 37), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkei, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 7340 eurų (b. l. 38).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Įvertinus automobilio nusidėvėjimą nuo jo įsigijimo, atsižvelgiant į kaltinamosios A. G. asmenybę, seka išvada, kad pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas kaltinamajai būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamosios nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 5000 Eur.

VI. Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai A. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 81,25 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamosios gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, iš jos nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, vairuotojo pažymėjimas siųstinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. G. perduoti laiduotojo V. R., atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti A. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024-04-16 d.;

- konfiskuoti automobilio ,,Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – automobilį „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu bei automobilio registracijos liudijimu, saugomą UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui V. R..

Įsiteisėjus nuosprendžiui, vairuotojo pažymėjimą siųsti VĮ „Regitra“.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. nepriteisti.

Išaiškinti A. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.